Riebus kąsnis riebiam katinui - Anglija.lt
 

Riebus kąsnis riebiam katinui 

Šeši nuliai milijonas – lietuvius šitos matematikos bent keletą metų iš eilės mokė Arūnas Valinskas. Išmokė, įsidėmėjom. Kai kam taip patiko ta šešių nulių magija, kad Valinską net į Seimą išrinko.

Bet pastarosiomis dienomis matematika darosi sudėtingesnė, arba tiksliau kalbant, nulingesnė. Tad šiandienos klausimas – kiek nulių turi milijardas? Tenka gerai pagalvoti, o kai surikiuoju tuos nuliukus į vieną eilę, akyse pradeda mirgėti. O pradėjus skaičiuoti, kiek nulių atsiranda keturių šimtų milijardų eilutėje, galva visiškai susisuka. Ir visa tai riebiems katinams?

Apie riebius katinus Anglijoje šnekama daug. Iki šiol nedaug kas žinojo, bet staiga visiems paaiškėjo, kad taip vadinami bankininkai – tie, kurie vadovauja bankams arba dirba atsakinguose postuose ir gauna riebias metines šimtus tūkstančių ar net milijonus siekiančias išmokas už pasiektus rezultatus. Prasidėjus gaisrui finansų srityje, gaisrui, kurio užgesinti nepajėgia net vyriausybių į bankus pumpuojami šimtai milijardų, paaiškėjo, kad tas “rezultatas” yra ne tik stambių, šimtmečius gyvavusių bankų, bet ir valstybių bankrotas. Bankrotą jau paskelbė Islandija, teigiama, kad savo eilės laukia dar kelios šalys, tarp jų ir Lietuva. Ekonomika staigiai smunka, draugėn suėję galingų valstybių vyrai kuria gelbėjimosi planus, didėja nedarbas – šito rezultato padarinius teks srėbti mums visiems.

O riebus kąsnis, bonusu vaidinamas, buvo ir liko riebių katinų gerklėje. Ir kaip jį iš ten ištraukti, niekas nežino. Pavyzdžiui, riebaus kąsnio sumažinimui Vokietijos vyriausybė ketina panaudoti tradicišką, seną, nuo kaizerio laikų toje šalyje įprastą lazdos ir riestainio metodiką. Jei bankas nori gauti valstybės paramą, vadovaujančių darbuotojų atlyginimų limitas turi būti ne didesnis kaip 500 tūkst. eurų. Be to, kol bankai gaus paramą, nebus mokamos premijos ir dividendai. Taip pasielgė drausmę mėgstantys vokiečiai.

Liberalūs britai nelinkę kaip nors griežtai sumažinti riebių katinų apetito, esą, jei riebūs katinai netuks, jiems nebus jokio motyvo krutėti. Kaip aiškino vienas buvęs Sičio vaikinas per BBC – į banką dirbti einama ne todėl, kad save realizuotum, o kad pinigų užsidirbtum. Išvada būtų tokia – nebus didelių pinigų, niekas į bankus dirbti neis. Tai gal eis į viešbučius kambarinėmis ar bulvių perrinkinėti, nes ten žmonės dirba už minimumą ir, matyt, ne dėl pinigų, o dėl to, kad save realizuotų. Kartais ta Sičio berniukų mąstysena tokia, lyg jų smegenyse būtų įjungtas tik vienas signalas – pinigai, daugiau pinigų, dar daugiau pinigų.

Įdomu, kad taip mąsto ne tik Sičio berniukai – jie turi pritarėjų Britanijos vyriausybėje, kuri apie bonusų problemą tupinėja kaip višta apie kiaušinius. Ir nors “bonusų kultūra” buvo garsiai pasmerkta net paties premjero, kaip ją įveikti, niekas nežino.

O paprasta liaudis, kuri tų bonusų burnoj neturėjo, jau ir anksčiau tylomis kentusi bankų savivalę, dabar džiaugiasi bent tuo, kad gali išsijuosus į valias kritikuoti godžius bankininkus, atvedusius šalį į krizę. Ir net kaltinti juos sąmokslu siekiant pasisavinti ir į savo kišenes susižerti naivių mokesčių mokėtojų pinigus.

Šeši nuliai milijonas – lietuvius šitos matematikos bent keletą metų iš eilės mokė Arūnas Valinskas. Išmokė, įsidėmėjom. Kai kam taip patiko ta šešių nulių magija, kad Valinską net į Seimą išrinko.

Bet pastarosiomis dienomis matematika darosi sudėtingesnė, arba tiksliau kalbant, nulingesnė. Tad šiandienos klausimas – kiek nulių turi milijardas? Tenka gerai pagalvoti, o kai surikiuoju tuos nuliukus į vieną eilę, akyse pradeda mirgėti. O pradėjus skaičiuoti, kiek nulių atsiranda keturių šimtų milijardų eilutėje, galva visiškai susisuka. Ir visa tai riebiems katinams?

Apie riebius katinus Anglijoje šnekama daug. Iki šiol nedaug kas žinojo, bet staiga visiems paaiškėjo, kad taip vadinami bankininkai – tie, kurie vadovauja bankams arba dirba atsakinguose postuose ir gauna riebias metines šimtus tūkstančių ar net milijonus siekiančias išmokas už pasiektus rezultatus. Prasidėjus gaisrui finansų srityje, gaisrui, kurio užgesinti nepajėgia net vyriausybių į bankus pumpuojami šimtai milijardų, paaiškėjo, kad tas “rezultatas” yra ne tik stambių, šimtmečius gyvavusių bankų, bet ir valstybių bankrotas. Bankrotą jau paskelbė Islandija, teigiama, kad savo eilės laukia dar kelios šalys, tarp jų ir Lietuva. Ekonomika staigiai smunka, draugėn suėję galingų valstybių vyrai kuria gelbėjimosi planus, didėja nedarbas – šito rezultato padarinius teks srėbti mums visiems.

O riebus kąsnis, bonusu vaidinamas, buvo ir liko riebių katinų gerklėje. Ir kaip jį iš ten ištraukti, niekas nežino. Pavyzdžiui, riebaus kąsnio sumažinimui Vokietijos vyriausybė ketina panaudoti tradicišką, seną, nuo kaizerio laikų toje šalyje įprastą lazdos ir riestainio metodiką. Jei bankas nori gauti valstybės paramą, vadovaujančių darbuotojų atlyginimų limitas turi būti ne didesnis kaip 500 tūkst. eurų. Be to, kol bankai gaus paramą, nebus mokamos premijos ir dividendai. Taip pasielgė drausmę mėgstantys vokiečiai.

Liberalūs britai nelinkę kaip nors griežtai sumažinti riebių katinų apetito, esą, jei riebūs katinai netuks, jiems nebus jokio motyvo krutėti. Kaip aiškino vienas buvęs Sičio vaikinas per BBC – į banką dirbti einama ne todėl, kad save realizuotum, o kad pinigų užsidirbtum. Išvada būtų tokia – nebus didelių pinigų, niekas į bankus dirbti neis. Tai gal eis į viešbučius kambarinėmis ar bulvių perrinkinėti, nes ten žmonės dirba už minimumą ir, matyt, ne dėl pinigų, o dėl to, kad save realizuotų. Kartais ta Sičio berniukų mąstysena tokia, lyg jų smegenyse būtų įjungtas tik vienas signalas – pinigai, daugiau pinigų, dar daugiau pinigų.

Įdomu, kad taip mąsto ne tik Sičio berniukai – jie turi pritarėjų Britanijos vyriausybėje, kuri apie bonusų problemą tupinėja kaip višta apie kiaušinius. Ir nors “bonusų kultūra” buvo garsiai pasmerkta net paties premjero, kaip ją įveikti, niekas nežino.

O paprasta liaudis, kuri tų bonusų burnoj neturėjo, jau ir anksčiau tylomis kentusi bankų savivalę, dabar džiaugiasi bent tuo, kad gali išsijuosus į valias kritikuoti godžius bankininkus, atvedusius šalį į krizę. Ir net kaltinti juos sąmokslu siekiant pasisavinti ir į savo kišenes susižerti naivių mokesčių mokėtojų pinigus.

 (Komentarų: 4)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: