Prašom, sere, švieži agurkėliai su medum - Anglija.lt
 

Prašom, sere, švieži agurkėliai su medum 

Visą pusmetį Lietuva nerimavo ir jaudinosi laukdama sero Richardo Bransono vizito. Galiausiai sulaukė – garsusis milijonierius, gyvoji verslo legenda porą dienų praleis Lietuvoje ir skaitys pranešimą apie verslo sėkmę. Tikėkimės, kad Lietuvos bosams jo žodžiai bus naudingi. Tik klausimas, ar į forumą susirinks verslo žinių ištroškę asmenys, ar šešėlinio verslo atstovai, kuriems svarbiausia pasipuikuoti nuotrauka su žinomu žmogumi?

Turbūt Anglija.lt skaitytojams ne paslaptis, kad forumai, konferencijos ir kiti suėjimai organizuojami ne todėl, kad ten susirinkę asmenys gautų naudingų žinių. Juk ne tiek daug tų žinių įmanoma paskleisti per pusvalandžio paskaitą, nors ir aukso žodžiai iš burnos byrėtų. Į tokius renginius kviečiama, kad atvykusieji susipažintų, užmegztų ryšius, pasitrintų šonais su renginy apsilankiusiomis įžymybėmis, kad pasigirtų – ir aš ten buvau.

Kadangi man labiau pažįstamas kultūros laukas, prisimenu lietuviško verslo elito nusėstas pirmąsias eiles prestižinių atlikėjų koncertuose; ir nors dažniausiai pirmąsias eiles nusėdusiųjų muzikos supratimas tesiekė tik „švelnus pūkeli“ lygį, buvo svarbu kitiems pasirodyti ir dar svarbiau sudalyvauti po koncerto surengtame priėmime, kuriame galima sutikti svarbius ir reikalingus asmenis.

Beje, forumų ir kitų renginių organizavimas taip pat verslas, o įžymybės – nesvarbu, verslo, politikos, meno – yra prekės. Ir perkamos čia ne žinios – žinių galima įgyti už daug mažesnę kainą (arba išvis už dyką, jeigu bibliotekoje) skaitant to paties R.Bransono knygas ar analizuojant jo veiklą; už tūkstančius ir dešimtis tūkstančių litų perkama galimybė pabūti „milžino paunksmėje“. Ir kuo daugiau sumoki, tuo arčiau milžino atsiduri.

Nesakau, kad tai blogai. Susitikimas su daug pasiekusia brandžia asmenybe gali turėti ilgalaikį ir nebūtinai būsimo uždarbio milijardais apskaičiuojamą poveikį. Tačiau tik su viena sąlyga – jeigu pinigai, kurie lietuviams beliko vienintelė vertybė, neužgožia proto. Būtent dėl to man, pavyzdžiui, būtų šiek tiek neramu žymius žmones į Lietuvą kviesti – mat „milžino paunksmėn“ patekę mano tautiečiai dažnai ne susiprotėja, o suvis nuprotėja. Esu tokių dalykų mačiusi, ir tiesą sakant, graudu žiūrėti.

Prisimenu vieną atvejį iš sovietinių laikų, kaip viena ponia ruošdamasi priimti būsimų aukštą postą užėmusių dukros uošvių – neminėsiu pavardės – šeimą taip jaudinosi ir taip stengėsi paruošti pribloškiančias vaišes, jog apie puodus bešokinėjančią ją ištiko infarktas.

Kai paskaitau, kaip lietuviai ruošiasi sutikti R.Bransoną, įžvelgiu beveik tą patį priešinsultinį jaudulį – 70 tūkstančių litų kainuojantys indai gabenami iš Suomijos, stalas bus apdėliotas kankorėžiais ir samanom, o valgių ir užkandžių įmantrybę sunku ir aprašyti. Iš viso publiką pasiekusio vakarienės meniu normaliausiai skamba švieži agurkai su medum, tačiau, kiek esu bandžiusi šiuo patiekalu savo pažįstamus anglus sužavėti, didelio atgarsio nesulaukiau. Kaip sakė vienas mano draugas - mes nesuprantam šito derinio.

Tikėkimės seras Richardas supras ir įvertins lietuvių pastangas parodyti viską, ką Lietuvoj turim geriausia, net jeigu tai ir nelabai lietuviška. Tik neįsivarykit infarkto, mielieji.

Zita Čepaitė

Visą pusmetį Lietuva nerimavo ir jaudinosi laukdama sero Richardo Bransono vizito. Galiausiai sulaukė – garsusis milijonierius, gyvoji verslo legenda porą dienų praleis Lietuvoje ir skaitys pranešimą apie verslo sėkmę. Tikėkimės, kad Lietuvos bosams jo žodžiai bus naudingi. Tik klausimas, ar į forumą susirinks verslo žinių ištroškę asmenys, ar šešėlinio verslo atstovai, kuriems svarbiausia pasipuikuoti nuotrauka su žinomu žmogumi?

Turbūt Anglija.lt skaitytojams ne paslaptis, kad forumai, konferencijos ir kiti suėjimai organizuojami ne todėl, kad ten susirinkę asmenys gautų naudingų žinių. Juk ne tiek daug tų žinių įmanoma paskleisti per pusvalandžio paskaitą, nors ir aukso žodžiai iš burnos byrėtų. Į tokius renginius kviečiama, kad atvykusieji susipažintų, užmegztų ryšius, pasitrintų šonais su renginy apsilankiusiomis įžymybėmis, kad pasigirtų – ir aš ten buvau.

Kadangi man labiau pažįstamas kultūros laukas, prisimenu lietuviško verslo elito nusėstas pirmąsias eiles prestižinių atlikėjų koncertuose; ir nors dažniausiai pirmąsias eiles nusėdusiųjų muzikos supratimas tesiekė tik „švelnus pūkeli“ lygį, buvo svarbu kitiems pasirodyti ir dar svarbiau sudalyvauti po koncerto surengtame priėmime, kuriame galima sutikti svarbius ir reikalingus asmenis.

Beje, forumų ir kitų renginių organizavimas taip pat verslas, o įžymybės – nesvarbu, verslo, politikos, meno – yra prekės. Ir perkamos čia ne žinios – žinių galima įgyti už daug mažesnę kainą (arba išvis už dyką, jeigu bibliotekoje) skaitant to paties R.Bransono knygas ar analizuojant jo veiklą; už tūkstančius ir dešimtis tūkstančių litų perkama galimybė pabūti „milžino paunksmėje“. Ir kuo daugiau sumoki, tuo arčiau milžino atsiduri.

Nesakau, kad tai blogai. Susitikimas su daug pasiekusia brandžia asmenybe gali turėti ilgalaikį ir nebūtinai būsimo uždarbio milijardais apskaičiuojamą poveikį. Tačiau tik su viena sąlyga – jeigu pinigai, kurie lietuviams beliko vienintelė vertybė, neužgožia proto. Būtent dėl to man, pavyzdžiui, būtų šiek tiek neramu žymius žmones į Lietuvą kviesti – mat „milžino paunksmėn“ patekę mano tautiečiai dažnai ne susiprotėja, o suvis nuprotėja. Esu tokių dalykų mačiusi, ir tiesą sakant, graudu žiūrėti.

Prisimenu vieną atvejį iš sovietinių laikų, kaip viena ponia ruošdamasi priimti būsimų aukštą postą užėmusių dukros uošvių – neminėsiu pavardės – šeimą taip jaudinosi ir taip stengėsi paruošti pribloškiančias vaišes, jog apie puodus bešokinėjančią ją ištiko infarktas.

Kai paskaitau, kaip lietuviai ruošiasi sutikti R.Bransoną, įžvelgiu beveik tą patį priešinsultinį jaudulį – 70 tūkstančių litų kainuojantys indai gabenami iš Suomijos, stalas bus apdėliotas kankorėžiais ir samanom, o valgių ir užkandžių įmantrybę sunku ir aprašyti. Iš viso publiką pasiekusio vakarienės meniu normaliausiai skamba švieži agurkai su medum, tačiau, kiek esu bandžiusi šiuo patiekalu savo pažįstamus anglus sužavėti, didelio atgarsio nesulaukiau. Kaip sakė vienas mano draugas - mes nesuprantam šito derinio.

Tikėkimės seras Richardas supras ir įvertins lietuvių pastangas parodyti viską, ką Lietuvoj turim geriausia, net jeigu tai ir nelabai lietuviška. Tik neįsivarykit infarkto, mielieji.

Zita Čepaitė

 (Komentarų: 9)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: