Kai būsimasis karalius įspėja dėl maisto saugumo, žinai, kad problemos rimtos. Jungtinės karalystės sosto įpėdinis princas Charlesas paragino per pandemiją į prastovas išvarytus darbininkus vykti į laukus ir rinkti vaisius bei daržoves „už Britaniją“. Bet pasakyti lengviau nei padaryti, rašo „The Washington Post“.

„Jei šiais metais norime nurinkti britiškus vaisius ir daržoves, reikia, kad mums padėtų armija žmonių“, – iš savo rezidencijos Škotijoje pareiškė princas Charlesas.

„Darbas bus sunkus. Bet jis labai svarbus, jei norime, kad šis derlius būtų panaudotas“, – pridūrė aristokratas. Princas Charlesas, kaip ir šalies vyriausybė, puikiai supranta situaciją. Jungtinėje Karalystėje ūkininkai labai priklausomi nuo migrantų iš Rytų Europos šalių, ypač – iš Rumunijos ir Bulgarijos.

Tačiau dėl naujojo koronaviruso pandemijos Europoje žmonių judėjimas beveik sustojo. Net po to, kai darbininkai iš Rytų Europos buvo atskraidinti specialiais lėktuvų reisais, darbo jėgos laukuose trūksta.

O dėl to kalti ne tik keliavimo suvaržymai, bet ir natūrali žmonių baimė vykti į Jungtinę Karalystę. Šioje šalyje užsikrėtusių žmonių mirčių yra daugiausia Europoje – daugiau nei 36 tūkstančiai.

Darbas sunkus

Kol kas Jungtinėje Karalystėje per pandemiją dar netrūko maisto produktų parduotuvių lentynose. Bet net pats princas Charlesas atkreipė dėmesį, kad vaisiai ir daržovės, jei jų niekas nenurinks, tiesiog supus.

Tiesą sakant, į jo raginimą keliauti ir „dirbti Britanijai“ atsiliepė tiek daug žmonių, kad specialiai įkurtas tinklalapis šią savaitę užstrigo. Apžvalgininkai iškart patenkinti konstatavo: mitas, kad britai yra tinginiai.

Tačiau yra kabliukas. Skabyti minkštas uogas ir tvarkingai rinkti žalumynus – išties nelengva, o mokama už tokį fizinį krūvį palyginti nedaug.

Todėl ūkininkai greičiausiai pagrįstai baiminasi, kad tik labai nedaug iš tų tūkstančių britų, kurie užpildė paraiškas, atvyks dirbti ar, vis dėlto atvykę, ištvers visą sezoną laukuose – ypač jei reikės susipurvinti rankas.

Britų ūkininkai paprastai samdo daugiau nei 70 tūkst. sezoninių darbuotojų. Kiekvienų metų pavasarį ir vasarą jie užplūsta šalį, kur skina įvairias žoles ar obuolius.

Dienos uždarbis – maždaug 115 eurų, o dirbama dažniausiai šešias dienas per savaitę. Skaičiuojama, kad praėjusiais metais iš visų darbininkų Jungtinės Karalystės laukuose vos 1 proc. buvo britai. Nuogąstavimų, kad juodadarbių šalyje pritrūks, buvo ir derantis dėl „Brexit“.

Tačiau šis Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES procesas, regis, bus buvęs vienas juokas palyginti su pandemijos smūgiais – įsibėgėjus protrūkiui prastovose atsidūrė net 7,5 mln. žmonių, o sienos užsidarė.

Po prastovų skubės grįžti į miestus?

„The Washington Post“ kalbinta ūkio „A.J & C.I Snell“ atstovė Christine Snell teigė, kad šiais metais jau nusamdė 200 darbininkų iš Rytų Europos. Visi jie esą jau labai užsiėmę.

Ch.Snell pridūrė, kad paštu bendravo ir su 45 britais, bet atvykti į ūkį sutiko vos 14 iš jų. Be to, britai atkeliaus tik dabar ir tiesiog tvarkys aplinką. Braškių jie nerinks, nes dirbti reikia profesionaliai ir greitai, o tai – problema.

„Man labai neramu dėl to, kas atvyks ir kiek jų pasiliks. Jie galbūt klaidingai įsivaizduoja, kas jų laukia: jie mato gražią vasarą, sklandų darbą kartu“, – svarsto Ch.Snell.

„Bet jei viskas vyks pagal planą, maždaug trečdalį sezoninio darbo jėgos sudarys britai – tai labai žymus padidėjimas, – tvirtino J.Wardas, bet pridūrė, kad turi abejonių dėl britų produktyvumo. – Dabar kaip tik įsibėgėja salotų rinkimas. Per dieną nuimamas milijonas salotų galvų. Tai yra didžiulis logistinis iššūkis – vien naujokų čia neužteks.“

Ūkininkai taip pat neatmeta galimybės, kad šiuo metu prastovose dienas leidžiantys britai, kurie atvyks darbuotis laukuose, tuoj pat mes įrankius, kai tik bus galima grįžti į senąsias darbovietes.

„Nemanau, kad jie tiesiog sėdi ir sako sau, kad susitvarkė. Jie kaip tik sau sukryžiavę pirštus kartoja, kad viskas dar bus gerai kitą savaitę ir galbūt dar kitą“, – pastebėjo J.Wardas.

Kitur – irgi daug problemų

Kitos Europos šalys jau susidūrė su problemomis. Prancūzijos smidrų augintojai turėjo palikti šiuos augalus džiūti laikuose, nes nerado užtektinai žmonių, kurie galėtų juos nurinkti.

Vokietijos žemės ūkio ministerija paleido specialų tinklalapį, kuriame bandoma suporuoti veiklos dabar neturinčius darbininkus ir studentus su ūkininkais, kuriems reikia darbo jėgos.

Tokių žmonių daug neatsirado, tad vokiečiai irgi turėjo atsiskraidinti dešimtis tūkstančių rumunų. 

Šioje šalyje reikia net sklaidyti nuogąstavimus, esą darbas pernelyg sunkus. Antai tame pačiame portale cituojama 19-metė Yvonne: „Pavargstu, bet ne taip labai, kaip galvojau.“

Jungtinėje Karalystėje pritraukti britų į dažnai nuošalius ūkius sunkoka – jei nenori gyventi vietoje išstatytuose nameliuose ant ratų, turi kasdien įveikti nemažą atstumą vykdamas dirbti.

O išlaidos transportui iškart kerta per atlygį. Kelios kitos savaitės šalies ūkininkams žada būti labai nelengvos. Mat Rumunijos sienos vis dar uždarytos, o britų vyriausybė įspėja, kad visus atvykėlius priverstinai karantinuos dviem savaitėms.