Ragina universitetus nenusileisti iki kolegijų lygio - Anglija.lt
 

Ragina universitetus nenusileisti iki kolegijų lygio 

Trys universitetai norėtų jau šiemet bakalauro studijas trumpinti pusmečiu ar metais. Tuomet mažėtų ir studijų kainos.

Kiti universitetai pripažįsta, kad nenorėdami prarasti studentų, privalės elgtis taip pat. Tuo metu Švietimo ir mokslo ministerija perspėja, kad tam dar nėra teisinio pagrindo ir ragina nenusileisti iki kolegijų ar profesinių mokyklų lygio.

Vienas iš studijas trumpinti numatančių universitetų – Vilniaus pedagoginis – sako pasiduodantis Europos aukštųjų mokyklų vėjams. Vilniaus pedagoginis, Mykolo Romerio ir Kauno technikos universitetai jau šį rudenį žada trumpinti kelių specialybių trukmę. Jei pasiteisins – vėliau ir daugiau. Studijų trukmę universitetai žada trumpinti atsisakydami dalies paskaitų.

„Kai ko, manyčiau, galima atsisakyti. Pastebiu, kad ne tik mūsų, bet ir kituose universitetuose studentai labai perkraunami paskaitiniu darbu. Jie daug ką galėtų kompensuoti ir padaryti labai rimtai patys gilindamiesi, daugiau būdami bibliotekose, skaitydami“, – teigė Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius Algirdas Gaižutis.

Pusmečiu arba metais sutrumpinus studijas, anot universitetų, mažėtų ir studijų kaina. Tad rektorių konferencijos vadovas pripažįsta, kad ir kiti universitetai, nenorėdami prarasti studentų, bus priversti trumpinti, o kartu ir piginti, studijas.

„Tai prasminga socialiniams, humanitariniams mokslams. Nes vis dėlto jeigu mes kalbėsime apie inžinerines specialybes, tai ten žmonės nueina prie staklių, nueina į statybas ir ten yra labai atsakingas dalykas“, – kalbėjo Rektorių konferencijos prezidentas Romualdas Ginevičius.

Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija universitetus perspėja, kad kol kas jų užmojams teisinės bazės nėra.

„Turi būti labai aiškiai suvokiama, kad trumpinant studijas universitetas negali tapti kolegija ar profesine mokykla. Negali būti trumpinama bendrųjų dalykų arba bendraspecialybinių dalykų atžvilgiu. Ir universitetas nėra ta vieta, kur būtų galima rengti labai siauros specializacijos specialistus“, – tvirtina švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Rektorių konferencijos vadovas pripažįsta, kad greičiausiai pirmieji trys universitetai permainų imasi bijodami pralaimėti konkurencinę kovą.

„Galbūt yra konkurencijos kaip vienas iš veiksnių, kad patrauktų daugiau stojančiųjų. Nes dabar visi yra pragmatiški, tad kam vargti 4 metus, jei diplomą galima gauti per 3 metus. Tai yra suprantama“, – kalbėjo R. Ginevičius.

Trumpinti studijas susirengę universitetai atkerta, kad ypač humanitarinės ir socialinės krypties studijos yra ištęstos, tad sutrumpinus jas metais ar pusmečiu, jokios žalos nebūtų.

Kristina Garalevičiūtė
LTV „Šiandien“

Trys universitetai norėtų jau šiemet bakalauro studijas trumpinti pusmečiu ar metais. Tuomet mažėtų ir studijų kainos.

Kiti universitetai pripažįsta, kad nenorėdami prarasti studentų, privalės elgtis taip pat. Tuo metu Švietimo ir mokslo ministerija perspėja, kad tam dar nėra teisinio pagrindo ir ragina nenusileisti iki kolegijų ar profesinių mokyklų lygio.

Vienas iš studijas trumpinti numatančių universitetų – Vilniaus pedagoginis – sako pasiduodantis Europos aukštųjų mokyklų vėjams. Vilniaus pedagoginis, Mykolo Romerio ir Kauno technikos universitetai jau šį rudenį žada trumpinti kelių specialybių trukmę. Jei pasiteisins – vėliau ir daugiau. Studijų trukmę universitetai žada trumpinti atsisakydami dalies paskaitų.

„Kai ko, manyčiau, galima atsisakyti. Pastebiu, kad ne tik mūsų, bet ir kituose universitetuose studentai labai perkraunami paskaitiniu darbu. Jie daug ką galėtų kompensuoti ir padaryti labai rimtai patys gilindamiesi, daugiau būdami bibliotekose, skaitydami“, – teigė Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius Algirdas Gaižutis.

Pusmečiu arba metais sutrumpinus studijas, anot universitetų, mažėtų ir studijų kaina. Tad rektorių konferencijos vadovas pripažįsta, kad ir kiti universitetai, nenorėdami prarasti studentų, bus priversti trumpinti, o kartu ir piginti, studijas.

„Tai prasminga socialiniams, humanitariniams mokslams. Nes vis dėlto jeigu mes kalbėsime apie inžinerines specialybes, tai ten žmonės nueina prie staklių, nueina į statybas ir ten yra labai atsakingas dalykas“, – kalbėjo Rektorių konferencijos prezidentas Romualdas Ginevičius.

Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija universitetus perspėja, kad kol kas jų užmojams teisinės bazės nėra.

„Turi būti labai aiškiai suvokiama, kad trumpinant studijas universitetas negali tapti kolegija ar profesine mokykla. Negali būti trumpinama bendrųjų dalykų arba bendraspecialybinių dalykų atžvilgiu. Ir universitetas nėra ta vieta, kur būtų galima rengti labai siauros specializacijos specialistus“, – tvirtina švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Rektorių konferencijos vadovas pripažįsta, kad greičiausiai pirmieji trys universitetai permainų imasi bijodami pralaimėti konkurencinę kovą.

„Galbūt yra konkurencijos kaip vienas iš veiksnių, kad patrauktų daugiau stojančiųjų. Nes dabar visi yra pragmatiški, tad kam vargti 4 metus, jei diplomą galima gauti per 3 metus. Tai yra suprantama“, – kalbėjo R. Ginevičius.

Trumpinti studijas susirengę universitetai atkerta, kad ypač humanitarinės ir socialinės krypties studijos yra ištęstos, tad sutrumpinus jas metais ar pusmečiu, jokios žalos nebūtų.

Kristina Garalevičiūtė
LTV „Šiandien“

 (Komentarų: 2)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: