Dieną Orijaus Gasanovo balsą galima girdėti radijo eteryje, o vakare jau matyti, kad jis su lagaminu keliauja į oro uostą ir mojuoja Lietuvai. Vis dėlto, daugybę pasaulio kampelių išmaišęs keliautojas itin griežtai laikosi vienos tradicijos – vieną naktį metuose nakvoja pas mamą, nesvarbu, kas benutiktų.

Tačiau pašėlęs gyvenimo tempas ir įtemptas darbo grafikas privertė sulaužyti šią taisyklę. Tiesa, tik vieną kartą, ir tai, anot jo, buvo iki pat gelmių sielą suvirpinęs potyris.

– Orijau, kokioje įsimintiniausioje vietoje esi sutikęs didžiąsias šventes?

– Visuomet Kūčių naktį ir Kalėdas sutinku pas mamą, tačiau buvo vienas vienintelis kartas, kai su „Emigrantų“ laida keliavome filmuoti, kaip šventes sutinka emigrantai. Buvo baisiai liūdna.

Jaunos šeimininkės emigrantės bando atkartoti mamų receptus, o joms nesiseka. Bando rasti ingredientų, kurių ten nėra, tada keičia kažkuo kitu, laužia kalėdaičius ir nežino, kada juos laužti: prieš vakarienę ar po, kada juos valgyti, kada melstis, tada skambina tėvams...

Buvo toks liūdnas epizodas, kai į Kūčių vakarienę atėjo lietuvių draugė lenkaitė, kuri labai religinga, atsinešė visokių lenkiškų patiekalų namie gamintų, o niekas ten tų tradicijų nežinojo. Emigrantų Kūčių vakarienėje buvo ir mėsos...

O turbūt liūdniausia, kad emigrantai per šventes ant stalo deda ne tuščias lėkštutes išėjusiems, o nešiojamus kompiuterius, tada skambina artimiesiems į Lietuvą per „Skype“ ir visi verkia. Lietuvoje likę tėvai verkia, kad jie toli, emigrantai verkia, kad tėvai toli.

Tos šventės yra graudžios, nes emigrantai supranta, kad liko vieni, kad anglai čia turi šeimas. Ypatingai graudu, jei vienas esi emigravęs.

– Laikaisi tradicijos šias šventes sutikti pas mamą. Kaip pats jauteisi Kūčias ir Kalėdas švęsdamas svetur?

– Buvo labai liūdna. O liūdniausia buvo Kalėdų rytą, nes Londone tą rytą absoliučiai niekas nedirba. Per visą miestą radau tris dirbančias kavines.

Su operatoriumi valgėme labai neskanią kalėdinę vištą, buvo labai liūdna, nes tėvams galėjau tik paskambinti.

Londonas per šventes visiškai sustoja: nedirba net metro, nevažinėja autobusai. Tą dieną visi anglai būna su šeimomis.

– Dažnai keliauji, nejau niekad nekeliavai kalėdiniu laikotarpiu?

– Lietuvoje sutinku tik pačias Kūčias ir Kalėdas, tačiau kalėdiniu laikotarpiu, prieš ar po švenčių, visada stengiuosi kažkur išvykti.

Pavyzdžiui, teko per eglės įžiebimą viešėti Niujorke, esu buvęs kalėdiškai išpuoštame Amsterdame ir panašiai. Šįmet keliausiu į Londoną ir Berlyną. Man labai patinka, kaip tie miestai pasipuošia šventėms.

– Kuris miestas paliko didžiausią įspūdį?

– Niujorkas. Gatvėse iškabinamos garso kolonėlės, groja kalėdinė muzika. Net tokiuose rajonuose, kaip Vilniuje kokia Šeškinė. Tokie paprasti dalykai sukuria tą šventinę gerumo aurą.

– Bet juk ir Lietuvoje yra kalėdinės dvasios... Ar nepakankamai?

– Būna, bet jos daugiausia didžiausiose aikštėse ir prekybos centruose. Gyvenamuosiuose rajonuose tos dvasios mažai, o štai Amerikoje gyvenamųjų rajonų gatveles puošia dizaineriai, kurie rudenį viską išpuošia Helovinui, o jam pasibaigus pradeda puošti Kalėdoms.

Vilnius pamažu vejasi, tačiau kituose miestuose tos šventinės dvasios labai trūksta. Ir nereikia laukti kažko iš valdžios, patys žmonės turi imtis iniciatyvos.

– O ar pats savo namus gausiai išpuoši?

– Visuomet puošiu gyvą eglutę, nusiperku vainiką. Ir kiekvieną savaitgalį būna vis kitų draugų susiėjimai (šypsosi).

– O jei tektų pačiam ruošti Kūčias, ar mokėtum?

– Tikrai ne. Reikia mokytis, bet man atrodo, kad labai sudėtinga ten viskas. Tie pyragaičiai, kur būna su aguonomis ar grybais, man atrodo, kad vien tuos grybus paruošti yra labai sunku. O dar tešla...

– Iki Kalėdų liko mėnuo, ar jau pradėjai pirkti dovanas?

– Dovanas visada perku keliaudamas ir kai keliauju antroje metų pusėje, visada ieškau dovanų. O dovanas perku kelionėse todėl, kad mano artimus žmones pasiektų tokie dalykai, kurių Lietuvoje galbūt nėra ar panašiai.

Būna, kad prieš Kalėdas keliauju dar ir dėl to, jog nusipirkčiau likusias dovanas. Todėl nebūtinai keliauju toli, pernai keliavau į Kijevą.

Parduotuvės yra mano aistra, todėl tam visada randu laiko (nusijuokia).