Lietuvos gyventojų nuomone, jeigu Rusija nuspręstų imtis karinės agresijos prieš mūsų šalį, be NATO pagalbos atsilaikytume 1-2 dienas. Tokios nuomonės laikosi 44,6 proc. apklaustų Lietuvos piliečių.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Deividas Šlekys teigia, kad NATO šalims apsisprendus kurti ypač aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgas visai įmanoma, jog vieniems tektų atsilaikyti tik iki dviejų dienų.

„NATO viršūnių susitikime kaip tik ir buvo svarstoma apie greitojo reagavimo pajėgas. Tai pajėgos iki 4000 narių, kurios per 48 valandas galėtų atsidurti bet kur pasaulyje. Štai ir atsakymas. Kadangi tos pajėgos - iš Europos valstybių, tai iki mūsų atvykti būtų galima dar greičiau. Tai reiškia, kad gintis visiškai vieni turėtume dvi paras, o paskui kažkas pasirodytų. Tikėtina, kad pasirodytų dar greičiau“, - teigė D. Šlekys.

Optimistų ne itin daug

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko visuomenės nuomonės apklausą. Gyventojų buvo klausiama, kiek laiko, jų nuomone, Lietuva būtų pajėgi atsilaikyti prieš Rusiją be NATO pagalbos, jeigu Rusija nuspręstų prieš mus imtis karinės agresijos.

Remiantis apklausa, 44,6 proc. gyventojų svarstė, kad Lietuva viena atsilaikytų 1-2 dienas, 16 proc. žmonių mąstė apie savaitę.

Kad mūsų šalis pajėgtų atsilaikyti dvi savaites, svarstė 7,3 proc. respondentų, kad mėnesį – 7,2 proc. gyventojų.

Trijų mėnesių terminą Lietuvai davė 4,2 proc. gyventojų, dar 5,2 proc. žmonių mąstė, kad atsilaikytume daugiau nei tris mėnesius.

15,5 proc. gyventojų nežinojo, kaip atsakyti, arba neatsakė į klausimą.

1-2 dienas dažniau įvardijo 26-45 metų amžiaus vyrai, turintys aukštąjį išsimokslinimą ir gyvenantys didmiesčiuose.

Mėnesį laiko ar daugiau dažniau įvardijo jauniausieji, 18-25 metų amžiaus, atstovai.

D. Šlekys: Lietuva atsilaikys

Tarptautinių santykių ekspertas D. Šlekys teigia, kad gyventojų nuostatos iš esmės atitinka dabartines aktualijas – NATO viršūnių susitikime buvo nutarta kurti ypač aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgas, nuolat atnaujinti gynybos planus bei kurti vadavietes Baltijos šalyse.

Tačiau pašnekovas teigia, kad diskusijų visuomet kelia terminas „karinė agresija“, mat nėra visiškai aišku, ar ji prasideda, kai pasirodo priešų tankai, ar kai konkrečioje valstybėse vietinių gyventojų rankomis kurstomi ginkluoti neramumai.

„Galimų scenarijų yra labai daug: gali būti dvi paros, gali būti ilgiau. Bet aš sunkiai įsivaizduoju situaciją, kad Lietuva būtų paimta per dvi paras. Kad rusų tankai galėtų įvažiuoti į teritoriją ir bandyti ją kontroliuoti – taip, bet kad per dvi dienas būtų nušluotas, Kaunas, Vilnius, Klaipėda, aš sunkiai tai įsivaizduoju. Sunkiai įsivaizduoju, kad per dvi paras palūžtų mūsų politinis elitas ir visuomenė. Per dvi paras įmanoma kontroliuoti dalį Lietuvos teritorijos, tiesiog būtų paaukota tam tikra teritorija, kad būtų išsaugoti strateginiai miestai ir būtų stengiamasi išlošti laiko, kol atvyks sąjungininkai. Kad per dvi paras mes žlugtume – tikrai nesutinku“, - sakė tarptautinių santykių ekspertas.

Tačiau D. Šlekys pabrėžia, kad Ukrainoje regėtas „žaliųjų žmogeliukų“ scenarijus būtų kitoks nei atvira karinė agresija. Pats „žaliųjų žmogeliukų“ panaudojimas iškart reiškia, kad procesas ištempiamas laiko požiūriu. Jis taip pat reiškia, kad politiniams NATO lyderiams būtų sunku apsispręsti, ar tai jau agresija, ar tiesiog pilietiniai neramumai.

„Šis scenarijus reikalautų atsilaikyti tikrai daugiau nei dviejų parų“, - sakė D. Šlekys.

„Tai labai laikui imlus kariavimo būdus, todėl jeigu būtų naudojamas šis scenarijus, būtų kalbama ne apie dienas, o apie savaites“, - sakė tarptautinių santykių specialistas.

Tačiau jis pažymėjo, kad į Lietuvą būtų sunku patekti neaiškiems asmenims, kurie kitos šalies būtų naudojami vyriausybinių pastatų užėmimui. „Būčiau linkęs netikėti, kad tokios spragos pas mus egzistuoja“, - sakė D. Šlekys.

„Mūsų siena nėra kiaura, o rusakalbių bendruomenė, lyginant su latviais ir estais, mažesnė. Tai irgi įtraukiama į skaičiavimus“, - pridūrė mokslininkas.

D. Šlekio teigimu, būtų galima gyventojų klausti, kiek Lietuva atsilaikytų įvairiais agresijos atvejais: esant konvenciniam karui, panaudojus „žaliųjų žmogeliukų“ scenarijų.

„Žaliųjų žmogeliukų“ scenarijus daug sunkiau išprovokuotų konkrečią reakciją nei įvažiavęs tankas į valstybės teritoriją. Tas scenarijus sukeltų ilgesnę debatų bangą nei konvencinės ginkluotės atvykimas į mūsų teritoriją. Tai pilka zona. Juk „žalieji žmogeliukai“ galėtų iš pradžių būti traktuojami kaip banditai. Tai kur čia NATO vaidmuo? O kada tai pavirsta ne banditizmu, o kažkuo daugiau? Kada tai užsienio valstybės agresija? Manau, kad ir NATO apie tai diskutavo“, - teigė mokslininkas.