Tik dešimčiai procentų žmonių, kurie buvo užsikrėtę koronavirusu, susiformuoja antikūnai, teigia Pasaulio sveikatos organizacijos patarėjas profesorius Karolis Sikora. Jo teigimu, daugumos žmonių antikūnų testas būtų neigiamas, net jei jie ir buvo užsikrėtę virusu.

Šiuo metu daugelio šalių vyriausybės daug vilčių deda į antikūnų tyrimus, kad suprastų, kokia populiacijos dalis iki šiol buvo užsikrėtusi virusu, ir remdamosi šiais duomenimis jos galėtų švelninti karantino sąlygas. Tokie žmonės, mokslininkų jau vadinami „imunitetiškai privilegijuotaisiais“ arba „COVID elitu“, galėtų grįžti prie darbų ir socialinio bendravimo, nes turėtų „imuniteto pasą“.

Tačiau ne visiems žmonėms, kurie buvo užsikrėtę virusu, susiformuos užfiksuojamas kiekis antikūnų. Galbūt jų imuninis atsakas bus skirtingas ir, pavyzdžiui, galbūt T-ląstelės (T-limfocitai) taps pirmąja gynybos liniją prieš atsirandant antikūnų poreikiui.

Reikalas tas, kad kai kurios žmogaus imuninės sistemos dalys išlieka visiška paslaptimi mokslininkams, kurie negali jų išmatuoti. Tai reiškia, kad veikiausiai mokslininkai niekada negalės nustatyti viso koronaviruso pandemijos masto ar tiksliai nustatyti tuos žmones, kurie tikrai buvo užsikrėtę virusu ir įgijo tam tikrą apsaugą.

Remiantis antikūnų tyrimais, galima tik apytikriai pasakyti, kad Anglijoje koronavirusu jau prasirgo 8,5 proc. gyventojų. Tačiau mokslininkai mano, kad tikrasis skaičius veikiausiai yra gerokai didesnis.

Antikūnai yra baltymai, kurie organizme pasigamina per kelias dienas, reaguodami į tam tikrą infekciją. Jie taip pat pasigamina, kai žmogui suleidžiama vakcinos, imituojančios virusą. Imuninė sistema atsimena antigeną, todėl jeigu žmogus vėl yra veikiamas jo, jo organizme gali greitai pasigaminti antikūnų.

„Jeigu turi antikūnų, iš esmės esi imunitetiškai privilegijuotasis arba priklausai COVID elitui, nes tau netaikomos taisyklės, kadangi veikiausiai turi imunitetą, veikiausiai juo nebeužsikrėsi ir veikiausiai negali jo perduoti“, sakė vėžio centre „Rutherford Health“ vyriausiuoju medicinos pareigūnu dirbantis profesorius K. Sikora.

„Tačiau reikalas yra tas, kad mažiau nei dešimčiai procentų infekuotų žmonių pasigamina antikūnai. Tai nereiškia, kad tik 10 proc. yra užsikrėtusiųjų. Tikrai ne. Esama ir kitų imuninės gynybos dalių, kurių mes negalime išmatuoti“, – sakė jis.

Profesorius paaiškino, kad imuninė sistema yra milžiniškas tinklas baltymų, kurie turi skirtingas organizmo apsaugojimo nuo infekcijų funkcijas. Antikūnai tėra tik dalis didesnio paveikslo.

Anot profesorius K. Sikoros, imuninė sistema yra labai įmantri ir dar reikia išsiaiškinti didelę dalį to, kaip ji veikia, ypač reaguodama į naują koronavirusą.

„Tai yra tai, ką mes vadiname „imunologine tamsiąja materija“. Mes nesuprantame jos, tačiau ji tikrai mus saugoja. Tai gali būti ir viena iš apsaugų nuo viruso“, – sakė jis.

Profesorius taip pat sako, kad pastebima, jog antikūnai daug dažniau susiformuoja vyresnio amžiaus žmonėms nei jaunesniems nei trisdešimties metų žmonėms, o taip pat tiems, kas sunkiau serga.

„Tačiau išskyrus tai, nėra nieko kito, kas galėtų juos identifikuoti. Taip pat nėra jokių rasinių charakteristikų. Tai yra tikra mįslė“, – sakė profesorius.