Rankos tiesiasi į nelegalią įrangą - Anglija.lt
 

Rankos tiesiasi į nelegalią įrangą 

Kas antrame kompiuteryje Lietuvoje įdiegta nelegali programinė įranga. Piratavimo lygis šalyje pranoksta pasaulio vidurkį.

Kaip rašo „Lietuvos rytas“, pardavėjai teisinasi, kad žmonės neįpirktų kompiuterių, jei juose būtų įdiegtos kur kas brangesnės legalios programos.

Praėjusiais metais Lietuvoje neteisėtai naudojamos kompiuterių programinės įrangos vertė išaugo 22,6 proc. – nuo 31 mln. iki 38 mln. JAV dolerių.

Latvijoje pernai įdiegta 30 mln. JAV dolerių vertės nelegalios programinės įrangos, Estijoje – 23 mln. JAV dolerių.

Pasaulyje daugėja teisėtos programinės įrangos vartotojų, o Lietuvoje piratavimo rodiklis trejus metus nemažėja – jis siekia 54 proc. Pasaulio vidurkis – 42 proc.

Nelegali įranga – už 50 litų

Per 2011-uosius Lietuvoje policija atliko per 20 tyrimų, kurių metu patikrino įmones, platinančias ir naudojančias neteisėtas kompiuterių programas.

Ne vieną tyrimą inicijavo ir tarptautinės organizacijos „Business Software Alliance” (BSA) atstovai Lietuvoje advokatų profesinė bendrija „Pranckevičius ir partneriai“ („Baltic Law Offices“).

Liepos pabaigoje buvo surengtas patikrinimas ir Vilniuje įsikūrusioje bendrovėje „Solidas“.

Kompiuterine technika prekiaujanti įmonė jau seniai buvo žinoma BSA: pirkėjai ne kartą pranešė, kad drauge su kompiuteriu čia įsigijo ir nelegalią įrangą, atsiėjusią jiems vos apie pusšimtį litų.

Įprastai programinė įranga, skirta paprastam vartotojui, gali atsieiti iki tūkstančio litų.

Nepasiūlė pirkti dorai

Vytautui Šului priklausančioje „Solidas“ parduotuvėje galima įsigyti ir naujų, ir naudotų kompiuterių.

Nenaujas nešiojamasis kompiuteris su įdiegta programine įranga čia kainuoja 400–500 litų.

Slaptąja pirkėja tapusi vilnietė S. P. šioje Vilniaus centre esančioje parduotuvėje ieškojo paaugliui sūnui nešiojamojo kompiuterio.

Moters vizitas pusrūsyje įsikūrusioje parduotuvėje tetruko kelias minutes.

Už jai tinkamą kainą – 1999 litus – išsirinkusi „Dell“ kompiuterį pirkėja iš Vytautu prisistačiusio pardavėjo sulaukė siūlymo už 2050 litų atsiskaityti ne tik už šį pirkinį, bet ir už papildomai įdiegtą programinę įrangą.

„Aš net nepaklausiau apie įrangą, man iškart pardavėjas pasiūlė ją įdiegti už tuos keliasdešimt papildomų litų“, – pasakojo moteris, užvėrusi „Solidas“ duris.

Kompiuterį vilnietė atgavo po dienos su jau įdiegta programine įranga.

Kompiuterių specialistas, apžiūrėjęs pirkinį, nustatė, kad kompiuteryje įdiegta operacinė sistema „Windows 7 Ultimate“ ir programinė įranga „Microsoft Office 2007“.

Už programinės įrangos platinimą autorių teisių turėtojas gali reikalauti iki 130 tūkst. litų kompensacijos. Bendrovei „Solidas” pareikštame ieškinyje BSA reikalauja 6 tūkst. litų kompensacijos.

Pareigūnas pasibels į duris?

Kaip pasakojo BSA atstovaujančios „Baltic Law Offices“ advokatas Andrius Pranckevičius, Lietuvoje dažnai pasitaiko atvejų, kai pardavėjas pirkėjams siūlo kompiuterius su jau įdiegta programine įranga, kuri, kaip paaiškėja vėliau, yra nelegali.

Pasak advokatų profesinės bendrijos „Baltic Law Offices“ atstovų, tai dažniau pasitaiko mažesnėse parduotuvėse.

Jei kompiuteryje jau įdiegta legali programinė įranga, apie tai rašoma ant kompiuterio priklijuotame lipduke arba jo pirkimo dokumentuose.

„Negaliu sakyti, kad mūsų valstybėje nelegaliai įrangai skiriama per mažai dėmesio. Įstatymų bazė ganėtinai veiksminga.

Formaliai policijos pareigūnai gali pasibelsti į kiekvieno namų duris ir paprašyti parodyti kompiuterį, tačiau realiai tai nevyksta“, – sakė BSA advokatas A.Pranckevičius.

Didžiausi piratai – gruzinai

Estijoje piratavimo lygis per praėjusius penkerius metus buvo žemiausias Baltijos šalyse ir siekė 50–52 proc.

Tuo tarpu Latvijoje jis nekinta ir siekia 56 proc. Lietuvoje piratavimo lygis trejus metus iš eilės siekia 54 proc. 2006 jis buvo 57 proc., 2007-aisiais – 56 proc.

Lietuvoje populiariausios piratinės kompiuterių programos – „Autodesk AutoCad“, „Adobe Photoshop“, „CorelDraw“, „Microsoft Office“ ir „Microsoft Windows“.

„Lietuvoje vis dar gajus noras ką nors gauti nemokamai“, – sakė advokatas A. Pranckevičius.

Didžiausi piratai Vakarų Europoje – graikai (59 proc.). Šio regiono piratavimo lygio vidurkis siekia 33 proc.

Sąžiningiausi kompiuterių savininkai gyvena Liuksemburge, Austrijoje, Belgijoje, Suomijoje.

BSA specialistai prognozuoja, kad tik 2049 metais vidutinis piratavimo lygis besivystančiose rinkose, kuris dabar siekia 69 proc., bus dabartinio išsivysčiusių ekonomikų piratavimo lygio – apie 26 procentus.

Didžiausias piratavimo lygis praėjusiais metais buvo Gruzijoje (93 proc.), Zimbabvėje (91 proc.), Jemene, Bangladeše ir Moldovoje (po 90 proc.), o didžiausia neteisėtos programinės įrangos vertė užfiksuota JAV (9,5 mlrd. JAV dolerių), Kinijoje (7,7 mlrd.) ir Rusijoje (2,8 mlrd.).

Pasauliniu mastu komerciškai naudojamos kompiuterių programinės įrangos vertė 2010 metais išaugo 14 procentų ir pasiekė rekordinę 59 milijardų JAV dolerių sumą.

Tai didžiausia suma per visą tyrimų istoriją, nuo 2003 metų ji išaugo dvigubai.

Pričiupo nusižengėlius

„Solidas“ – ne vienintelė įmonė, patekusi teisėsaugininkams į rankas.

Projektavimo paslaugas teikiančiai bendrovei „Alex Naval Klaipėda“ už naudojimąsi piratinėmis programomis buvo paskirta bauda, kurią įmonė turėjo sumokėti valstybei.

Be to, įmonė turės atlyginti beveik 150 tūkst. litų dydžio žalą autorių teisių turėtojams ir įsigyti legalią programinę įrangą.

Projektavimo paslaugas teikiančiai bendrovei „Archivalda“, kuri naudojo piratinę programinę įrangą, kurios vertė – daugiau nei 100 tūkstančių litų, tenka atlyginti programinės įrangos gamintojams žalą dėl autorių teisių pažeidimo ir sumokėti baudą valstybei.

Kaune veikianti reklamos paslaugas teikianti įmonė „Reklamos bitės“ turės atlyginti daugiau nei 11 tūkstančių litų žalą programinės įrangos gamintojams ir sumokėti baudą valstybei.

Pajūryje laivų remonto bendrovei „Undoris“ turės sumokėti beveik 3 tūkst. litų kompensaciją autorių teisių turėtojui už tai, kad bendrovė prieš įsigydama legalią programinę įrangą naudojo piratinę.

Parengta pagal "Lietuvos ryto" ir lrt.lt informaciją

Kas antrame kompiuteryje Lietuvoje įdiegta nelegali programinė įranga. Piratavimo lygis šalyje pranoksta pasaulio vidurkį.

Kaip rašo „Lietuvos rytas“, pardavėjai teisinasi, kad žmonės neįpirktų kompiuterių, jei juose būtų įdiegtos kur kas brangesnės legalios programos.

Praėjusiais metais Lietuvoje neteisėtai naudojamos kompiuterių programinės įrangos vertė išaugo 22,6 proc. – nuo 31 mln. iki 38 mln. JAV dolerių.

Latvijoje pernai įdiegta 30 mln. JAV dolerių vertės nelegalios programinės įrangos, Estijoje – 23 mln. JAV dolerių.

Pasaulyje daugėja teisėtos programinės įrangos vartotojų, o Lietuvoje piratavimo rodiklis trejus metus nemažėja – jis siekia 54 proc. Pasaulio vidurkis – 42 proc.

Nelegali įranga – už 50 litų

Per 2011-uosius Lietuvoje policija atliko per 20 tyrimų, kurių metu patikrino įmones, platinančias ir naudojančias neteisėtas kompiuterių programas.

Ne vieną tyrimą inicijavo ir tarptautinės organizacijos „Business Software Alliance” (BSA) atstovai Lietuvoje advokatų profesinė bendrija „Pranckevičius ir partneriai“ („Baltic Law Offices“).

Liepos pabaigoje buvo surengtas patikrinimas ir Vilniuje įsikūrusioje bendrovėje „Solidas“.

Kompiuterine technika prekiaujanti įmonė jau seniai buvo žinoma BSA: pirkėjai ne kartą pranešė, kad drauge su kompiuteriu čia įsigijo ir nelegalią įrangą, atsiėjusią jiems vos apie pusšimtį litų.

Įprastai programinė įranga, skirta paprastam vartotojui, gali atsieiti iki tūkstančio litų.

Nepasiūlė pirkti dorai

Vytautui Šului priklausančioje „Solidas“ parduotuvėje galima įsigyti ir naujų, ir naudotų kompiuterių.

Nenaujas nešiojamasis kompiuteris su įdiegta programine įranga čia kainuoja 400–500 litų.

Slaptąja pirkėja tapusi vilnietė S. P. šioje Vilniaus centre esančioje parduotuvėje ieškojo paaugliui sūnui nešiojamojo kompiuterio.

Moters vizitas pusrūsyje įsikūrusioje parduotuvėje tetruko kelias minutes.

Už jai tinkamą kainą – 1999 litus – išsirinkusi „Dell“ kompiuterį pirkėja iš Vytautu prisistačiusio pardavėjo sulaukė siūlymo už 2050 litų atsiskaityti ne tik už šį pirkinį, bet ir už papildomai įdiegtą programinę įrangą.

„Aš net nepaklausiau apie įrangą, man iškart pardavėjas pasiūlė ją įdiegti už tuos keliasdešimt papildomų litų“, – pasakojo moteris, užvėrusi „Solidas“ duris.

Kompiuterį vilnietė atgavo po dienos su jau įdiegta programine įranga.

Kompiuterių specialistas, apžiūrėjęs pirkinį, nustatė, kad kompiuteryje įdiegta operacinė sistema „Windows 7 Ultimate“ ir programinė įranga „Microsoft Office 2007“.

Už programinės įrangos platinimą autorių teisių turėtojas gali reikalauti iki 130 tūkst. litų kompensacijos. Bendrovei „Solidas” pareikštame ieškinyje BSA reikalauja 6 tūkst. litų kompensacijos.

Pareigūnas pasibels į duris?

Kaip pasakojo BSA atstovaujančios „Baltic Law Offices“ advokatas Andrius Pranckevičius, Lietuvoje dažnai pasitaiko atvejų, kai pardavėjas pirkėjams siūlo kompiuterius su jau įdiegta programine įranga, kuri, kaip paaiškėja vėliau, yra nelegali.

Pasak advokatų profesinės bendrijos „Baltic Law Offices“ atstovų, tai dažniau pasitaiko mažesnėse parduotuvėse.

Jei kompiuteryje jau įdiegta legali programinė įranga, apie tai rašoma ant kompiuterio priklijuotame lipduke arba jo pirkimo dokumentuose.

„Negaliu sakyti, kad mūsų valstybėje nelegaliai įrangai skiriama per mažai dėmesio. Įstatymų bazė ganėtinai veiksminga.

Formaliai policijos pareigūnai gali pasibelsti į kiekvieno namų duris ir paprašyti parodyti kompiuterį, tačiau realiai tai nevyksta“, – sakė BSA advokatas A.Pranckevičius.

Didžiausi piratai – gruzinai

Estijoje piratavimo lygis per praėjusius penkerius metus buvo žemiausias Baltijos šalyse ir siekė 50–52 proc.

Tuo tarpu Latvijoje jis nekinta ir siekia 56 proc. Lietuvoje piratavimo lygis trejus metus iš eilės siekia 54 proc. 2006 jis buvo 57 proc., 2007-aisiais – 56 proc.

Lietuvoje populiariausios piratinės kompiuterių programos – „Autodesk AutoCad“, „Adobe Photoshop“, „CorelDraw“, „Microsoft Office“ ir „Microsoft Windows“.

„Lietuvoje vis dar gajus noras ką nors gauti nemokamai“, – sakė advokatas A. Pranckevičius.

Didžiausi piratai Vakarų Europoje – graikai (59 proc.). Šio regiono piratavimo lygio vidurkis siekia 33 proc.

Sąžiningiausi kompiuterių savininkai gyvena Liuksemburge, Austrijoje, Belgijoje, Suomijoje.

BSA specialistai prognozuoja, kad tik 2049 metais vidutinis piratavimo lygis besivystančiose rinkose, kuris dabar siekia 69 proc., bus dabartinio išsivysčiusių ekonomikų piratavimo lygio – apie 26 procentus.

Didžiausias piratavimo lygis praėjusiais metais buvo Gruzijoje (93 proc.), Zimbabvėje (91 proc.), Jemene, Bangladeše ir Moldovoje (po 90 proc.), o didžiausia neteisėtos programinės įrangos vertė užfiksuota JAV (9,5 mlrd. JAV dolerių), Kinijoje (7,7 mlrd.) ir Rusijoje (2,8 mlrd.).

Pasauliniu mastu komerciškai naudojamos kompiuterių programinės įrangos vertė 2010 metais išaugo 14 procentų ir pasiekė rekordinę 59 milijardų JAV dolerių sumą.

Tai didžiausia suma per visą tyrimų istoriją, nuo 2003 metų ji išaugo dvigubai.

Pričiupo nusižengėlius

„Solidas“ – ne vienintelė įmonė, patekusi teisėsaugininkams į rankas.

Projektavimo paslaugas teikiančiai bendrovei „Alex Naval Klaipėda“ už naudojimąsi piratinėmis programomis buvo paskirta bauda, kurią įmonė turėjo sumokėti valstybei.

Be to, įmonė turės atlyginti beveik 150 tūkst. litų dydžio žalą autorių teisių turėtojams ir įsigyti legalią programinę įrangą.

Projektavimo paslaugas teikiančiai bendrovei „Archivalda“, kuri naudojo piratinę programinę įrangą, kurios vertė – daugiau nei 100 tūkstančių litų, tenka atlyginti programinės įrangos gamintojams žalą dėl autorių teisių pažeidimo ir sumokėti baudą valstybei.

Kaune veikianti reklamos paslaugas teikianti įmonė „Reklamos bitės“ turės atlyginti daugiau nei 11 tūkstančių litų žalą programinės įrangos gamintojams ir sumokėti baudą valstybei.

Pajūryje laivų remonto bendrovei „Undoris“ turės sumokėti beveik 3 tūkst. litų kompensaciją autorių teisių turėtojui už tai, kad bendrovė prieš įsigydama legalią programinę įrangą naudojo piratinę.

Parengta pagal "Lietuvos ryto" ir lrt.lt informaciją

 (Komentarų: 3)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: