Idėją visiems emigravusiems Lietuvos piliečiams leisti turėti dvigubą pilietybę palaiko daugiau nei pusė – 53,6 proc. – šalies gyventojų, rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa. Nors pilietybės suteikimo liberalizavimą remia dauguma lietuvių, politologas Algis Krupavičius perspėja apie grėsmę, kad dvigubos pilietybės šalininkų kiekis negarantuoja referendumo sėkmės.

Liepos 14–31 d. „Baltijos tyrimų“ atliktos Lietuvos gyventojų apklausos metu respondentams užduoti keli klausimai, susiję su požiūriu į dvigubą pilietybę ir į referendumo taisyklių palengvinimą. Apklausą užsakė Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), apklausti 1057 respondentai.

Tyrimas parodė, kad daugiau nei 90 proc. apklaustųjų turėjo konkrečią nuomonę pilietybės ir galimo referendumo klausimais.

Kad visiems emigravusiems Lietuvos piliečiams reikia leisti turėti dvigubą pilietybę, teigė kiek daugiau nei pusė – 53,6 proc. apklaustųjų (pritaria ir visiškai pritaria). 15 proc. respondentų tikina nepritariantys dvigubai pilietybei, o 26 proc. tvirtina nei pritariantys, nei nepritariantys.

Pagal amžiaus grupes požiūriai į dvigubą pilietybę šiek tiek skiriasi. Daugiausiai pritariančiųjų dvigubai pilietybei yra 30–39 ir 50–59 metų amžiaus grupėse, t. y. 59 ir 56 proc. atitinkamoje grupėje. Dvigubos pilietybės suteikimo idėjai pritaria ir daugiau nei 50 proc.18–29 bei 40–49 metų amžiaus asmenų. Tie, kuriems yra per 60 metų, dvigubą pilietybę remia mažiau: 60–69 metų amžiaus respondentų grupėje dvigubą pilietybę palaiko 49,4 proc., vyresnių negu 70 metų amžiaus grupėje – 43,8 proc.

Apklausoje dėl dvigubos pilietybės įteisinimo domėtasi ir tuo, kokias pozicijas šiuo klausimu turi konkrečių partijų šalininkai. Tyrimas parodė, kad daugiausiai dvigubos pilietybės rėmėjų yra valdantiesiems nepriklausančių ir opozicinių partijų – „Tvarkos ir teisingumo“, Liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) – gretose. Dvigubą pilietybę remia apie 60 proc. minėtų politinių jėgų šalininkų. Likusių partijų rėmėjų gretose palaikančių dvigubą pilietybę dalis buvo labai artima visų apklaustųjų vidurkiui, kitaip tariant, svyravo tarp 54 ir 56 proc.

Referendumo sąlygų palengvinimui pritaria

Primenama, kad pagal dabar galiojančias įstatymo nuostatas sprendimas dėl dvigubos pilietybės gali būti priimtas, jeigu „už“ balsuoja daugiau kaip pusė visų šalyje registruotų rinkėjų. Tačiau Seimas birželį priėmė įstatymo pataisą, kuria numato, kad surengus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, t. y. taisant Konstitucijos 12 straipsnį, pakaktų daugiau kaip pusės dalyvaujančiųjų referendume teigiamo apsisprendimo, bet ne mažiau kaip trečdalio turinčių balso teisę. Šią pataisą vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Baltijos tyrimų“ atliktoje apklausoje respondentų klausta ir dėl minėto referendumo taisyklių pakeitimo. Sprendimui nuleisti kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės pritaria 44,9 proc. apklaustųjų, 33,3 proc. teigė abejojantys minėtu sprendimu.

Pagal amžiaus grupes tik tarp 30–39 metų asmenų daugiau negu pusė, t. y. 55 proc., rėmė reikalingų sprendimui priimti balsų sumažinimą, vyresnių nei 40 metų tokios idėjos šalininkų gretos nesiekė pusės atitinkamos grupės respondentų.

Mažiausiai balsų sumažinimui referendumo sprendime pritaria socialdemokratų ir Darbo partijos elektoratas (atitinkamai 37,5 ir 35,6 proc.). Arti pusės TS-LKD, „Tvarkos ir teisingumo“, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos šalininkų nėra linkę remti aptariamos referendumo normos pakeitimo. Labiausiai referendumo dėl dvigubos pilietybės sąlygų palengvinimą palaiko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir LLRA-KŠS elektoratas.

Politologas perspėja apie grėsmės

VDU profesorius, politologas A. Krupavičius dėstė, kad, nepaisant to, jog pritariančiųjų dvigubai pilietybei pagal atliktą apklausą yra daugiau negu pusė gyventojų, kyla pavojus, kad referendumas galėtų būti nesėkmingas.

„Viena vertus, tarp tų, kurie dalyvavo ir balsavo paskutiniuose Seimo rinkimuose, [pasisakančių] už dvigubą pilietybę yra kiek per 60 proc. Čia yra nebloga žinia tiems, kas remia dvigubą pilietybę. Kita vertus, jie vis vien sudaro tik apie 35 proc. visų rinkėjų. Tad net jei darytume prielaidą, kad visi, šiandien abejojantys, referendume pasisakytų už dvigubą pilietybę (kas beveik neįtikėtina), tai vis viena jos šalininkų tarp visų rinkėjų būtų ne ką daugiau nei 50 proc.

Pagal esamas referendumo taisykles, kai reikia gauti 50 proc. „taip“ balsų nuo visų rinkėjų, tai dabartinės paramos dvigubai pilietybei mastas yra per mažas. Tiesa, tam „taip“ yra vienas ir gana rimtas rezervas, nes aiškiai nepritariančių dvigubai pilietybei tėra apie 15 proc., o 26 proc. kol kas jai nesako nei taip, nei ne. Tad jų nuomonės dar gali keistis. Jie, matyt, ir būtų pagrindinis galimo referendumo kampanijos taikinys visoms referendumo nuomonių stovykloms“, – apklausos duomenis komentavo A. Krupavičius.

Anot jo, neraminantį signalą dėl dvigubos pilietybės siunčia ir kiti apklausos rezultatai. Pasak politologo, mažiausiai dvigubą pilietybę remiančiųjų yra toje žmonių grupėje, kuriems yra daugiau negu 60 metų, o ši grupė žmonių yra aktyviai rinkimuose dalyvaujantys piliečiai, tad, A. Krupavičiaus teigimu, santykinė dvigubos pilietybės šalininkų dalis tarp referendume potencialiai dalyvausiančių rinkėjų gali būti mažesnė, nei rodo apklausos duomenys.

VDU profesorius pastebėjo, kad viešojoje erdvėje padažnėjus diskusijoms apie dvigubą pilietybę, šios idėjos reikšmė visuomenėje vis dėlto sumažėjo. Pasak A. Krupavičiaus, prieš daugiau nei dešimtmetį vykdytose apklausose į panašius klausimus apie dvigubą pilietybę teigiamai atsakydavo daugiau nei trys ketvirtadaliai respondentų.

„Panašu, kad kol kas vykstančios diskusijos paramą dvigubai pilietybei mažina, o ne didina. Dar prieštaringesnė situacija dėl galimų referendumo įstatymo pataisų ir išlygų jo taisyklėse. Joms visuomenės daugumos paramos nėra, tad jų keitimui vargu, ar verta eikvoti energiją. Efektas po kaitaliojimų gali būti priešingas – atmetimas“, – tvirtino A. Krupavičius.

Politologas svarstė, kad ir pačios politinės partijos referendumui dėl dvigubos pilietybės gali skirti nedaug dėmesio.

„Akivaizdu, kad kai kurioms partijoms nėra labai perspektyvu agituoti už dvigubą pilietybę, nes jų elektoratai į ją žvelgia skeptiškai. Tad kol kas bendras paveikslas su dvigubos pilietybės referendumo pasjansu yra gerokai neaiškus“, – komentavo A. Krupavičius.

Rezultatus vadinai „viltingais“

Seimo darbo grupės, atsakingos už pasirengimą referendumui dėl dvigubos pilietybės, narė, parlamento Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkė Agnė Širinskienė „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rezultatų nedramatizavo. Anot „valstietės“, visuomenės nuotaikos nuteikia optimistiškai.

„Tai yra labai viltingi rezultatai. Reikėtų dar įvertinti ir tai, kad net neprasidėjo referendumo agitacijos laikotarpis. Tas kalbėjimas apie referendumą visuomenėje egzistuoja, tačiau manau, kad agitavimas „už“ ir „prieš“, privalumų parodymas prieš referendumą vyks intensyviau ir tie visuomenės nuomonės apklausų rezultatai pasikeistų. Lygiai taip pat jie pasikeistų, jei kiekvienas prisimintume, kiek turime artimųjų arba pažįstamų, kurie yra išvykę iš Lietuvos ir nori tą ryšį su Lietuva išlaikyti“, – tyrimų rezultatus komentavo A. Širinskienė.

„Valstietė“ neslėpė, kad po prezidentės D. Grybauskaitės veto dėl referendumo sąlygų sušvelninimo Seimas gali priimti ir kitas pataisas, kurios palengvintų apsisprendimą dėl dvigubos pilietybės.

„Seimas yra laisvas pasirinkti kitokio dydžio kartelę referendumui. Dabar buvo pasirinktas trečdalis turinčių balso teisę, bet niekas netrukdytų tą skaičių kilstelėti ir turėti visiškai kitą reguliavimą, kuris kartu išsklaidytų ir prezidentės nuogąstavimus, ir leistų referendumui įvykti“, – aiškino TTK pirmininkė.

A. Širinskienė akcentavo, kad pirmasis Konstitucijos skirsnis, kuriame numatytas valdžios pasidalijimas Lietuvoje, įteisinta, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika, kalbama apie pilietybę, atsirado dėl tam tikrų istorinių aplinkybių, susijusių su okupacijos grėsmėmis.

„Pirmojo Konstitucijos skirsnio keitimo kartelė atsirado dėl tam tikrų istorinių aplinkybių – tuo metu dar buvo sovietų kariuomenė, grėsmės. Aš sunkiai įsivaizduočiau, kad dabar tokios grėsmės likusios, jų akivaizdžiai nėra, taigi manau, kad kartelę [referendumui] nuleisti galėtume, juo labiau, kad ir demografinė situacija pasikeitusi, ir valstybės interesas būtų su tais žmonėmis išlaikyti glaudesnius ryšius, o pilietybė tikrai yra glaudus ryšys su valstybe“, – aiškino A. Širinskienė.

„Valstietė“, paklausta, kaip vertina tai, kad, kaip parodė tyrimas, daugiausiai dvigubos pilietybės šalininkų turi opozicinės, valdančiajai koalicijai nepriklausančios partijos, tikino tokių rezultatų nesureikšminanti.

„Aš nemanau, kad tie skirtumai ir svyravimai yra statistiškai reikšmingi“, – teigė A. Širinskienė.

Parlamentarė patikino, kad netrukus prasidėsiančios Seimo sesijos metu vienoks ar kitoks sprendimas, nepaisant opozicijos pasipriešinimo, dėl referendumo dėl dvigubos pilietybės bus priimtas.

„Manyčiau, kad konservatoriai priešinsis bet kokiam bandymui tą referendumą surengti. [...] Bet manau, kad valdančiųjų balsų užteks. Neatmetus prezidentės veto, tas įstatymas neįsigalioja, tačiau niekas nedraudžia Seimui registruoti kito įstatymo projekto ir jo priimti“, – komentavo „valstietė“.