Vieno nedidelio Prancūzijos miesto meras paragino Briuselį atsisakyti ir anglų kalbos po to, kai Didžioji Britanija nubalsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos. Jo teigimu, po „Brexit“ anglų kalba tiesiog taps „neteisėta“

Šiuo metu anglų yra viena iš 24 oficialių ES kalbų ir viena iš trijų darbinių kalbų kartu su vokiečių ir prancūzų, kurios naudojamos kasdieniams reikalams tvarkyti.

Tačiau Prancūzijos pietinio Bezjė miesto meras Robertas Menardas mano, kad Briuselyje dėl „Brexit“ nebeturėtų būti vartojama anglų kalba, kuri nebeturi „jokio teisėtumo“.

Jam pritaria ir kairiųjų pažiūrų kandidatas į Prancūzijos prezidentus Jeanas-Lucas Melenchonas, kuris pareiškė, kad anglų kalba nebeturi būti „Europos Parlamente vartojama kaip viena iš trijų darbinių kalbų“.

Tiesa, verta paminėti, kad 51-am proc. ES šalių piliečių anglų yra pirmoji arba antroji kalba, ir tik kiek daugiau nei ketvirtadalis moka kalbėti prancūziškai, o beveik trečdalis – vokiškai.

Nepaisant prancūzų raginimų, mažai tikėtina, kad anglų kalba praras savo pirmaujančias pozicijas Europoje: statistika rodo, kad 94 proc. vidurinės mokyklos mokinių mokosi šios kalbos kaip pirmosios užsienio kalbos.