Pristatome jums reportažą iš pirmojo realybės šou "Kviečiu jus vakarienei" vakaro. Burtai lėmė, kad pirmoji kitus šou dalyvius į svečius pakvietė Rytų Londone gyvenanti Rima.

Nuotraukas iš Rimos vakarienės galite peržiūrėti Anglija.lt nuotraukų galerijoje, paspaudę čia

Trumpą vaizdo įrašą su vakarienės akimirkomis rasite svetainėje "Youtube" adresu: http://www.youtube.com/anglijaLT

Apie kitos šou dalyvės vakarienę skaitykite lygiai už savaitės.

Žemiau - mūsų atstovės įspūdžiai iš pirmosios vakarienės

Vakarieniautojos užrašai

Adresą, tai jau tapo blogu įpročiu, pasitikslinau paskutinę minutę – aha, Becktonas, taip vadinama Londono lietuvių sostinė. Kiekvienas žino, kaip iki ten nusigauti. Nors ir šeštadienis, traukinių eismas buvo sklandus ir sutartoj vietoj atsidūriau sutartu laiku. Buvau pirmoji viešnia, tad turėjau progą stebėti ne tik kaip jaudinasi paskutinius salotų lapelius į užkandžių lėkšteles dėliojanti šeimininkė, bet ir pasižvalgyti po namus, kuriuos prieš 5 metus į Londoną atvykusi šeima sugebėjo ir įsigyti, ir pagal savo skonį įsirengti.

Kol laukėme kitų viešnių, išsiaiškinau, kad Rima mėgsta gaminti ir paprastai visa šeima maitinasi naminiu maistu. „Aš tų visų paruoštų“ teskinių“ ar iš kitur pirktų maistų negaliu“. „Tai jūs sveikai maitinatės?“ – pasiteiravau. „Na, pažiūrėjus į apimtis, turbūt nelabai“, – nusijuokė moteris.

Palūkuriavę gerą pusvalandį, sulaukėme paskutinės viešnios, kuri važiavo iš Šiaurės Vakarų ir pasiklydo. Pasirodo, yra Londone lietuvių, kurie Becktone nebuvę.

Susėdome prie stalo. Nors aš visas vakarienės dalyves mačiau pirmą kartą, o ir jos tebuvo susitikusios tik kartą, jokio svetimumo, šaltuko ar susikaustymo nepajutau. O saikingas lietuviškas santūrumas man asmeniškai prie širdies. Santūrumą vertinu labiau nei perdaug jausmingus ir perdėm intymius atsilapojimus.
Valgant užkandį daugiausia klausimų kilo dėl to, kaip perskelti kiaušinį, kad jo lukštas nesutrupėtų, o gražiai pasidalintų į dvi puseles.

Skanaudamos pagrindinį patiekalą, gyrėm Rimą už gerai parinktą vyną – ne bet kas, o tikras prancūziškas Chablis, bei žvalgėmės į Vitaliją, kuri prisipažino pirmą kartą ragaujanti jūros gėrybes. Kalmaras jai pasirodė valgomas, tačiau krevečių, kurios jai, kaip bežiūrėk, primena kirminus, moteris neužkabino.
Na, o prie deserto labai tiko prisiminimai, kokių gudrybių griebdavomės sovietiniais laikais, kad iš skurdžių produktų pagamintume skanų tinginį.

Pirmoji vakarienė sulaužė bemaž visus iki šiol šventai puoselėtus blogus stereotipus apie lietuvių išeivių suėjimus – kad valgo riebiai, kad be baltos mišrainės negali apsieiti, kad alkoholio turi būti daug ir nesvarbu kokio, kad lietuvio, kol blaivus, neišjudinsi, o kai išgeria – nesustabdysi ir pan. Bet vieną lietuvių kompanijose šventą dalyką išlaikėme – blogai pašnekėjom apie kitus lietuvius.