Ragina lietuvius mokyti išgyventi be dujų ir elektros - Anglija.lt
 

Ragina lietuvius mokyti išgyventi be dujų ir elektros 

Karo metu būtų naudinga ir 80-metė močiutė, ir krepšinio fanai, sako Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorius profesorius dr. Valdas Rakutis.

Jis ragina Lietuvos žmones mokyti išgyventi karo sąlygomis: kad šie mokėtų išsiversti be dujų ar elektros, žinotų, kokių maisto produktų ir vaistų atsargų turėti.

V. Rakutis skaitė pranešimą apie visuomenę ir iššūkius gynybai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vykusiame seminare apie Lietuvos gynybos transformaciją naujų karo formų fone.

Pasak V. Rakučio, istorikui kartais kelia šypseną kalbos, kad šiandien susiduriame su absoliučiai nauja situacija. „Mes paprasčiausiai nežinome istorijos ir nelabai norime jos žinoti galvodami, kad viskas, kas įvyko, turėjo įvykti per pastaruosius 10 metų. Kadangi turime šią sisteminę bėdą, labai dažnai galvojame, kad jei dabar žali žmogeliukai laksto Rytų Ukrainoje, tai ir pas mus jie lakstys. Ne, jie greičiausiai bus mėlyni – šitą reikia žinoti – jie jau pakeis savo taktiką atsižvelgdami į mūsų situaciją, todėl mes turėtume ruoštis ne konkrečiai formai, nes būsime pavėlavę, bet bandyti atspėti, ką jie darys ir ką mes galime padaryti tokio, ko jie dar, ko gero, nežino“, – kalbėjo V. Rakutis.

Kitaip sakant, aiškina V. Rakutis, reikia leisti tiek kariuomenei, tiek visuomenei kurti karybą. Tačiau tam reikia parengiamųjų veiksmų.

Reikia mokyti išgyventi chaoso sąlygomis

Akademijos prorektorius aiškino, ko mobilizacijos metu akivaizdžiai trūks. „Visų pirma, susitaikykime su tuo, kad iš karto bus bus visuotinis chaosas visose srityse. Nebus kitaip ir niekada nebūna, dėl to reikia iš karto dėti pastangas, kad kaip įmanoma greičiau praeitume chaoso fazę. Nes tai atkirs kurą, tai informacija bus neteisinga – nereikia įsivaizduoti, kad karo metu gražiai atžygiuoja kariuomenė, susimoka už kurą ir viskas tvarkoje, tik vėliavos pasikeičia. Taip nebūna“, – kalbėjo karo istorikas.

V. Rakučio teigimu, galimam chaosui gyventojus reikia moraliai ruošti mokyklose ir universitetuose.

Pasak V. Rakučio, tuo metu taip pat vyks ardomoji veikla. „Reikia iš karto ruoštis, kaip kovoti su ardomąja veikla. Kažkas iš karto turi šią funkciją paimti ir nuo pirmos minutės pradėti žiūrėti, kas iš tikrųjų darosi. Nes jei sumaišysi pliusą su minusu, gali įvykti trumpas sujungimas“, – dėstė profesorius. R. Rakučio aiškinimu, operaciją vykdanti pusė stebi visuomenę ir iš karto galvoja, kaip pažeisti jos jautriausias vietas.

Karui ruoštis turi ir močiutės

Trečias V. Rakučio įvardijamas dalykas – kompetencijos trūkumas. Visuomenė, nedalyvaujanti valstybės gynime per tiesioginę tarnybą kariuomenėje, iš esmės nežino, kaip elgtis krizės atveju.

„Štai kariuomenėje netarnavęs ir joje dėl akių negalintis tarnauti draugas paklausė, ką dabar jam daryti – jis nieko nemoka. Sakau – eik į sanitarus, išgelbėsi daug gyvybių. Iš tikrųjų valstybė, ypač toje būsenoje, kurioje mes esame ir jaučiame pavojų, turi skirti dėmesį, kaip sukurti tokias sistemas, kurios padėtų kiekvienam piliečiui rasti vietą gynybos sistemoje. Kiekvienam piliečiui – net močiutė, kuriai 80 metų, gali savo anūkams tinkamas pasakas sekti. Reikia apie tai galvoti ir tą daryti jau dabar“, – aiškino V. Rakutis.

Kadangi mokyklose nėra karinio rengimo, žmonės neturi esminių įgūdžių ir nežino kaip elgtis kilus pavojui. Kaip išgyventi, kada nėra slėptuvių? Kaip pasigaminti maisto, kaip sušilti, jei žiemą atjungs šildymą? Profesoriaus manymu, galėtų būti leidžiamos knygutės, aiškinančios, kaip elgtis, kokios maisto atsargos ilgiausiai palaiko žmogaus gyvybę, kaip išgelbėti vaiką esant minusinei temperatūrai, kokius vaistus namuose laikyti.

„Niekas dabar netrukdo visos šios informacijos gaminti, reikėtų rūpintis, nes paskui bus vėlu. Šios knygutės gali gulėti 100 metų, po to jas ištrauks ir ras, kas parašyta“, – kalbėjo karo istorikas.

Ragina išnaudoti krepšinio aistruolius

Karo akademijos prorektorius atkreipia dėmesį, kad karo metu labai trūks laiko. Dabar laiko marios, tačiau spaudimo momentu turėsime minutes ir daug dalykų padaryti nespėsime. „Todėl darykime dabar tuos darbus, kuriuos galime padaryti, kad paskui būtų galima sutaupyti laiko, nes jis gali būti lemiamas faktorius“, – dėstė V. Rakutis.

Jis atkreipė dėmesį į resursus. Štai Lietuvoje turime šovinių fabriką, tačiau tai kulkos per brangios, tai ne tokius šovinius gamina. „Tai gal padarykime taip, kad kulkos būtų tos ir gamintų tiek, kiek reikia. Kaina visiškai nesvarbi – karo metu kaina absoliučiai nesvarbus dalykas – svarbu, kad kulkų būtų“, – kalbėjo V. Rakutis. Jis primena, kad esame šio krašto šeimininkai ir galime padaryti tokius dalykus.

V. Rakutis akcentavo būtinybę pažinti visuomenę. „Reikia pažinti mūsų visuomenę taikos metu – kokias struktūras mes turime, kas mus jungia, kokie dalykai mus veikia, kokie šūksniai visus suburs, kokios žinutės gali žmones paveikti tiesiogiai ir juos prie to pratinti“, – sakė V. Rakutis.

Jo tvirtinimu, reikia skatinti visuomenės telkimąsi į organizacijas, o organizacijoms deleguoti papildomas funkcijas. „Pavyzdžiui, Lietuvoje yra 70 veikiančių ir įvairiose lygose lošiančių krepšinio klubų su savo fanų komandomis. Šios grupės tikrai gerai organizuotos, iš esmės yra kovinės dvasios, nes visą laiką kovoja tarpusavyje. Šitų grupių pagrindu galima suorganizuoti visai neblogus būrius, mažas komandas“, – pataria karo istorikas. Minėtos grupės nebus identifikuotos taikos metu, niekas jų neužiminės jokiuose planuotuose puolimo objektuose, bet jos gali suveikti.

Esant reikalui, lyderiai atsiras

Visuomenė taikos metu turi savo struktūrą, kurioje yra tam tikri santykiai. Visuomenės struktūros išryškėja ir krizės metu. „Įdomus dalykas, kas yra kristalizacijos centrai. Kada ateina krizė, visi pirmiausia dairosi į viršų ir laukia, kad kristalizacijos centrai bus iš viršaus – nuleisti kažkokie žmonės, kurie bus pajėgūs veikti, visuomenę organizuoti“, – kalbėjo profesorius. Pavyzdžiui, šiuo metu kristalizacijos centru įsivaizduojama Šaulių sąjunga.

Tačiau reikalas tas, kad esant ilgalaikei taikai, kristalizacijos centrai dėl įvairių priežasčių nesuveikia. Dažniausiai taip nutinka, kad juose pasodinami žmonės, kurie pagal savo asmenines savybes negali būti kristalizacijos centrais.

Pasak V. Rakučio, jeigu kristalizacija nevyksta iš viršaus, ji gali gimti iš apačios, kaip buvo Sausio įvykių dienomis. Tada žmonės, kuriems nebūdinga ši funkcija, staiga tampa organizatoriais. Bėda ta, kad didžiausiai tokie vadai neturi reikiamos kompetencijos ir daro daug klaidų. Kad taip neatsitiktų, V. Rakutis ragina mokyti jau dabar.

„Vadinkime tai instruktorių kursais. Padarykime instruktorių kursus, kuriuos gali lankyti tiek kariškiai, tiek civiliai, kuriuose būtų pasakoma, kaip organizuoti, nuo ko pradėti, ką svarbu turėti, kiek maisto reikia, kokių ginklų“, – mokė akademijos profesorius. Jo tvirtinimu, tam užtektų 30-ties puslapių knygutės.

V. Rakutis taip pat ragina nesiskųsti, kad nėra lyderių. „Visi kalba, kad nėra lyderių – lyderiai yra – jiems nėra progos pasireikšti. Kada tik susidarys kitokios sąlygos, pamatysite, kaip visuomenėje iškils kiti lyderiai – jie automatiškai iškils, nesvarbu, ką jie veikia šiandien. Su tuo reikia susitaikyti ir nepergyventi, kad dabartinis ministras kažką ne taip daro. Jis – kito pasaulio, praeito laikotarpio žmogus, dabar ateis kiti žmonės ir reikia jų ieškoti, juos tinkamu laiku paremti“, – kalbėjo V. Rakutis.

Siūlo grąžinti privalomą karinę tarnybą

Krizei ruoštis V. Rakutis ragina jau dabar. Pasak jo, reikia kuo paprastesnių procedūrų. Šiuo metu Lietuvos teisės aktuose nerasi, ką turime daryti karo atveju – niekam nė galvą neateina, kad karas gali būti. V. Rakučio teigimu, apie tai reikia pagalvoti: kiekviena gamykla, įmonė iš esmės turi turėti scenarijų, ką darytų karo atveju. „Tai turi būti koordinuojama, bet nerašoma ir necentralizuojama. Jeigu tu jį užrašysi ir centralizuosi, jis bus išjungtas iškart, nes veikia agentai ir kiti dalykai“, – kalbėjo specialistas.

Jis taip pat ragina atnaujinti turimas slėptuves, žmonėms aiškinti, kokius medikamentus ir maisto atsargas krizės atveju turėti. V. Rakutis akcentavo, kad reikia turėti chaoso valdymo scenarijų – kas bus, jei nesuveiks centrinės įstaigos, jei atjungs ryšius, elektrą, dujas. Šitie scenarijai turi būti išanalizuoti ir žinomi.

Karo istorikas taip pat akcentavo kovą su ardomąja veikla. „Mes žinome, kad priešai tikrai pasistengs paveikti mūsų politinę vadovybę, kad ji elgtųsi kaip nors keistai arba neteisingai. Jei tai iš tikrųjų įvyktų ir būtų įrodyta, kad taip yra, reikia labai greitai tą neutralizuoti. Nes jei pasipriešinimo centre atsiras įtakos agentai, bus blogai, o jie greičiausiai atsiras“, – perspėjo akademijos profesorius.

V. Rakutis pateikė savo įžvalgą, kas išspręstų daugumą šių problemų. Tai – visuotinės karo prievolės sugrąžinimas. Jo nuomone, reikia modernizuoti buvusią korupcinę ir ydingą sistemą. Pagal Konstituciją visuotinė karo prievolė tebėra, tik ji sustabdyta, nes nėra aiškaus priešo. Reiškia, priešui atsiradus, sistema veikia. Karo istoriko teigimu, per metus ar pusmetį galima paruošti nemažai žmonių.


Karo metu būtų naudinga ir 80-metė močiutė, ir krepšinio fanai, sako Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorius profesorius dr. Valdas Rakutis.

Jis ragina Lietuvos žmones mokyti išgyventi karo sąlygomis: kad šie mokėtų išsiversti be dujų ar elektros, žinotų, kokių maisto produktų ir vaistų atsargų turėti.

V. Rakutis skaitė pranešimą apie visuomenę ir iššūkius gynybai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vykusiame seminare apie Lietuvos gynybos transformaciją naujų karo formų fone.

Pasak V. Rakučio, istorikui kartais kelia šypseną kalbos, kad šiandien susiduriame su absoliučiai nauja situacija. „Mes paprasčiausiai nežinome istorijos ir nelabai norime jos žinoti galvodami, kad viskas, kas įvyko, turėjo įvykti per pastaruosius 10 metų. Kadangi turime šią sisteminę bėdą, labai dažnai galvojame, kad jei dabar žali žmogeliukai laksto Rytų Ukrainoje, tai ir pas mus jie lakstys. Ne, jie greičiausiai bus mėlyni – šitą reikia žinoti – jie jau pakeis savo taktiką atsižvelgdami į mūsų situaciją, todėl mes turėtume ruoštis ne konkrečiai formai, nes būsime pavėlavę, bet bandyti atspėti, ką jie darys ir ką mes galime padaryti tokio, ko jie dar, ko gero, nežino“, – kalbėjo V. Rakutis.

Kitaip sakant, aiškina V. Rakutis, reikia leisti tiek kariuomenei, tiek visuomenei kurti karybą. Tačiau tam reikia parengiamųjų veiksmų.

Reikia mokyti išgyventi chaoso sąlygomis

Akademijos prorektorius aiškino, ko mobilizacijos metu akivaizdžiai trūks. „Visų pirma, susitaikykime su tuo, kad iš karto bus bus visuotinis chaosas visose srityse. Nebus kitaip ir niekada nebūna, dėl to reikia iš karto dėti pastangas, kad kaip įmanoma greičiau praeitume chaoso fazę. Nes tai atkirs kurą, tai informacija bus neteisinga – nereikia įsivaizduoti, kad karo metu gražiai atžygiuoja kariuomenė, susimoka už kurą ir viskas tvarkoje, tik vėliavos pasikeičia. Taip nebūna“, – kalbėjo karo istorikas.

V. Rakučio teigimu, galimam chaosui gyventojus reikia moraliai ruošti mokyklose ir universitetuose.

Pasak V. Rakučio, tuo metu taip pat vyks ardomoji veikla. „Reikia iš karto ruoštis, kaip kovoti su ardomąja veikla. Kažkas iš karto turi šią funkciją paimti ir nuo pirmos minutės pradėti žiūrėti, kas iš tikrųjų darosi. Nes jei sumaišysi pliusą su minusu, gali įvykti trumpas sujungimas“, – dėstė profesorius. R. Rakučio aiškinimu, operaciją vykdanti pusė stebi visuomenę ir iš karto galvoja, kaip pažeisti jos jautriausias vietas.

Karui ruoštis turi ir močiutės

Trečias V. Rakučio įvardijamas dalykas – kompetencijos trūkumas. Visuomenė, nedalyvaujanti valstybės gynime per tiesioginę tarnybą kariuomenėje, iš esmės nežino, kaip elgtis krizės atveju.

„Štai kariuomenėje netarnavęs ir joje dėl akių negalintis tarnauti draugas paklausė, ką dabar jam daryti – jis nieko nemoka. Sakau – eik į sanitarus, išgelbėsi daug gyvybių. Iš tikrųjų valstybė, ypač toje būsenoje, kurioje mes esame ir jaučiame pavojų, turi skirti dėmesį, kaip sukurti tokias sistemas, kurios padėtų kiekvienam piliečiui rasti vietą gynybos sistemoje. Kiekvienam piliečiui – net močiutė, kuriai 80 metų, gali savo anūkams tinkamas pasakas sekti. Reikia apie tai galvoti ir tą daryti jau dabar“, – aiškino V. Rakutis.

Kadangi mokyklose nėra karinio rengimo, žmonės neturi esminių įgūdžių ir nežino kaip elgtis kilus pavojui. Kaip išgyventi, kada nėra slėptuvių? Kaip pasigaminti maisto, kaip sušilti, jei žiemą atjungs šildymą? Profesoriaus manymu, galėtų būti leidžiamos knygutės, aiškinančios, kaip elgtis, kokios maisto atsargos ilgiausiai palaiko žmogaus gyvybę, kaip išgelbėti vaiką esant minusinei temperatūrai, kokius vaistus namuose laikyti.

„Niekas dabar netrukdo visos šios informacijos gaminti, reikėtų rūpintis, nes paskui bus vėlu. Šios knygutės gali gulėti 100 metų, po to jas ištrauks ir ras, kas parašyta“, – kalbėjo karo istorikas.

Ragina išnaudoti krepšinio aistruolius

Karo akademijos prorektorius atkreipia dėmesį, kad karo metu labai trūks laiko. Dabar laiko marios, tačiau spaudimo momentu turėsime minutes ir daug dalykų padaryti nespėsime. „Todėl darykime dabar tuos darbus, kuriuos galime padaryti, kad paskui būtų galima sutaupyti laiko, nes jis gali būti lemiamas faktorius“, – dėstė V. Rakutis.

Jis atkreipė dėmesį į resursus. Štai Lietuvoje turime šovinių fabriką, tačiau tai kulkos per brangios, tai ne tokius šovinius gamina. „Tai gal padarykime taip, kad kulkos būtų tos ir gamintų tiek, kiek reikia. Kaina visiškai nesvarbi – karo metu kaina absoliučiai nesvarbus dalykas – svarbu, kad kulkų būtų“, – kalbėjo V. Rakutis. Jis primena, kad esame šio krašto šeimininkai ir galime padaryti tokius dalykus.

V. Rakutis akcentavo būtinybę pažinti visuomenę. „Reikia pažinti mūsų visuomenę taikos metu – kokias struktūras mes turime, kas mus jungia, kokie dalykai mus veikia, kokie šūksniai visus suburs, kokios žinutės gali žmones paveikti tiesiogiai ir juos prie to pratinti“, – sakė V. Rakutis.

Jo tvirtinimu, reikia skatinti visuomenės telkimąsi į organizacijas, o organizacijoms deleguoti papildomas funkcijas. „Pavyzdžiui, Lietuvoje yra 70 veikiančių ir įvairiose lygose lošiančių krepšinio klubų su savo fanų komandomis. Šios grupės tikrai gerai organizuotos, iš esmės yra kovinės dvasios, nes visą laiką kovoja tarpusavyje. Šitų grupių pagrindu galima suorganizuoti visai neblogus būrius, mažas komandas“, – pataria karo istorikas. Minėtos grupės nebus identifikuotos taikos metu, niekas jų neužiminės jokiuose planuotuose puolimo objektuose, bet jos gali suveikti.

Esant reikalui, lyderiai atsiras

Visuomenė taikos metu turi savo struktūrą, kurioje yra tam tikri santykiai. Visuomenės struktūros išryškėja ir krizės metu. „Įdomus dalykas, kas yra kristalizacijos centrai. Kada ateina krizė, visi pirmiausia dairosi į viršų ir laukia, kad kristalizacijos centrai bus iš viršaus – nuleisti kažkokie žmonės, kurie bus pajėgūs veikti, visuomenę organizuoti“, – kalbėjo profesorius. Pavyzdžiui, šiuo metu kristalizacijos centru įsivaizduojama Šaulių sąjunga.

Tačiau reikalas tas, kad esant ilgalaikei taikai, kristalizacijos centrai dėl įvairių priežasčių nesuveikia. Dažniausiai taip nutinka, kad juose pasodinami žmonės, kurie pagal savo asmenines savybes negali būti kristalizacijos centrais.

Pasak V. Rakučio, jeigu kristalizacija nevyksta iš viršaus, ji gali gimti iš apačios, kaip buvo Sausio įvykių dienomis. Tada žmonės, kuriems nebūdinga ši funkcija, staiga tampa organizatoriais. Bėda ta, kad didžiausiai tokie vadai neturi reikiamos kompetencijos ir daro daug klaidų. Kad taip neatsitiktų, V. Rakutis ragina mokyti jau dabar.

„Vadinkime tai instruktorių kursais. Padarykime instruktorių kursus, kuriuos gali lankyti tiek kariškiai, tiek civiliai, kuriuose būtų pasakoma, kaip organizuoti, nuo ko pradėti, ką svarbu turėti, kiek maisto reikia, kokių ginklų“, – mokė akademijos profesorius. Jo tvirtinimu, tam užtektų 30-ties puslapių knygutės.

V. Rakutis taip pat ragina nesiskųsti, kad nėra lyderių. „Visi kalba, kad nėra lyderių – lyderiai yra – jiems nėra progos pasireikšti. Kada tik susidarys kitokios sąlygos, pamatysite, kaip visuomenėje iškils kiti lyderiai – jie automatiškai iškils, nesvarbu, ką jie veikia šiandien. Su tuo reikia susitaikyti ir nepergyventi, kad dabartinis ministras kažką ne taip daro. Jis – kito pasaulio, praeito laikotarpio žmogus, dabar ateis kiti žmonės ir reikia jų ieškoti, juos tinkamu laiku paremti“, – kalbėjo V. Rakutis.

Siūlo grąžinti privalomą karinę tarnybą

Krizei ruoštis V. Rakutis ragina jau dabar. Pasak jo, reikia kuo paprastesnių procedūrų. Šiuo metu Lietuvos teisės aktuose nerasi, ką turime daryti karo atveju – niekam nė galvą neateina, kad karas gali būti. V. Rakučio teigimu, apie tai reikia pagalvoti: kiekviena gamykla, įmonė iš esmės turi turėti scenarijų, ką darytų karo atveju. „Tai turi būti koordinuojama, bet nerašoma ir necentralizuojama. Jeigu tu jį užrašysi ir centralizuosi, jis bus išjungtas iškart, nes veikia agentai ir kiti dalykai“, – kalbėjo specialistas.

Jis taip pat ragina atnaujinti turimas slėptuves, žmonėms aiškinti, kokius medikamentus ir maisto atsargas krizės atveju turėti. V. Rakutis akcentavo, kad reikia turėti chaoso valdymo scenarijų – kas bus, jei nesuveiks centrinės įstaigos, jei atjungs ryšius, elektrą, dujas. Šitie scenarijai turi būti išanalizuoti ir žinomi.

Karo istorikas taip pat akcentavo kovą su ardomąja veikla. „Mes žinome, kad priešai tikrai pasistengs paveikti mūsų politinę vadovybę, kad ji elgtųsi kaip nors keistai arba neteisingai. Jei tai iš tikrųjų įvyktų ir būtų įrodyta, kad taip yra, reikia labai greitai tą neutralizuoti. Nes jei pasipriešinimo centre atsiras įtakos agentai, bus blogai, o jie greičiausiai atsiras“, – perspėjo akademijos profesorius.

V. Rakutis pateikė savo įžvalgą, kas išspręstų daugumą šių problemų. Tai – visuotinės karo prievolės sugrąžinimas. Jo nuomone, reikia modernizuoti buvusią korupcinę ir ydingą sistemą. Pagal Konstituciją visuotinė karo prievolė tebėra, tik ji sustabdyta, nes nėra aiškaus priešo. Reiškia, priešui atsiradus, sistema veikia. Karo istoriko teigimu, per metus ar pusmetį galima paruošti nemažai žmonių.


 (Komentarų: 3)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: