Rekordas! Lietuvos ekonomika aplenkė 2007 metus - Anglija.lt
 

Rekordas! Lietuvos ekonomika aplenkė 2007 metus 

2013-ieji Lietuvos ekonomikai buvo geri. Skaičiuojama, kad pernai šalies bendrasis vidaus produktas augo 3,4 proc., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką. Ketvirtadienį Lietuvos statistikos departamentas paskelbė pagrindinius šalies ekonominius ir socialinius rodiklius.

Skaičiuojama, kad pernai šalies bendrasis vidaus produktas augo 119,3 mlrd. Lt, tai sudarė 3,4 proc. metinį augimą įvertinus sezoniškumą.

Paskutinį 2013 m. ketvirtį BVP sudarė 30,4 mlrd. Lt ir pašalinus sezoniškumą metinis augimas sudarė 3,3 proc.

Pernai IV ketvirtį, palyginti su III BVP padidėjo 1,2 proc., neįskaitant sezoniškumo.

Tai lėmė geri statybos sektoriaus, apdirbamosios gamybos ir vidaus vartojimo rezultatai, augimą pristabdė žemės ūkio sektorius.

"2013 m. jau aplenkė 2007 m. lygį vienu procentu, - pasidžiaugė Lietuvos statistikos departamento generalinė direktorė Vilija Lapėnienė. - Pramonės sektorius išlieka vienu iš pagrindinių šalies ekonomikos variklių, pramonė kuria didžiausią pridėtinę vertę, užtikrina eksporto ir importo augimą, taip pat paslaugų sektoriaus plėtrą."

Vidutinis darbo užmokestis pernai augo: neatskaičius mokesčius per metus jis padidėjo 5 proc., iki 2230 Lt, atskaičius mokesčius vidutinė alga didėjo 4,7 proc., iki 1729 Lt. Realusis darbo užmokesti augo dar lėčiau: per metus jis padidėjo 3,7 proc.

Pernai viena pagrindinių statistikų žinių buvo, jog 2012 m. realusis darbo užmokestis didėjo kur kas lėčiau nei darbo našumas.

2013 m. situacija pasikeitė: darbo našumas augo 3,1 proc., kai realusis darbo užmokestis didėjo 3,7 proc. Visgi, statistikai komentuoja, jog darbo našumo lygis dar neatitinka mokamų atlyginimų ir pernai, nors realusis atlyginimai didėjo, jiems dar yra vietos augti.

Kam algos augo sparčiausiai?

Didžiausią darbo užmokestį neatskaičius mokesčių gavo finansų ir draudimo įmonių darbuotojai – apie 4200 litų, informacijos ir ryšių – apie 3600 litų, ir elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo įmonių darbuotojai – apie 3160 litų.

Mažiausiai uždirbo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių darbuotojai – apie 1350 litų, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos – apie 1700 litų, administracinės ir aptarnavimo veiklos, kitos aptarnavimo veiklos – apie 1860 litų, bei žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių darbuotojai – apie 1900 litų.

Išankstiniais vertinimais, 2013 m. spalį, ketvirtadalis visų šalies ūkio darbuotojų uždirbo 1096 litus ir mažiau, kiti 25 procentai darbuotojų gavo nuo 1097 iki 1638 litų, kitas ketvirtadalis darbuotojų uždirbo nuo 1639 iki 2612 litų, o likęs ketvirtadalis − daugiau nei 2613 litų. Daugiau nei 20 000 litų darbo užmokestį pernai spalį gavo 761 darbuotojas, t.y. 4-iais darbuotojais mažiau nei 2012 m..

Darbo užmokestis didėjo visoms darbuotojų grupėms – ir daugiau uždirbantiems, ir mažesnį.

Įmonių pelnas didėjo

Lietuvos įmonės per devynis 2013 m. mėnesius uždirbo 7,8 mlrd. litų ikimokestinio pelno – 4 proc. daugiau negu per atitinkamą 2012 m. laikotarpį. Statybos įmonių pelnas padidėjo 80 procentų, energetikos – 53 procentais, prekybos – 21 procentu.

Tačiau smukus rafinuotų naftos produktų gamybos įmonių pelnui, 21 procentu sumažėjo apdirbamosios gamybos ir kasybos įmonių pelnas.

Vidutinis įmonių pelningumas siekė 4,1 procento ir, palyginti su 2012 m. atitinkamu laikotarpiu, išliko nepakitęs.

Mažėjo gyventojų

2013 m., palyginti su 2012 m., 1,3 proc. padidėjo užimtų gyventojų, 12,4 proc. sumažėjo bedarbių.

2013 m. nedarbo lygis šalyje sudarė 11,8 procento ir buvo 1,6 procentinio punkto mažesnis nei prieš metus. Ilgalaikio nedarbo lygis 2013 m. sudarė 5,2 procento ir buvo 1,4 procentinio punkto mažesnis nei 2012 m.

Išankstiniais duomenimis, Lietuvoje 2013 m. pabaigoje gyveno 2,944 mln. gyventojų, 0,9 proc. mažiau negu 2012 m. pabaigoje. Gyventojų skaičius mažėjo dėl dviejų priežasčių: daugiau žmonių emigravo negu imigravo, taip pat mirė daugiau žmonių negu gimė kūdikių.

2013 m., palyginti su 2012 m., sumažėjo emigrantų ir padidėjo į Lietuvą grįžusių šalies piliečių.

Iš Lietuvos 2013 m. savo išvykimą deklaravo 40,4 tūkst. emigrantų, tai - 1,7 proc. mažiau nei prieš metus. Pastaruosius dvejus metus 1 tūkst. gyventojų teko 13,7 emigranto.

Į Lietuvą 2013 m. imigravo 23,7 tūkst. žmonių, iš jų 20,5 tūkst. (86,9 proc.) buvo į Lietuvą gyventi grįžę Lietuvos piliečiai. Palyginti su 2012 m., jų skaičius padidėjo 3,2 tūkst., arba 18,3 procento.

Šalies ekonomikos pokyčius per praėjusius metus gyventojai vertino geriau nei 2012 m. pabaigoje.

www.anglija.lt

2013-ieji Lietuvos ekonomikai buvo geri. Skaičiuojama, kad pernai šalies bendrasis vidaus produktas augo 3,4 proc., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką. Ketvirtadienį Lietuvos statistikos departamentas paskelbė pagrindinius šalies ekonominius ir socialinius rodiklius.

Skaičiuojama, kad pernai šalies bendrasis vidaus produktas augo 119,3 mlrd. Lt, tai sudarė 3,4 proc. metinį augimą įvertinus sezoniškumą.

Paskutinį 2013 m. ketvirtį BVP sudarė 30,4 mlrd. Lt ir pašalinus sezoniškumą metinis augimas sudarė 3,3 proc.

Pernai IV ketvirtį, palyginti su III BVP padidėjo 1,2 proc., neįskaitant sezoniškumo.

Tai lėmė geri statybos sektoriaus, apdirbamosios gamybos ir vidaus vartojimo rezultatai, augimą pristabdė žemės ūkio sektorius.

"2013 m. jau aplenkė 2007 m. lygį vienu procentu, - pasidžiaugė Lietuvos statistikos departamento generalinė direktorė Vilija Lapėnienė. - Pramonės sektorius išlieka vienu iš pagrindinių šalies ekonomikos variklių, pramonė kuria didžiausią pridėtinę vertę, užtikrina eksporto ir importo augimą, taip pat paslaugų sektoriaus plėtrą."

Vidutinis darbo užmokestis pernai augo: neatskaičius mokesčius per metus jis padidėjo 5 proc., iki 2230 Lt, atskaičius mokesčius vidutinė alga didėjo 4,7 proc., iki 1729 Lt. Realusis darbo užmokesti augo dar lėčiau: per metus jis padidėjo 3,7 proc.

Pernai viena pagrindinių statistikų žinių buvo, jog 2012 m. realusis darbo užmokestis didėjo kur kas lėčiau nei darbo našumas.

2013 m. situacija pasikeitė: darbo našumas augo 3,1 proc., kai realusis darbo užmokestis didėjo 3,7 proc. Visgi, statistikai komentuoja, jog darbo našumo lygis dar neatitinka mokamų atlyginimų ir pernai, nors realusis atlyginimai didėjo, jiems dar yra vietos augti.

Kam algos augo sparčiausiai?

Didžiausią darbo užmokestį neatskaičius mokesčių gavo finansų ir draudimo įmonių darbuotojai – apie 4200 litų, informacijos ir ryšių – apie 3600 litų, ir elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo įmonių darbuotojai – apie 3160 litų.

Mažiausiai uždirbo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių darbuotojai – apie 1350 litų, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos – apie 1700 litų, administracinės ir aptarnavimo veiklos, kitos aptarnavimo veiklos – apie 1860 litų, bei žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių darbuotojai – apie 1900 litų.

Išankstiniais vertinimais, 2013 m. spalį, ketvirtadalis visų šalies ūkio darbuotojų uždirbo 1096 litus ir mažiau, kiti 25 procentai darbuotojų gavo nuo 1097 iki 1638 litų, kitas ketvirtadalis darbuotojų uždirbo nuo 1639 iki 2612 litų, o likęs ketvirtadalis − daugiau nei 2613 litų. Daugiau nei 20 000 litų darbo užmokestį pernai spalį gavo 761 darbuotojas, t.y. 4-iais darbuotojais mažiau nei 2012 m..

Darbo užmokestis didėjo visoms darbuotojų grupėms – ir daugiau uždirbantiems, ir mažesnį.

Įmonių pelnas didėjo

Lietuvos įmonės per devynis 2013 m. mėnesius uždirbo 7,8 mlrd. litų ikimokestinio pelno – 4 proc. daugiau negu per atitinkamą 2012 m. laikotarpį. Statybos įmonių pelnas padidėjo 80 procentų, energetikos – 53 procentais, prekybos – 21 procentu.

Tačiau smukus rafinuotų naftos produktų gamybos įmonių pelnui, 21 procentu sumažėjo apdirbamosios gamybos ir kasybos įmonių pelnas.

Vidutinis įmonių pelningumas siekė 4,1 procento ir, palyginti su 2012 m. atitinkamu laikotarpiu, išliko nepakitęs.

Mažėjo gyventojų

2013 m., palyginti su 2012 m., 1,3 proc. padidėjo užimtų gyventojų, 12,4 proc. sumažėjo bedarbių.

2013 m. nedarbo lygis šalyje sudarė 11,8 procento ir buvo 1,6 procentinio punkto mažesnis nei prieš metus. Ilgalaikio nedarbo lygis 2013 m. sudarė 5,2 procento ir buvo 1,4 procentinio punkto mažesnis nei 2012 m.

Išankstiniais duomenimis, Lietuvoje 2013 m. pabaigoje gyveno 2,944 mln. gyventojų, 0,9 proc. mažiau negu 2012 m. pabaigoje. Gyventojų skaičius mažėjo dėl dviejų priežasčių: daugiau žmonių emigravo negu imigravo, taip pat mirė daugiau žmonių negu gimė kūdikių.

2013 m., palyginti su 2012 m., sumažėjo emigrantų ir padidėjo į Lietuvą grįžusių šalies piliečių.

Iš Lietuvos 2013 m. savo išvykimą deklaravo 40,4 tūkst. emigrantų, tai - 1,7 proc. mažiau nei prieš metus. Pastaruosius dvejus metus 1 tūkst. gyventojų teko 13,7 emigranto.

Į Lietuvą 2013 m. imigravo 23,7 tūkst. žmonių, iš jų 20,5 tūkst. (86,9 proc.) buvo į Lietuvą gyventi grįžę Lietuvos piliečiai. Palyginti su 2012 m., jų skaičius padidėjo 3,2 tūkst., arba 18,3 procento.

Šalies ekonomikos pokyčius per praėjusius metus gyventojai vertino geriau nei 2012 m. pabaigoje.

 (Komentarų: 3)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: