Prokurorai siekia, kad A.Zuokas būtų nubaustas griežčiau - Anglija.lt
 

Prokurorai siekia, kad A.Zuokas būtų nubaustas griežčiau 

Generalinė prokuratūra Aukščiausiajam Teismui apskundė liberalcentristų lyderiui Artūrui Zuokui paskelbtą nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo papirkti buvusį miesto tarybos narį Vilmantą Drėmą per 2003-siais vykusius sostinės mero rinkimus.

Parlamentinės Liberalų ir centro sąjungos lyderis A.Zuokas nubaustas 100 MGL dydžio - 12 tūks. 500 litų pinigine bauda. Baudą politikas jau sumokėjo, tačiau prokurorai mano, kad politikas turi būti nubaustas griežčiau.

Penktadienį baigėsi terminas, per kurį šalys šioje byloje galėjo paduoti kasacinius skundus Aukščiausiajam Teismui.

BNS žiniomis, Generalinė prokuratūra nuosprendį A.Zuokui apskundė dar gegužės 30 dieną. Kaltintojai reikalauja ne tik griežtesnės bausmės, bet ir ginčija veiksmų kvalifikaciją.

A.Zuokas penktadienį BNS sakė, kad taip pat apskundė Vilniaus apygardos teismo nuosprendį. Pasak A.Zuoko, Aukščiausiasis Teismas jo skundą jau priėmė nagrinėti, kada įvyks posėdžiai, nežinoma. Manoma, kad skundai bus svarstomi rudenį.

Liberalcentristas Aukščiausiojo Teismo prašo panaikinti, jo manymu, neteisingą ir bylos aplinkybių neatitinkantį teismo nuosprendį bei bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Politikas yra sumokėjęs teismo jam paskirtą baudą. Jis teigia, kad baudos sumokėjimas nereiškia, kad jis sutinka su jam paskelbtu nuosprendžiu.

Šiemet kovo 20 dieną Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį, kuriuo buvusį Vilniaus merą A.Zuoką pripažino kaltu.Vilniaus apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo paskelbimo dieną, nes byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka.

Teisme Generalinės prokuratūros skundas buvo patenkintas tik iš dalies. Dėl V.Drėmos neteisėto laisvės atėmimo, trukdymo pasinaudoti rinkimų teise ir duomenų apie privatų gyvenimą rinkimą A.Zuokas liko išteisintas.

Kartu su A.Zuoku tame pačiame nusikaltimo epizode - dėl pasikėsinimo papirkti valstybės tarnautoją - nuteisti ir bendrovės ,,Rubicon group" atstovai Andrius Janukonis bei Darius Leščinskas. Verslininkų vairuotojas Svajūnas Navikas lieka išteisintas.

A.Janukoniui, kaip ir A.Zuokui, skirta 12 tūkst. 500 litų bauda.

Generalinė prokuratūra visą laiką siekė, kad A.Zuokas būtų pripažintas kaltu dėl tuometinio Vilniaus tarybos nario V.Drėmos papirkimo, jo laisvės neteisėto atėmimo ir jam būtų skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, bei 100 minimalių gyvenimo lygių (12,5 tūkst. litų) bauda. Tokia pati bausmė pasiūlyta ir verslo įmonių grupės "Rubicon group" vadovui A.Janukoniui.

Bendrovės "Ogmios astra" valdybos pirmininką D.Leščinską siekta nuteisti pusantrų metų kalėti, bausmės vykdymą atidėti metams bei skirti 80 MGL (10 tūkst. litų) baudą. "Rubicon" vairuotojui S.Navikui pasiūlyta skirti 10 tūkst. litų baudą.

A.Zuokas ir A.Janukonis buvo kaltinti V.Drėmos papirkimu, šio tarybos nario laisvės apribojimo organizavimu ir dėl nurodymo rinkti duomenis apie V.Drėmos privatų gyvenimą.

D.Leščinskas buvo kaltinamas V.Drėmos papirkimu ir trukdymu šiam tarybos nariui pasinaudoti rinkimų teise. Vairuotojas S.Navikas buvo teisiamas už V.Drėmos neteisėtą laisvės atėmimą, trukdymą pasinaudoti rinkimų teise bei duomenų apie jo privatų gyvenimą rinkimą.

Nė vienas kaltinamųjų savo kaltės niekada nepripažino.

Nukentėjusiuoju buvusio Vilniaus mero A.Zuoko baudžiamojoje byloje pripažintas buvęs Vilniaus miesto tarybos narys V. Drėma prieš bylos nagrinėjimo pabaigą apygardos teisme atsisakė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) prieš A.Zuoką duotų parodymų. Jis prašė remtis teisme duotais parodymais.

Šiemet birželio 11 dieną suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas dėl trijų kaltinimų - trukdymo pasinaudoti rinkimų teise, neteisėto laisvės atėmimo ir neteisėto informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo.

Šie nusikaltimai priskiriami prie nesunkių. Įstatymais numatytas senaties terminas už šias veikas - 5 metai.

Senaties terminas už papirkimą didesnės negu 250 MGL vertės kyšiu sueis 2011 metais. Tokiems nusikaltimams senaties terminas - 8 metai.

Nuteisti A.Zuoką prokurorai apygardos teismo prašė trečią kartą - tiek kartų ši byla apeliacine tvarka dėl sostinės mero rinkimų 2003-ųjų pavasarį buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005-ųjų vasarį A.Zuoką ir kartu su juo teistus ,,Rubicon group" atstovus D.Leščinską, A.Janukonį bei vairuotoją S.Naviką išteisino byloje dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise tarybos nariui V.Drėmai.

Protestuodama prieš visišką išteisinimą, prokuratūra parašė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui. Tačiau kaltintojų skundas buvo atmestas.

Tada Generalinė prokuratūra kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, šis bylą grąžino nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Tačiau ir antrą kartą skundą išnagrinėjęs apygardos teismas kaltintojų skundo nepatenkino. Generalinė prokuratūra į Aukščiausiąjį Teismą kreipėsi dar kartą.

2006-ųjų gruodį Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį atmesti prokurorų skundą dėl kaltinamųjų išteisinimo ir bylą buvusiam Vilniaus merui A.Zuokui bei trims su koncernu "Rubicon group" susijusiems asmenims ir grąžino nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad prokurorų skundą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų - neanalizavo visų įrodymų ir argumentų, neištaisė pirmosios instancijos teismo klaidų, o apygardos teismo nutartis neatitiko nustatytos formos ir turinio. Esminiai pažeidimai sutrukdė išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą.

Po ilgo teismų maratono A.Zuoko byla dabar dar kartą grįžta į Aukščiausiąjį Teismą.

Kaltinamajame akte rašoma, kad 2003 metų kovo-balandžio mėnesiais A.Zuokas, siekdamas, kad mero rinkimuose balandžio 9 dieną V.Drėma balsuotų už jį, esą nurodęs verslo įmonių grupės "Rubicon group" vadovui A.Janukoniui per bendrą pažįstamą D.Leščinską perduoti V.Drėmai kyšį - 20 tūkstančių litų. Tačiau V.Drėma imti šį kyšį atsisakęs.

Bylos duomenimis, kad atiduotų balsą už A.Zuoką, V.Drėmai buvęs pasiūlytas didelės vertės projektavimo sandoris - už projektavimo darbus architekto specialybę turinčiam V.Drėmai A.Zuoko nurodymu D.Leščinskas avansu esą sumokėjo 45 tūkst. litų.

Vilniaus miesto tarybos narys Vidmantas Martikonis Vilniaus apygardos teismui yra paliudijęs, kad A.Zuokas jam yra prasitaręs, kad esą V.Drėmos balsas kainavo ,,daugiau nei šimtą tūkstančių".

A.Zuokas oponento liudijimus vadino melagingais ir išgalvotais.

A.Zuokas pralaimėjo mero rinkimus 2003-ųjų balandį, tačiau po naujų politinių aljansų sudarymo buvo išrinktas meru tų pačių metų birželį.

Liberalcentristų lyderis A.Zuokas pernai po savivaldybių tarybų rinkimų Vilniaus mero postą užleido liberaldemokratui Juozui Imbrasui.

Generalinė prokuratūra Aukščiausiajam Teismui apskundė liberalcentristų lyderiui Artūrui Zuokui paskelbtą nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo papirkti buvusį miesto tarybos narį Vilmantą Drėmą per 2003-siais vykusius sostinės mero rinkimus.

Parlamentinės Liberalų ir centro sąjungos lyderis A.Zuokas nubaustas 100 MGL dydžio - 12 tūks. 500 litų pinigine bauda. Baudą politikas jau sumokėjo, tačiau prokurorai mano, kad politikas turi būti nubaustas griežčiau.

Penktadienį baigėsi terminas, per kurį šalys šioje byloje galėjo paduoti kasacinius skundus Aukščiausiajam Teismui.

BNS žiniomis, Generalinė prokuratūra nuosprendį A.Zuokui apskundė dar gegužės 30 dieną. Kaltintojai reikalauja ne tik griežtesnės bausmės, bet ir ginčija veiksmų kvalifikaciją.

A.Zuokas penktadienį BNS sakė, kad taip pat apskundė Vilniaus apygardos teismo nuosprendį. Pasak A.Zuoko, Aukščiausiasis Teismas jo skundą jau priėmė nagrinėti, kada įvyks posėdžiai, nežinoma. Manoma, kad skundai bus svarstomi rudenį.

Liberalcentristas Aukščiausiojo Teismo prašo panaikinti, jo manymu, neteisingą ir bylos aplinkybių neatitinkantį teismo nuosprendį bei bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Politikas yra sumokėjęs teismo jam paskirtą baudą. Jis teigia, kad baudos sumokėjimas nereiškia, kad jis sutinka su jam paskelbtu nuosprendžiu.

Šiemet kovo 20 dieną Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį, kuriuo buvusį Vilniaus merą A.Zuoką pripažino kaltu.Vilniaus apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo paskelbimo dieną, nes byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka.

Teisme Generalinės prokuratūros skundas buvo patenkintas tik iš dalies. Dėl V.Drėmos neteisėto laisvės atėmimo, trukdymo pasinaudoti rinkimų teise ir duomenų apie privatų gyvenimą rinkimą A.Zuokas liko išteisintas.

Kartu su A.Zuoku tame pačiame nusikaltimo epizode - dėl pasikėsinimo papirkti valstybės tarnautoją - nuteisti ir bendrovės ,,Rubicon group" atstovai Andrius Janukonis bei Darius Leščinskas. Verslininkų vairuotojas Svajūnas Navikas lieka išteisintas.

A.Janukoniui, kaip ir A.Zuokui, skirta 12 tūkst. 500 litų bauda.

Generalinė prokuratūra visą laiką siekė, kad A.Zuokas būtų pripažintas kaltu dėl tuometinio Vilniaus tarybos nario V.Drėmos papirkimo, jo laisvės neteisėto atėmimo ir jam būtų skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, bei 100 minimalių gyvenimo lygių (12,5 tūkst. litų) bauda. Tokia pati bausmė pasiūlyta ir verslo įmonių grupės "Rubicon group" vadovui A.Janukoniui.

Bendrovės "Ogmios astra" valdybos pirmininką D.Leščinską siekta nuteisti pusantrų metų kalėti, bausmės vykdymą atidėti metams bei skirti 80 MGL (10 tūkst. litų) baudą. "Rubicon" vairuotojui S.Navikui pasiūlyta skirti 10 tūkst. litų baudą.

A.Zuokas ir A.Janukonis buvo kaltinti V.Drėmos papirkimu, šio tarybos nario laisvės apribojimo organizavimu ir dėl nurodymo rinkti duomenis apie V.Drėmos privatų gyvenimą.

D.Leščinskas buvo kaltinamas V.Drėmos papirkimu ir trukdymu šiam tarybos nariui pasinaudoti rinkimų teise. Vairuotojas S.Navikas buvo teisiamas už V.Drėmos neteisėtą laisvės atėmimą, trukdymą pasinaudoti rinkimų teise bei duomenų apie jo privatų gyvenimą rinkimą.

Nė vienas kaltinamųjų savo kaltės niekada nepripažino.

Nukentėjusiuoju buvusio Vilniaus mero A.Zuoko baudžiamojoje byloje pripažintas buvęs Vilniaus miesto tarybos narys V. Drėma prieš bylos nagrinėjimo pabaigą apygardos teisme atsisakė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) prieš A.Zuoką duotų parodymų. Jis prašė remtis teisme duotais parodymais.

Šiemet birželio 11 dieną suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas dėl trijų kaltinimų - trukdymo pasinaudoti rinkimų teise, neteisėto laisvės atėmimo ir neteisėto informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo.

Šie nusikaltimai priskiriami prie nesunkių. Įstatymais numatytas senaties terminas už šias veikas - 5 metai.

Senaties terminas už papirkimą didesnės negu 250 MGL vertės kyšiu sueis 2011 metais. Tokiems nusikaltimams senaties terminas - 8 metai.

Nuteisti A.Zuoką prokurorai apygardos teismo prašė trečią kartą - tiek kartų ši byla apeliacine tvarka dėl sostinės mero rinkimų 2003-ųjų pavasarį buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005-ųjų vasarį A.Zuoką ir kartu su juo teistus ,,Rubicon group" atstovus D.Leščinską, A.Janukonį bei vairuotoją S.Naviką išteisino byloje dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise tarybos nariui V.Drėmai.

Protestuodama prieš visišką išteisinimą, prokuratūra parašė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui. Tačiau kaltintojų skundas buvo atmestas.

Tada Generalinė prokuratūra kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, šis bylą grąžino nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Tačiau ir antrą kartą skundą išnagrinėjęs apygardos teismas kaltintojų skundo nepatenkino. Generalinė prokuratūra į Aukščiausiąjį Teismą kreipėsi dar kartą.

2006-ųjų gruodį Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį atmesti prokurorų skundą dėl kaltinamųjų išteisinimo ir bylą buvusiam Vilniaus merui A.Zuokui bei trims su koncernu "Rubicon group" susijusiems asmenims ir grąžino nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad prokurorų skundą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų - neanalizavo visų įrodymų ir argumentų, neištaisė pirmosios instancijos teismo klaidų, o apygardos teismo nutartis neatitiko nustatytos formos ir turinio. Esminiai pažeidimai sutrukdė išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą.

Po ilgo teismų maratono A.Zuoko byla dabar dar kartą grįžta į Aukščiausiąjį Teismą.

Kaltinamajame akte rašoma, kad 2003 metų kovo-balandžio mėnesiais A.Zuokas, siekdamas, kad mero rinkimuose balandžio 9 dieną V.Drėma balsuotų už jį, esą nurodęs verslo įmonių grupės "Rubicon group" vadovui A.Janukoniui per bendrą pažįstamą D.Leščinską perduoti V.Drėmai kyšį - 20 tūkstančių litų. Tačiau V.Drėma imti šį kyšį atsisakęs.

Bylos duomenimis, kad atiduotų balsą už A.Zuoką, V.Drėmai buvęs pasiūlytas didelės vertės projektavimo sandoris - už projektavimo darbus architekto specialybę turinčiam V.Drėmai A.Zuoko nurodymu D.Leščinskas avansu esą sumokėjo 45 tūkst. litų.

Vilniaus miesto tarybos narys Vidmantas Martikonis Vilniaus apygardos teismui yra paliudijęs, kad A.Zuokas jam yra prasitaręs, kad esą V.Drėmos balsas kainavo ,,daugiau nei šimtą tūkstančių".

A.Zuokas oponento liudijimus vadino melagingais ir išgalvotais.

A.Zuokas pralaimėjo mero rinkimus 2003-ųjų balandį, tačiau po naujų politinių aljansų sudarymo buvo išrinktas meru tų pačių metų birželį.

Liberalcentristų lyderis A.Zuokas pernai po savivaldybių tarybų rinkimų Vilniaus mero postą užleido liberaldemokratui Juozui Imbrasui.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: