Romoje antradienį prasidėjo tarptautinis viršūnių susitikimas dėl pasaulinės maisto kainų krizės - jis surengtas vykstant riaušėms kai kuriose valstybėse ir raginant iš naujo apgalvoti žemės ūkio politiką.

"Nėra galimybių ignoruoti šios krizės rimtumo pojūčio ... ir jos pasekmių, ypač - skurdžiausiems gyventojams, beveik milijardui pusbadžiu gyvenančių žmonių", - pradėdamas susitikimą sakė Italijos prezidentas Giorgio Napolitano.

Maisto produktų kainos pasiekė aukščiausią per pastaruosius 30 metų lygį. Daugelyje šalių masinis nepasitenkinimas virto riaušėmis.

Konferencijoje Italijos sostinėje kalbės JT generalinis sekretorius Ban Ki-Moonas, kuris pasiūlė kelias priemones, kaip sumažinti krizės padarinius, konkrečiai - atšaukti subsidijas biokurui gaminti išplėtotos pramonės šalyse.

Biokuro klausimas, kaip manoma, sukels daug ginčų: esant brangiai naftai, pernai didelė dalis kukurūzų derliaus prieaugio buvo panaudota gaminti ne maisto produktams, o etanolui.

Vakarų šalys audringai reagavo ir į tai, kad pasitarime dalyvauja Zimbabvės autokratiškas prezidentas Robertas Mugabe.

Didžiosios Britanijos ir Australijos atstovai pavadino jo atvykimą "nepadoriu". Australijos užsienio reikalų ministras Stephenas Smithas pareiškė, jog per R.Mugabe valdymo metus Zimbabvė, kuri anksčiau buvo Afrikos maisto aruodas, nusirito iki masinio bado.

Konferencijos organizatorė - JT maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) pažymi, kad pramonės šalys turi skubiai išplėsti žemės ūkio produktų gamybą, pašalinti prekybos barjerus ir padidinti pagalbą labiausiai skurstančioms pasaulio šalims. Priešingu atveju, FAO ekspertų nuomone, gali įvykti pasaulinė katastrofa.

Maisto produktų krizė skaudžiausiai atsiliepė neturtingiausioms šalims. Maisto produktų importas joms šiais metais gali pabrangti 40 procentų.

Kai kuriais vertinimais, badaujančių pasaulyje skaičius jau padidėjo 100 mln. žmonių.

FAO ragina šalis-donores skirti besivystančių šalių žemės ūkio produkcijos gamintojams daugiau pinigų trąšoms, sėklai ir gyvulių pašarams pirkti.

Ši nepakankamų kapitalo įdėjimų problema yra pernelyg apleista, ir daugiau jos ignoruoti negalima, sako JT ekspertai.

Ban Ki-Moonas pateiks 38 puslapių pranešimą, kokiomis priemonėmis galima įveikti krizę. Iš viso šių priemonių kaina pasieks 15 mlrd. dolerių; dalis jų turi sušvelninti krizės padarinius artimiausiu laiku, kitos duos rezultatų vėliau.

Artimiausiu metu bus pasiūlyta sumažinti eksporto tarifus ir drauge suteikti subsidijas neturtingiems valstiečiams.

Tolimoje ateityje B.Ki-Moonas pabrėžia didelių investicijų būtinybę - kaip jis sakė dar iki susitikimo pradžios, "mes tiesiogine prasme mokame brangią kainą" už tai, kad daug metų neskyrėme dėmesio šiai problemai.

"Jeigu reikiamai nebus išspręsta ši problema, ji sukels bangą kitų krizių, stabdančių ekonomikos augimą, socialinę pažangą ir net politinį saugumą pasaulyje", - sakė JT generalinis sekretorius.

Pagrindinė maisto produktų kainų augimo priežastis pasaulyje yra naftos brangimas, paklausos didėjimas sparčiai besivystančiose šalyse, tokiose kaip Indija ir Kinija, ir klimato kaita.

Konferencijos organizatoriai viliasi, kad nuo visų šių rimtų klausimų nenukreips dėmesio tai, kad į Romą atvyko R.Mugabe.

R.Mugabe ir kitiems šios šalies vyriausybės nariams uždrausta įvažiuoti į Europos Sąjungą (ES), bet šis draudimas netaikomas JT organizuojamiems renginiams.

Kovą Zimbabvės opozicinis Judėjimas už demokratines permainas iškovojo pergalę per parlamento rinkimus. Tada taip pat įvyko prezidento rinkimai, bet, oficialiais duomenimis, juose reikės antrojo rato, kuriame susitiks R.Mugabe ir opozicijos lyderis Morganas Tsvangirai.

Antrasis balsavimo ratas paskirtas birželio 27 dieną. R.Mugabe pirmą kartą išvyko į Europą po rinkimų.

R.Mugabe šalininkai kaltinami sistemingais išpuoliais prieš opozicijos aktyvistus, per kuriuos jau žuvo mažiausiai 50 žmonių.

BNS

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.