Poreikis toks, kad darbuotojų ateina ieškoti į namus - Anglija.lt
 

Poreikis toks, kad darbuotojų ateina ieškoti į namus 

„Norite darbo netoli Jūsų gyvenamosios vietos? Ateikite į neseniai šalia namų atidarytą restoraną“, – tokio turinio „Čili picos“ skrajutes savo pašto dėžutėse rado vieno Vilniaus mikrorajono gyventojai. Picerijų tinklas pripažįsta dažnai taip viliojantis darbuotojus, nes netolimas kelias iki darbo jiems yra didelis privalumas.

Personalo paieškos specialistė Rita Karavaitienė sako, kad viešojo maitinimo įstaigoms darbuotojų rasti sunku, nes atlyginimai nedideli, o darbo krūvis didžiulis.

Bendrovės „Čili pica“ marketingo departamento direktorė Olga Belova DELFI sakė, kad toks darbuotojų paieškos būdas pasirinktas todėl, jog žmonėms ypač svarbu dirbti netoli namų.

„Atidarydami naujus objektus neretai kreipiamės į šalia gyvenančius žmonės su darbo pasiūlymais. Tai padeda ne tik efektyviai organizuoti darbą, bet ir labai patogu patiems darbuotojams - kelionė į darbą ir iš jo neatima daug laiko“, – tvirtino ji.

Pasak pašnekovės, picerijų tinkle darbuotojų skaičius įprastai kinta po vasaros sezono, kai lauko terasose dirbę studentai grįžta į mokslus, dalis jų pasilieka dirbti toliau.

Dažniausiai, anot jos, ieškoma dirbančių picajolų (aukštos kvalifikacijos picų kepėjų), picų kepėjų, virėjų, padavėjų, pamainos vadybininkų.

„Padavėjus galime priimti ir be patirties, apmokyti, o maisto ruošimui būtinas išmanymas. Siekdami užtikrinti aukštą patiekalų kokybę, maisto gamintojų kvalifikaciją keliame rengdami mokymus“, - aiškino O. Belova.

Atlyginimas mažas, o darbo krūvis – nežmoniškas

Darbo skelbimo portalo „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė giria įmonės sprendimą taip ieškoti personalo, nes tradicinės priemonės jau esą nebeveikia.

„Taip ieškodama darbuotojų įmonė elgiasi labai teisingai. Toks pritraukimas yra netradicinis, o visi netradiciniai būdai yra sveikintini, todėl kad standartinis metodas tiesiog dėti darbo skelbimą, beveik neveikia. Taip pat stoveliai ant staliukų, naudojami šimtą metų, jau irgi neveikia taip, kaip turėtų“, – DELFI komentavo ji.

Personalo paieškos specialistė pripažįsta, kad viešojo maitinimo įstaigoms labai sunku rasti darbuotojų.

„Paprastesnį maistą siūlančioms picerijoms ir kitoms maitinimo įstaigoms tikrai labai sunku susirasti darbuotojų. Tai priklauso ir nuo prestižo, ir nuo įmonės įvaizdžio, ir nuo tipinio lankytojo, ir nuo įmonės vidaus politikos, motyvacinės ir atlyginimų sistemos. Šios žinios labai greitai sklinda ir „Čili“, neįžeidžiant galima pasakyti, kad truputį susigadino savo vardą. Gal tų investicijų šiek tiek pagailėjo, nustojo tobulėti, kažkiek lankytojų prarado. Darbuotojų kaita yra didelė, o žmonės tai pastebi. Apskritai visose srityse žmonės, pamatę, kad yra didelė darbuotojų kaita, vengia tokių įmonių“, – kalbėjo R. Karavaitienė.

Anot specialistės, viešojo maitinimo įstaigose atlyginimai nėra dideli, dažniausiai jie prasideda nuo minimalaus darbo užmokesčio – 840 Lt po mokesčių.

„Pradžia yra minimumas, po to daug kas priklauso nuo darbo rezultatų. Didesnę dalį padavėjo atlyginimo lemia arbatpinigiai. Darbo krūvis yra nežmoniškas, visi tai žino. Žodžiu, tokiam darbui gali ryžtis studentas. Virtuvėje atlyginimai taip pat nedideli. Netgi gerą vardą turintys restoranai virėjui profesionalui pasiūlo 1500 Lt atlyginimą“, – kalbėjo R. Karavaitienė.

Netenkina atlyginimas ir aplinka

Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė tvirtina, kad aptarnaujančios sferos darbuotojų paklausa padidėja pavasarį ir vasarą, tačiau tuščių darbo vietų pasirinkimas yra visus metus.

„Padavėjų, barmenų, virėjų, kepėjų ir kt. profesijų atstovų paklausą sąlygoja sezoniškumas. Įprastai pavasarį ir vasarą jų poreikis darbo rinkoje išauga, o rudeniop, vėstant orams, užsidarant lauko kavinėms, slopsta. Be to, vasarą aptarnavimo srityje laikinai įsidarbina studentai, jaunimas, kurie patenkina trūkstamų darbuotojų poreikį, - aiškino specialistė.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu yra registruotos 400 laisvos darbo vietos viešojo maitinimo įstaigose: keturi pasiūlymai laukia vyriausiųjų virėjų, 184 – virėjų, 34 – restorano virėjų, 58 – padavėjų, 36 – barmenų-padavėjų, 33 – barmenų, 18 – indų plovėjų.

Pasiteiravus, kodėl esant tokiam dideliam nedarbui, vis tiek nerandama šių darbuotojų, M. Jankauskienė sakė: „Reikia kalbėti apie darbo vietos kokybę, kuri neatitinka darbuotojų lūkesčių. Tai yra ir atlyginimas, ir aplinka, ir sąlygos“.

LDB tvirtina, kad siūlant darbo vietą atlyginimo nurodyti nėra būtina, todėl negali pasakyti, kokio atlyginimo gali tikėtis šie darbuotojai.

LDB duomenimis, šių metų rugsėjo 1 d. šalies darbo biržose buvo registruota 190,1 tūkst. bedarbių ir jie sudarė 10,4 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

„Norite darbo netoli Jūsų gyvenamosios vietos? Ateikite į neseniai šalia namų atidarytą restoraną“, – tokio turinio „Čili picos“ skrajutes savo pašto dėžutėse rado vieno Vilniaus mikrorajono gyventojai. Picerijų tinklas pripažįsta dažnai taip viliojantis darbuotojus, nes netolimas kelias iki darbo jiems yra didelis privalumas.

Personalo paieškos specialistė Rita Karavaitienė sako, kad viešojo maitinimo įstaigoms darbuotojų rasti sunku, nes atlyginimai nedideli, o darbo krūvis didžiulis.

Bendrovės „Čili pica“ marketingo departamento direktorė Olga Belova DELFI sakė, kad toks darbuotojų paieškos būdas pasirinktas todėl, jog žmonėms ypač svarbu dirbti netoli namų.

„Atidarydami naujus objektus neretai kreipiamės į šalia gyvenančius žmonės su darbo pasiūlymais. Tai padeda ne tik efektyviai organizuoti darbą, bet ir labai patogu patiems darbuotojams - kelionė į darbą ir iš jo neatima daug laiko“, – tvirtino ji.

Pasak pašnekovės, picerijų tinkle darbuotojų skaičius įprastai kinta po vasaros sezono, kai lauko terasose dirbę studentai grįžta į mokslus, dalis jų pasilieka dirbti toliau.

Dažniausiai, anot jos, ieškoma dirbančių picajolų (aukštos kvalifikacijos picų kepėjų), picų kepėjų, virėjų, padavėjų, pamainos vadybininkų.

„Padavėjus galime priimti ir be patirties, apmokyti, o maisto ruošimui būtinas išmanymas. Siekdami užtikrinti aukštą patiekalų kokybę, maisto gamintojų kvalifikaciją keliame rengdami mokymus“, - aiškino O. Belova.

Atlyginimas mažas, o darbo krūvis – nežmoniškas

Darbo skelbimo portalo „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė giria įmonės sprendimą taip ieškoti personalo, nes tradicinės priemonės jau esą nebeveikia.

„Taip ieškodama darbuotojų įmonė elgiasi labai teisingai. Toks pritraukimas yra netradicinis, o visi netradiciniai būdai yra sveikintini, todėl kad standartinis metodas tiesiog dėti darbo skelbimą, beveik neveikia. Taip pat stoveliai ant staliukų, naudojami šimtą metų, jau irgi neveikia taip, kaip turėtų“, – DELFI komentavo ji.

Personalo paieškos specialistė pripažįsta, kad viešojo maitinimo įstaigoms labai sunku rasti darbuotojų.

„Paprastesnį maistą siūlančioms picerijoms ir kitoms maitinimo įstaigoms tikrai labai sunku susirasti darbuotojų. Tai priklauso ir nuo prestižo, ir nuo įmonės įvaizdžio, ir nuo tipinio lankytojo, ir nuo įmonės vidaus politikos, motyvacinės ir atlyginimų sistemos. Šios žinios labai greitai sklinda ir „Čili“, neįžeidžiant galima pasakyti, kad truputį susigadino savo vardą. Gal tų investicijų šiek tiek pagailėjo, nustojo tobulėti, kažkiek lankytojų prarado. Darbuotojų kaita yra didelė, o žmonės tai pastebi. Apskritai visose srityse žmonės, pamatę, kad yra didelė darbuotojų kaita, vengia tokių įmonių“, – kalbėjo R. Karavaitienė.

Anot specialistės, viešojo maitinimo įstaigose atlyginimai nėra dideli, dažniausiai jie prasideda nuo minimalaus darbo užmokesčio – 840 Lt po mokesčių.

„Pradžia yra minimumas, po to daug kas priklauso nuo darbo rezultatų. Didesnę dalį padavėjo atlyginimo lemia arbatpinigiai. Darbo krūvis yra nežmoniškas, visi tai žino. Žodžiu, tokiam darbui gali ryžtis studentas. Virtuvėje atlyginimai taip pat nedideli. Netgi gerą vardą turintys restoranai virėjui profesionalui pasiūlo 1500 Lt atlyginimą“, – kalbėjo R. Karavaitienė.

Netenkina atlyginimas ir aplinka

Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė tvirtina, kad aptarnaujančios sferos darbuotojų paklausa padidėja pavasarį ir vasarą, tačiau tuščių darbo vietų pasirinkimas yra visus metus.

„Padavėjų, barmenų, virėjų, kepėjų ir kt. profesijų atstovų paklausą sąlygoja sezoniškumas. Įprastai pavasarį ir vasarą jų poreikis darbo rinkoje išauga, o rudeniop, vėstant orams, užsidarant lauko kavinėms, slopsta. Be to, vasarą aptarnavimo srityje laikinai įsidarbina studentai, jaunimas, kurie patenkina trūkstamų darbuotojų poreikį, - aiškino specialistė.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu yra registruotos 400 laisvos darbo vietos viešojo maitinimo įstaigose: keturi pasiūlymai laukia vyriausiųjų virėjų, 184 – virėjų, 34 – restorano virėjų, 58 – padavėjų, 36 – barmenų-padavėjų, 33 – barmenų, 18 – indų plovėjų.

Pasiteiravus, kodėl esant tokiam dideliam nedarbui, vis tiek nerandama šių darbuotojų, M. Jankauskienė sakė: „Reikia kalbėti apie darbo vietos kokybę, kuri neatitinka darbuotojų lūkesčių. Tai yra ir atlyginimas, ir aplinka, ir sąlygos“.

LDB tvirtina, kad siūlant darbo vietą atlyginimo nurodyti nėra būtina, todėl negali pasakyti, kokio atlyginimo gali tikėtis šie darbuotojai.

LDB duomenimis, šių metų rugsėjo 1 d. šalies darbo biržose buvo registruota 190,1 tūkst. bedarbių ir jie sudarė 10,4 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

 (Komentarų: 2)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: