Rasti žemiausios grandies darbuotojų - sudėtinga - Anglija.lt
 

Rasti žemiausios grandies darbuotojų - sudėtinga  

Personalo paieškos bendrovės nuo šių metų vasaros stebi ir kiekybinį, ir kokybinį specialistų bei vadovų paieškos ir atrankos šuolį, tačiau rasti reikalingų žemesnės ir žemiausios grandies darbuotojų tebėra sunku - žmonėms vis dar patraukliau gyventi iš pašalpų ir atsitiktinio uždarbio, nei ieškotis menkai mokamo darbo.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugpjūčio 30 dieną Lietuvoje buvo registruota 207,5 tūkst. bedarbių, arba 10,3 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Paskutinę vasaros savaitę nedarbas smuktelėjo 0,08 procentinio punkto.

Rugpjūčio 24-30 dienomis teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 5,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių, iš jų 1,4 tūkstančio, arba ketvirtadalis, buvo jaunesni nei 25 metų. Užimtumas suteiktas 5,7 tūkst. bedarbių. Daugiausia galimybių įsidarbinti dabar turi pardavėjai, krovininių sunkvežimių vairuotojai, virėjai, dažytojai, staliai, pardavimo vadybininkai, buhalteriai ir prekybos agentai.

Iš Lietuvos darbo biržos pateikiamos suvestinės galima daryti išvadą, kad beveik visuose Lietuvos regionuose labiausiai ieškoma stalių, mūrininkų, suvirintojų, bet kai kur dominuoja ir kitų specialybių atstovai. Pavyzdžiui, beveik visuose Kauno, Utenos apskričių rajonuose, Biržuose, Akmenėje aiškiai stokojama medkirčių, Tauragės, Marijampolės apskrityse, Zarasuose, Pakruojyje ir dar neseniai buvusiame tekstilininkų mieste Alytuje be darbo neliktų siuvėjai, Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Šiaulių apskrityse - elektrikai.

Nors viešojo maitinimo įmonės minimos tarp pastaruoju metu aktyviausiai bankrutuojančiųjų, Kaune, Kėdainiuose, Raseiniuose, Akmenėje, Marijampolėje nėra taip liūdna, nes čia labiausiai pasigendama barmenų ir virėjų.

Apskritai ieškomų darbininkų sąraše yra beveik 100 pavadinimų specialybių, kurių atstovų nemažai esama ir tarp bedarbių. Tačiau darbdaviai ir samdomi darbuotojai dar retokai susitinka viename kelyje, ir tai darbo rinkos specialistai bei ekonomikos analitikai aiškina daugmaž vienodai. "Darbdaviai Lietuvoje sukuriama pridėtine verte vis vangiau dalijasi su savo darbuotojais. 2009 metais verslininkai darbuotojams atiduodavo 46 proc. sukuriamos pridėtinės vertės, o dabar, naujausiais duomenimis, atlyginimams skiria 39 procentus", - atkreipia dėmesį banko "Nordea" analitikas Žygimantas Mauricas.

Personalo paieškos bendrovės nuo šių metų vasaros stebi ir kiekybinį, ir kokybinį specialistų bei vadovų paieškos ir atrankos šuolį, tačiau rasti reikalingų žemesnės ir žemiausios grandies darbuotojų tebėra sunku - žmonėms vis dar patraukliau gyventi iš pašalpų ir atsitiktinio uždarbio, nei ieškotis menkai mokamo darbo.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugpjūčio 30 dieną Lietuvoje buvo registruota 207,5 tūkst. bedarbių, arba 10,3 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Paskutinę vasaros savaitę nedarbas smuktelėjo 0,08 procentinio punkto.

Rugpjūčio 24-30 dienomis teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 5,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių, iš jų 1,4 tūkstančio, arba ketvirtadalis, buvo jaunesni nei 25 metų. Užimtumas suteiktas 5,7 tūkst. bedarbių. Daugiausia galimybių įsidarbinti dabar turi pardavėjai, krovininių sunkvežimių vairuotojai, virėjai, dažytojai, staliai, pardavimo vadybininkai, buhalteriai ir prekybos agentai.

Iš Lietuvos darbo biržos pateikiamos suvestinės galima daryti išvadą, kad beveik visuose Lietuvos regionuose labiausiai ieškoma stalių, mūrininkų, suvirintojų, bet kai kur dominuoja ir kitų specialybių atstovai. Pavyzdžiui, beveik visuose Kauno, Utenos apskričių rajonuose, Biržuose, Akmenėje aiškiai stokojama medkirčių, Tauragės, Marijampolės apskrityse, Zarasuose, Pakruojyje ir dar neseniai buvusiame tekstilininkų mieste Alytuje be darbo neliktų siuvėjai, Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Šiaulių apskrityse - elektrikai.

Nors viešojo maitinimo įmonės minimos tarp pastaruoju metu aktyviausiai bankrutuojančiųjų, Kaune, Kėdainiuose, Raseiniuose, Akmenėje, Marijampolėje nėra taip liūdna, nes čia labiausiai pasigendama barmenų ir virėjų.

Apskritai ieškomų darbininkų sąraše yra beveik 100 pavadinimų specialybių, kurių atstovų nemažai esama ir tarp bedarbių. Tačiau darbdaviai ir samdomi darbuotojai dar retokai susitinka viename kelyje, ir tai darbo rinkos specialistai bei ekonomikos analitikai aiškina daugmaž vienodai. "Darbdaviai Lietuvoje sukuriama pridėtine verte vis vangiau dalijasi su savo darbuotojais. 2009 metais verslininkai darbuotojams atiduodavo 46 proc. sukuriamos pridėtinės vertės, o dabar, naujausiais duomenimis, atlyginimams skiria 39 procentus", - atkreipia dėmesį banko "Nordea" analitikas Žygimantas Mauricas.

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: