Reikia CSCS arba pigesnio draudimo? Neužkibk ant sukčių! 

Nuo apsukrių internetinių sukčių nukentėjusių Anglijos lietuvių gretos didėja – bandę greičiau, pigiau arba nelegaliai įsigyti įvairius dokumentus, lietuviai pasijuto apgauti ir prarado nemažas sumas pinigų. Anglija.lt domėjosi aferomis, už kurių slepiasi tautiečiai.

Norėjo pigesnio draudimo

Lietuviams Anglijoje, panorusiems dokumentus susitvarkyti greičiau, yra rizika užkibti ant sukčių kabliuko. Socialiniame tinkle „Facebook“ ir portaluose, skirtuose Anglijos lietuviams, vis pasirodo skelbimai, siūlantys padėti susitvarkyti įvairius dokumentus: pradedant nuo statybininkams reikalingos CSCS kortelės ar kvalifikacijos patvirtinimo (NVQ), baigiant nelegaliais dalykais, tokiais kaip suklastotas sertifikatas apie draudžiamųjų įvykių nebuvimą (angl. „No claim bonus“).

Viena iš nukentėjusiųjų Eglė portalui Anglija.lt pasakojo, jog jos šeima nukentėjo dėl padirbtų „no claim bonus“ sertifikatų. Apie pigesnių automobilių draudimų pinkles Anglija.lt jau pasakojo čia. „Viskas prasidėjo praeitų metų spalį, kai mano vyras užsimanė gauti „no claim bonus“ sertifikatą. Vienas lietuvis patarė kreiptis į šiuos žmones, sukčius, kaip dabar jau žinome. Kadangi gavome rekomendacijas, pasiskambinome jam – jis yra prisistatęs ne savu vardu, kokiu – jau nepamenu, buvo žinutė, bet vyras ištrynė, kad pamirščiau viską. Pasakėme ko norime, kaina 200 svarų, po kelių dienų į el. paštą gaunu laišką su NBC sertifikatu vyro vardu, su 11 metų „no claim bonus“, – prisiminė Eglė. Ji teigė, jog sertifikatas buvo pasirašytas Miss Kerry Baskeyfield vardu ir su „Autonetinsurance“ logotipu.

Patikrinę internete, lietuviai rado, kad tokia moteris bei draudimo bendrovė egzistuoja. „Vyras trina rankas, džiaugiasi būsimu pigesniu draudimu, ir ieško naujų draudikų. Taigi visos mūsų bėdos prasidėjo, kai susirado internete pigiausius draudikus ir išsiuntė jiems tą NCB.
Po kelių dienų vyras gauna SMS žinutę, kad jo draudimas yra nutraukiamas, nes draudimo bendrovės manymu, jo NCB sertifikatas yra suklastotas“, – pasakojo Eglė, po to iš karto susisiekusi su asmeniu, iš kurio gavo sertifikatą.

Prarado 1 000 svarų

„Jis sako, tai reikėjo draustis pas mane, o mes nieko nepagalvodami, sutikom, nes tuomet prisigalvojom, kad padarėm kažkokį nusikaltimą, kad ta draudimo kompanija mus išduos policijai, ir aišku manėm, kad jis šiuo metu yra mūsų vienintelis išsigelbėjimas“, – pirmoji lietuviams pasiūlyta kaina už draudimą buvo apie 400 svarų metams. Tačiau pervedus šiuos pinigus, prireikė 200 svarų užstato ir dar vėliau – 150 svarų už tai, kad Eglės vyro vairuotojo pažymėjimas – lietuviškas.

„Pervedėm tuos pinigus kaip kokios užhipnotizuotos marionetės, kol sustojom ir susimąstėm, kad čia viskas melas. Tuomet kreipėmės į policiją, kad pakliuvom į internetinių sukčių rankas“, – sakė Eglė. Jiems buvo patarta kreiptis į „Action fraud“, kur Eglė su vyru paskambino ir papasakojo istoriją. „Bet paskui patys pritilom, viską palikom... Kodėl? Nežinau, nes gėda, nes juk patys norėjom kažką apgauti, nes išsigandom atsakomybės. Po to įvykio likom kaip nuogi, ne dėl pinigu, o taip... iš vidaus. Juk ir mes buvom iš tų žmonių, kurie sakė, kad mūsų tai niekas niekas neapgautų, o va, kaip kokią labdarą sukčiams siuntėm pinigų“, – apgailestavo beveik 1000 svarų praradusi Anglija.lt pašnekovė.

Pagalba dėl CSCS – irgi afera?

Kiti tautiečiai skundžiasi pasinaudoję skelbimais internete, kad gautų kitokius dokumentus – statybose reikalingą CSCS kortelę. Numeriai, kuriais šie tautiečiai kreipėsi, norėdami įsigyti dokumentus, – skirtingi ir šiuo metu nebeveikia, kai kurios anketos taip pat panaikintos.

Tačiau viena anketa veikianti – asmens „Facebook“ tinkle pasivadinusio Ramūnu Brazausku (CSCS testai). Skelbimuose, patalpintuose šioje anketoje, siūloma įsigyti CSCS testų mokomąją medžiagą. Tačiau būtent apie šio asmens siūlomas paslaugas grupėje „Aferistai“ šiuo metu atsiliepiama ne geriausiais žodžiais – daugelis nukentėjusiųjų teigia, kad apgauti buvo susisiekę su asmenimis per šiame puslapyje nurodytus kontaktinius duomenis.
Vienas tautietis skundžiasi nukentėjęs, nes norėjo gauti CSCS ir pirmosios pagalbos kortelę.
Kita komentatorė teigė, jog mokomąją programą gavo, tačiau kompaktinis diskas neveikiantis. Kai paprašė grąžinti pinigus, moteris teigia, jog iš jos tik pasijuokė.

Anglija.lt paskambinus numeriu, šiuo metu nurodytu prie skelbimo apie pagalbą gaunant CSCS kortelę, atsiliepęs lietuvis patvirtino esąs Ramūnas Brazauskas ir teigė nieko apie jokius skundus internete nežinantis. Vyras teigė, kad visi, užsisakę testo medžiagą, ją gauna, o jis užsiimantis tik CSCS testų mokomąja medžiaga ir konsultacijomis – tvirtino, jog kortelių nepardavinėja, jas išduoda valstybinės institucijos. Pasiteiravus, ar gali būti, jog kas nors naudojasi jo duomenimis, Ramūnas teigė to nežinantis.

Kovoja su apgavikais

Anglijoje gyvenanti Renata Jankūnaitė, „Facebook“ grupės „Aferistai“ įkūrėja, pastebėjo, kad nukentėjusiųjų nuo dokumentus įsigyti siūlančių sukčių vis daugėja. Jie kreipiasi į ją tiesiogiai, arba komentuoja grupėje. Renata teigė asmeniškai žinanti devynis nukentėjusius, tik kai kurie kreipėsi į policiją. „Kiti – bijo, nes nelegalių paslaugų prašė, ir pinigus siuntė visi į skirtingas sąskaitas“, – sakė Renata ir pridūrė, kad tos sąskaitos gali būti nupirktos iš kitų asmenų. Anot jos, nukentėję žmonės užkibo ant skelbimų, siūlančių padėti sutvarkyti ir išlaikyti CSCS korteles, NVQ ir panašius dalykus.

Renata tikina pati bandžiusi atvesti sukčius į doros kelią, paskambinusi ir prašydama grąžinti pinigus nukentėjusiems. „Sakė, viskas gerai, grąžins pinigus, viskas legalu ir panašiai. Tačiau niekam nieko negrąžina jau keletą mėnesių, tik gražiai kalba“, – kalbėjo Renata ir pridūrė tikrinanti numerius po skelbimais – įvedus juos į „Google“, galima rasti informacijos, ar nėra ankstesnių skundų dėl aferų.

„Blogiausia, kad žmonės labai patiklūs ir tikisi, kad tautiečiai padės gauti už pinigus tai, ką tingi laikyt arba nemoka kalbos… Dabar visi skundžiasi, nes praradę kelis tūkstančius“, – svarstė Renata, kuri kartu su kita tautiete Deimante aktyviai stebi naujai kuriamas anketas, skelbimus ir, gavusios nusiskundimų dėl apgavysčių, praneša apie anketas „Facebook“ administracijai ir paskelbia savo grupėje.

Pranešti apie sukčiavimą arba bandymą sukčiauti internetu, galima užpildžius pareiškimą čia: http://www.actionfraud.police.uk/report_fraud.

Apie tai, kokie reikalavimai taikomi CSCS kortelei gauti, kur įsigyti mokomuosius DVD ir kaip užsisakyti testą, Anglija.lt rašė čia.

Ką manai apie šią situaciją? Ką patartum nukentėjusiems, kurie norėjo gauti ne visai legalių paslaugų?

Jolanta Terminaitė, Anglija.lt

Nuo apsukrių internetinių sukčių nukentėjusių Anglijos lietuvių gretos didėja – bandę greičiau, pigiau arba nelegaliai įsigyti įvairius dokumentus, lietuviai pasijuto apgauti ir prarado nemažas sumas pinigų. Anglija.lt domėjosi aferomis, už kurių slepiasi tautiečiai.

Norėjo pigesnio draudimo

Lietuviams Anglijoje, panorusiems dokumentus susitvarkyti greičiau, yra rizika užkibti ant sukčių kabliuko. Socialiniame tinkle „Facebook“ ir portaluose, skirtuose Anglijos lietuviams, vis pasirodo skelbimai, siūlantys padėti susitvarkyti įvairius dokumentus: pradedant nuo statybininkams reikalingos CSCS kortelės ar kvalifikacijos patvirtinimo (NVQ), baigiant nelegaliais dalykais, tokiais kaip suklastotas sertifikatas apie draudžiamųjų įvykių nebuvimą (angl. „No claim bonus“).

Viena iš nukentėjusiųjų Eglė portalui Anglija.lt pasakojo, jog jos šeima nukentėjo dėl padirbtų „no claim bonus“ sertifikatų. Apie pigesnių automobilių draudimų pinkles Anglija.lt jau pasakojo čia. „Viskas prasidėjo praeitų metų spalį, kai mano vyras užsimanė gauti „no claim bonus“ sertifikatą. Vienas lietuvis patarė kreiptis į šiuos žmones, sukčius, kaip dabar jau žinome. Kadangi gavome rekomendacijas, pasiskambinome jam – jis yra prisistatęs ne savu vardu, kokiu – jau nepamenu, buvo žinutė, bet vyras ištrynė, kad pamirščiau viską. Pasakėme ko norime, kaina 200 svarų, po kelių dienų į el. paštą gaunu laišką su NBC sertifikatu vyro vardu, su 11 metų „no claim bonus“, – prisiminė Eglė. Ji teigė, jog sertifikatas buvo pasirašytas Miss Kerry Baskeyfield vardu ir su „Autonetinsurance“ logotipu.

Patikrinę internete, lietuviai rado, kad tokia moteris bei draudimo bendrovė egzistuoja. „Vyras trina rankas, džiaugiasi būsimu pigesniu draudimu, ir ieško naujų draudikų. Taigi visos mūsų bėdos prasidėjo, kai susirado internete pigiausius draudikus ir išsiuntė jiems tą NCB.
Po kelių dienų vyras gauna SMS žinutę, kad jo draudimas yra nutraukiamas, nes draudimo bendrovės manymu, jo NCB sertifikatas yra suklastotas“, – pasakojo Eglė, po to iš karto susisiekusi su asmeniu, iš kurio gavo sertifikatą.

Prarado 1 000 svarų

„Jis sako, tai reikėjo draustis pas mane, o mes nieko nepagalvodami, sutikom, nes tuomet prisigalvojom, kad padarėm kažkokį nusikaltimą, kad ta draudimo kompanija mus išduos policijai, ir aišku manėm, kad jis šiuo metu yra mūsų vienintelis išsigelbėjimas“, – pirmoji lietuviams pasiūlyta kaina už draudimą buvo apie 400 svarų metams. Tačiau pervedus šiuos pinigus, prireikė 200 svarų užstato ir dar vėliau – 150 svarų už tai, kad Eglės vyro vairuotojo pažymėjimas – lietuviškas.

„Pervedėm tuos pinigus kaip kokios užhipnotizuotos marionetės, kol sustojom ir susimąstėm, kad čia viskas melas. Tuomet kreipėmės į policiją, kad pakliuvom į internetinių sukčių rankas“, – sakė Eglė. Jiems buvo patarta kreiptis į „Action fraud“, kur Eglė su vyru paskambino ir papasakojo istoriją. „Bet paskui patys pritilom, viską palikom... Kodėl? Nežinau, nes gėda, nes juk patys norėjom kažką apgauti, nes išsigandom atsakomybės. Po to įvykio likom kaip nuogi, ne dėl pinigu, o taip... iš vidaus. Juk ir mes buvom iš tų žmonių, kurie sakė, kad mūsų tai niekas niekas neapgautų, o va, kaip kokią labdarą sukčiams siuntėm pinigų“, – apgailestavo beveik 1000 svarų praradusi Anglija.lt pašnekovė.

Pagalba dėl CSCS – irgi afera?

Kiti tautiečiai skundžiasi pasinaudoję skelbimais internete, kad gautų kitokius dokumentus – statybose reikalingą CSCS kortelę. Numeriai, kuriais šie tautiečiai kreipėsi, norėdami įsigyti dokumentus, – skirtingi ir šiuo metu nebeveikia, kai kurios anketos taip pat panaikintos.

Tačiau viena anketa veikianti – asmens „Facebook“ tinkle pasivadinusio Ramūnu Brazausku (CSCS testai). Skelbimuose, patalpintuose šioje anketoje, siūloma įsigyti CSCS testų mokomąją medžiagą. Tačiau būtent apie šio asmens siūlomas paslaugas grupėje „Aferistai“ šiuo metu atsiliepiama ne geriausiais žodžiais – daugelis nukentėjusiųjų teigia, kad apgauti buvo susisiekę su asmenimis per šiame puslapyje nurodytus kontaktinius duomenis.
Vienas tautietis skundžiasi nukentėjęs, nes norėjo gauti CSCS ir pirmosios pagalbos kortelę.
Kita komentatorė teigė, jog mokomąją programą gavo, tačiau kompaktinis diskas neveikiantis. Kai paprašė grąžinti pinigus, moteris teigia, jog iš jos tik pasijuokė.

Anglija.lt paskambinus numeriu, šiuo metu nurodytu prie skelbimo apie pagalbą gaunant CSCS kortelę, atsiliepęs lietuvis patvirtino esąs Ramūnas Brazauskas ir teigė nieko apie jokius skundus internete nežinantis. Vyras teigė, kad visi, užsisakę testo medžiagą, ją gauna, o jis užsiimantis tik CSCS testų mokomąja medžiaga ir konsultacijomis – tvirtino, jog kortelių nepardavinėja, jas išduoda valstybinės institucijos. Pasiteiravus, ar gali būti, jog kas nors naudojasi jo duomenimis, Ramūnas teigė to nežinantis.

Kovoja su apgavikais

Anglijoje gyvenanti Renata Jankūnaitė, „Facebook“ grupės „Aferistai“ įkūrėja, pastebėjo, kad nukentėjusiųjų nuo dokumentus įsigyti siūlančių sukčių vis daugėja. Jie kreipiasi į ją tiesiogiai, arba komentuoja grupėje. Renata teigė asmeniškai žinanti devynis nukentėjusius, tik kai kurie kreipėsi į policiją. „Kiti – bijo, nes nelegalių paslaugų prašė, ir pinigus siuntė visi į skirtingas sąskaitas“, – sakė Renata ir pridūrė, kad tos sąskaitos gali būti nupirktos iš kitų asmenų. Anot jos, nukentėję žmonės užkibo ant skelbimų, siūlančių padėti sutvarkyti ir išlaikyti CSCS korteles, NVQ ir panašius dalykus.

Renata tikina pati bandžiusi atvesti sukčius į doros kelią, paskambinusi ir prašydama grąžinti pinigus nukentėjusiems. „Sakė, viskas gerai, grąžins pinigus, viskas legalu ir panašiai. Tačiau niekam nieko negrąžina jau keletą mėnesių, tik gražiai kalba“, – kalbėjo Renata ir pridūrė tikrinanti numerius po skelbimais – įvedus juos į „Google“, galima rasti informacijos, ar nėra ankstesnių skundų dėl aferų.

„Blogiausia, kad žmonės labai patiklūs ir tikisi, kad tautiečiai padės gauti už pinigus tai, ką tingi laikyt arba nemoka kalbos… Dabar visi skundžiasi, nes praradę kelis tūkstančius“, – svarstė Renata, kuri kartu su kita tautiete Deimante aktyviai stebi naujai kuriamas anketas, skelbimus ir, gavusios nusiskundimų dėl apgavysčių, praneša apie anketas „Facebook“ administracijai ir paskelbia savo grupėje.

Pranešti apie sukčiavimą arba bandymą sukčiauti internetu, galima užpildžius pareiškimą čia: http://www.actionfraud.police.uk/report_fraud.

Apie tai, kokie reikalavimai taikomi CSCS kortelei gauti, kur įsigyti mokomuosius DVD ir kaip užsisakyti testą, Anglija.lt rašė čia.

Ką manai apie šią situaciją? Ką patartum nukentėjusiems, kurie norėjo gauti ne visai legalių paslaugų?

Jolanta Terminaitė, Anglija.lt

 (Komentarų: 16)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: