Nei pasidalijimas imigrantais, nei sienų statymas negali būti ilgalaikis pabėgėlių iš Afrikos krizės sprendimas. Europa į Šiaurės Afrikos regionus turėtų padėti grąžinti taiką, kurti geresnes ekonomines, socialines sąlygas.
Taip tvirtina politologai Laurynas Kasčiūnas ir Vincentas Vobolevičius.

Italija per šį savaitgalį pasipildė 4,7 tūkst. pabėgėlių. Šiais metais Europoje jų skaičius jau beveik tris kartus didesnis nei 2014-aisiais.

LRT radijo bendradarbės Italijoje Daivos Lapėnaitės teigimu, šaliai kelia nerimą ne tik finansinė našta, kuri tenka didelio imigrantų skaičiaus išlaikymui, tačiau ir sveikatos problemos bei papildomos išlaidos sveikatos apsaugos sistemai.

„Pernai, oficialiais duomenimis, Italiją pasiekė 140 tūkst. imigrantų, šiemet jų skaičius jau yra 30 proc. didesnis. Skaičiuojama, kad jų išlaikymas ir taip skylėtam valstybės iždui galėtų atsieiti apie 720 mln. eurų.

Tačiau bėda nėra vien tik finansinė, kyla klausimas, kur fiziškai juos talpinti: juos apgyvendinantys centrai visoje Italijoje yra sausakimši. Taip pat kalbama apie sveikatos problemas.

Šimtui iš šį savaitgalį atvykusių pabėgėlių buvo nustatyti niežai. Nors šia užkrečiama parazitine liga sergantieji iškart buvo atkirti nuo kitų, vis tiek yra baiminamasi niežų protrūkio, išlaidų sveikatos sistemai“, – kalba D. Lapėnaitė.

Priimti imigrantus – krikščioniška, bet ne išeitis

Laikinasis Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius L. Kasčiūnas sako, kad nei emigrantų priėmimas, nei sienų statymas nėra išeitis.

„Sienos apsauga yra be galo svarbus dalykas, tačiau ji nėra išeitis. Dabar Vengrija stato sieną, o pabėgėliai sugeba ją apeiti.

Reikalingos teisėsaugos struktūros, kurios kovotų su nusikaltėlių tinklais,gabenančiais ekonominius migrantus. Na, o kalbant apie ilgalaikes priemones, reikia problemą spręsti ten, kur ji kyla“, – teigia L. Kasčiūnas.

Jam antrina ir ISM Ekonomikos ir politikos studijų programos vadovas politologas V. Vobolevičius, sakydamas, kad migrantų priėmimas yra gražus krikščioniškas atsakas, sukeliantis jų integracijos problemų. Be to, kartą priėmus imigrantus, jiems yra siunčiama žinia čia atvažiuoti.

Politologas taip pat pabrėžia, kad Europa yra ganėtinai stipriai nutolusi nuo demokratinių, o ir krikščioniškųjų vertybių, tad sėkmingo pabėgėlių krizės sprendimo tikėtis kol kas yra sudėtinga.

„Europa neturi bendrumo, demokratijos, šalies, dėl kurios būtų verta mirti, idėjos, ji nori tik sočiai gyventi. Dėl to šią krizę ir visas, kurios laukia ateityje, vertinu kaip galimybę mokytis, kad po vieną esame niekas, net ir kartu esame nulis, jei egzistuojame tiek dėl sotaus gyvenimo ir patogumo.

Europa turi egzistuoti dėl moralinių vertybių. Ir, jei viena jų – vargšo, kuris ateina ištiesta ranka, gelbėjimas... Jei egzistuojame tik dėl patogumo, greitu laiku krizės išspręsti nesugebėsime. Tačiau iš krizių mokomasi, ilgainiui, kai krizės gilės, bus veikiama išvien“, – kalba V. Vobolevičius.

Europa gali padėti spręsti problemas Afrikoje

LRT RADIJO laidos „LRT Vasaros studija“ pašnekovai sutinka – Europoje Afrikos problemų išspręsti nepavyks.

„Galvoti, kad pasidalinę naštą pagal kažkokias kvotas, mes išspręsime problemą, yra klaidinga. Europos Sąjunga (ES), kaip didžiulis ekonominis, prekybinis blokas, gali daryti įtaką Šiaurės Afrikos ekonominei, socialinei, politinei būklei. Tai yra vystomojo bendradarbiavimo instrumentai.

Mėgstame kalbėti – „tarpukariu lietuviai taip pat bėgo ir buvo priglausti“. Bet mes bėgome į kultūriškai artimą Vakarų civilizacijos lauką, mes nebėgome į Afriką. Tai yra labai svarbus momentas. Reikia suvokti kultūros, civilizacijos sąvokas ir skirtis“, – teigia L. Kasčiūnas.

Savo ruožtu V. Vobolevičius pažymi, kad Europa turi pakankamai resursų padėti Afrikai, tačiau neturi aiškios vizijos, ką ir kaip daryti.

„Afrikos šalims reikėtų padėti užtikrinant taiką, atkuriant struktūras, stiprinant ekonominį aktyvumą.

Kai kuriais atvejais (ISIS) reikėtų galvoti apie karinius veiksmus, nors ES tokiu būdu koordinuoti savo veiksmų nesugeba. Tuomet būtų galima remti tas vyriausybes, kurios gali kovoti“, – sako V. Vobolevičius.