Privalomas išsilavinimas daugina nemokšas 

Ne per seniausiai teko kalbėtis su vyriškiu, kurio vaikai po skyrybų išvyko į Londoną su motina - jis nerimavo, ar jie pateko į gerą mokyklą.
Esu patyrusi londonietė, tad pagal adresą nesunkiai nustačiau, kad mokykla įsikūrusi vadinamame “babajyne”, ir paraginau tėvą dėl to tik džiaugtis, nes tyrimais nustatyta, kad iš Pakistano ar Indijos atvykusių vaikų mokymosi rezultatai yra geresni palyginti su vietiniais. Ar jie protingesni? O gal išsilavinimas jiems yra tai, ko norėjo, bet negavo gimtosiose šalyse?

Gruodžio 10 d. Britanijos žiniasklaida paskelbė dvi su švietimu susijusias naujienas. Pirmoji - Osle buvo įteikta Nobelio taikos premija pakistanietei Malalai Yousafzai, kuri išgarsėjo dėl to, jog prieš porą metų išdrįso prabilti apie Pakistano mergaičių teisę įgyti išsilavinimą. Talibano kovotojai, norintys, kad moterys būtų nesavarankiškos vergės, peršovė jai galvą. Atvežta į Britaniją mergaitė buvo išgelbėta nuo mirties ir toliau tęsia kovą už teisę į išsilavinimą.

Antroji naujiena - Ofsted (švietimo priežiūros institucija Anglijoje) parengtoje ataskaitoje pranešama, kad net trečdalyje Anglijos vidurinių mokyklų neįmanoma nei mokytis, nei mokyti dėl elgesio problemų klasėje, t.y. mokiniai per pamokas triukšmauja, kalbasi mobiliaisiais telefonais ar įsivelia į peštynes.

Kodėl taip nutiko, kad toje pasaulio dalyje, kur išsilavinimas nėra privalomas, dėl mokslo vaikai rizikuoja gyvybe, o ten, kur valstybė teisę į mokymąsi pavertė prievole, mokyklos virto ne mokymosi, o laiko praleidimo vieta?

Baisiausia, kad nukenčia ne tie, kurie nesugeba ir nenori mokytis, nukenčia tie, kas nori ir sugeba. Nejaugi sunku siekiančius mokslo atskirti nuo tų, kuriems jo nereikia – tegu vieni turi galimybę mokytis, o kiti eina į aikštę futbolo spardyti. Ir pigiau, ir sveikiau. Kodėl norinčius ir nenorinčius per prievartą laikyti kartu?

Tiesa paprasta - išsilavinusių žmonių reikia gerokai mažiau, negu jų šiandien pagaminama. Didžioji dalis darbų net šiame technologijų amžiuje reikalauja ne žinių, o tam tikro rinkinio įgūdžių, kurie paprastai įgaunami ne mokyklos suole, o dirbant konkretų darbą.

Ne per seniausiai teko kalbėtis su vyriškiu, kurio vaikai po skyrybų išvyko į Londoną su motina - jis nerimavo, ar jie pateko į gerą mokyklą.
Esu patyrusi londonietė, tad pagal adresą nesunkiai nustačiau, kad mokykla įsikūrusi vadinamame “babajyne”, ir paraginau tėvą dėl to tik džiaugtis, nes tyrimais nustatyta, kad iš Pakistano ar Indijos atvykusių vaikų mokymosi rezultatai yra geresni palyginti su vietiniais. Ar jie protingesni? O gal išsilavinimas jiems yra tai, ko norėjo, bet negavo gimtosiose šalyse?

Gruodžio 10 d. Britanijos žiniasklaida paskelbė dvi su švietimu susijusias naujienas. Pirmoji - Osle buvo įteikta Nobelio taikos premija pakistanietei Malalai Yousafzai, kuri išgarsėjo dėl to, jog prieš porą metų išdrįso prabilti apie Pakistano mergaičių teisę įgyti išsilavinimą. Talibano kovotojai, norintys, kad moterys būtų nesavarankiškos vergės, peršovė jai galvą. Atvežta į Britaniją mergaitė buvo išgelbėta nuo mirties ir toliau tęsia kovą už teisę į išsilavinimą.

Antroji naujiena - Ofsted (švietimo priežiūros institucija Anglijoje) parengtoje ataskaitoje pranešama, kad net trečdalyje Anglijos vidurinių mokyklų neįmanoma nei mokytis, nei mokyti dėl elgesio problemų klasėje, t.y. mokiniai per pamokas triukšmauja, kalbasi mobiliaisiais telefonais ar įsivelia į peštynes.

Kodėl taip nutiko, kad toje pasaulio dalyje, kur išsilavinimas nėra privalomas, dėl mokslo vaikai rizikuoja gyvybe, o ten, kur valstybė teisę į mokymąsi pavertė prievole, mokyklos virto ne mokymosi, o laiko praleidimo vieta?

Baisiausia, kad nukenčia ne tie, kurie nesugeba ir nenori mokytis, nukenčia tie, kas nori ir sugeba. Nejaugi sunku siekiančius mokslo atskirti nuo tų, kuriems jo nereikia – tegu vieni turi galimybę mokytis, o kiti eina į aikštę futbolo spardyti. Ir pigiau, ir sveikiau. Kodėl norinčius ir nenorinčius per prievartą laikyti kartu?

Tiesa paprasta - išsilavinusių žmonių reikia gerokai mažiau, negu jų šiandien pagaminama. Didžioji dalis darbų net šiame technologijų amžiuje reikalauja ne žinių, o tam tikro rinkinio įgūdžių, kurie paprastai įgaunami ne mokyklos suole, o dirbant konkretų darbą.

 (Komentarų: 22)

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: