Lito atrišimas nuo euro yra nereali idėja, tvirtina premjeras Gediminas Kirkilas. Jo teigimu, kad tai gali būti politikavimas ir vandens drumstimas.

"Tai visiškai nerealu - niekada Vyriausybė tokiam sprendimui nepritars, centrinis bankas taip pat, ir tikiuosi, kad rezoliucija, kuri buvo keistu būdu - vienam Seimo nariui inicijavus, vakare 15 žmonių dalyvavus prastumta - tai yra tiesiog gėdingas reiškinys, dėl kurio reikėtų tik apgailestauti. Bet poveikį tokie sprendimai finansų rinkai daro neabejotinai", - ketvirtadienį interviu Žinių radijui kalbėjo G.Kirkilas.

Premjero žodžiais, tai yra viena iš "juodųjų technologijų" dalių, kurios buvo taikomos ir anksčiau.

"Opozicijos veikėjams prieš rinkimus yra naudinga įvairiais būdais drumsti vandenį ir po to kaltinti valdančiąją koaliciją - čia nieko nauja nėra. Prisiminkime - ir prieš anuos Seimo rinkimus ir prieš prezidento rinkimus buvo bandoma trikdyti bankų sistemą", - teigė premjeras.

Seimo nariai birželio pabaigoje priimtu oficialiu dokumentu paragino Vyriausybę atšaukti fiksuotąjį lito ir euro kursą. Vėliau tie patys Seimo nariai jau aiškino nesupratę, už ką balsavo.

Daugelis valdžios atstovų bei nepriklausomų finansų analitikų vienareikšmiškai tvirtina, kad toks sprendimas būtų žalingas šaliai ir pakenktų jos tarptautinei reputacijai.

1994 metais priimtu Lito patikimumo įstatymu litas fiksuotu kursu buvo susietas su JAV doleriu, o vėliau - su euru. Šis sprendimas padėjo gerokai sumažinti infliaciją.

1993 metų gruodį metinė infliacija (gruodį, palyginti su 1992 metų gruodžiu) šalyje siekė 188,9 proc., po metų - tik 45,1 proc., po dvejų - 35 procentus. 2007-aisiais metinė infliacija buvo 8,1 proc., šiemet valdžia prognozuoja apie 6,8 procento.