Rusijos Valstybės Dūmos kritika Lietuvai yra eilinis bandymas kalti pleištą Europos Sąjungoje ir NATO tuo bandant parodyti, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra nevisavertės šių organizacijų narės, tvirtina politikos ekspertas.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Laurynas Kasčiūnas BNS komentuodamas trečiadienį paskelbtą Dūmos pareiškimą, pažymintį, kad Lietuvos veiksmai gali kelti grėsmę stabilumui ir saugumui Europoje, sakė, jog tai - sistemingos veiklos stengiantis apjuodinti Lietuvą ES ir NATO partnerių akyse pavyzdys, skirtas ne tik Vilniui, bet ir Vakarams.

"Tai jau seniai besitęsiantis Rusijos bandymas visas Baltijos šalis, neišskiriant nė vienos, paversti nevisavertėmis Europos Sąjungos ir NATO narėmis. Tą nevisavertiškumą stengiamasi pabrėžti nuolat - jau nuo narystės šiose organizacijose pradžios. Bandoma parodyti šias valstybes kaip Europos parijus, trukdančius globalesniems sprendimams - esą Rusija ir ES eina į tam tikrą santykių gilinimą, o čia atsiranda visokie trukdantys", - sakė politologas.

L.Kasčiūno teigimu istorinių faktų aspektai Dūmos pareiškime parodo, kad nei Rusija nei jos istorikai nesuvokia ir negali leisti sau mąstyti, kaip galima nacizmą prilyginti sovietmečio laikotarpiui. Jis taip pat pažymėjo, kad Vakarų Europoje, nors ir egzistuoja supratimas apie komunizmo žalą, jis nėra adekvatus europiečių požiūriui į fašizmą.

"Istoriškai susiklostė, kad mes gal net labiau nukentėjom nuo bolševizmo, o ne nuo fašizmo ir šioje vietoje Lietuva vėl atsiduria tarp dviejų pusių. Tam tikra prasme per tai jie irgi žaidžia", - samprotavo politologas.

Pasak L.Kasčiūno, Rusijoje simboliai turi labai didelę įtaką, jų pokyčius ir kitus su jais susijusius dalykus bandoma išnaudoti bei sujungti su kitomis politinėmis problemomis.

Pareiškime užsimindama apie ribojamas Rusijos verslo galimybes Lietuvoje, anot politologo, Rusija tikriausiai reaguoja į ES svarstomą direktyvą, kurį paliestų energetikos sektorių.

"Toje direktyvoje įtvirtintas abipusiškumo principas. Manau, Lietuva tikrai rėmė šitą principą, kuris numato, kad Rusijos verslui norint vystyti veiklą Europos rinkoje, Rusija turi įsileisti Europos kapitalą ir į savo rinką. Tai yra principas, kurio Rusija labai nenori. Kai kas vadina šią nuostatą "Gazpromo" (Rusijos dujų monopolininkės - BNS) straipsniu", - kalbėjo L.Kasčiūnas.

Kalbėdamas apie galimus Lietuvos ir Rusijos santykių pokyčius, politologas teigė, kad žinant Rusijos ekonomikos ir politikos suaugimą, galima tikėtis, kad Maskva gali bandyti "kirsti per verslą", tačiau taip pat pažymėjo, jog ekonominis Rusijos spaudimas Lietuvai jau ir taip yra didelis.

Trečiadienį Rusijos Valstybės Dūma griežtai sukritikavo Lietuvos poziciją Rusijos atžvilgiu ir pažymėjo, jog Lietuvos veiksmai gali kelti grėsmę stabilumui ir saugumui Europoje.

Tai pažymima Dūmos trečiadienį priimtame pareiškime "Dėl Lietuvos Respublikos valdžios veiksmų, nukreiptų Rusijos ir Lietuvos santykiams bloginti".

"Valstybės Dūma su nerimu pažymi, kad Lietuvos valdžia, pataikaudama tiems, kurie kursto Rusijai priešiškas nuotaikas Lietuvos visuomenėje, ir keldama specifiškai suprantamus transatlantinius interesus aukščiau globalinio saugumo ir visos Europos uždavinių, savo neatsakingais veiksmais gali sukelti grėsmę stabilumui ir saugumui Europoje, įšaldyti Europos bendradarbiavimo procese išryškėjusius poslinkius", - sakoma Rusijos parlamento žemųjų rūmų pareiškime.

Dokumente aštriai kritikuojamas Seimo 2000 metais priimtas įstatymas dėl sovietų okupacijos žalos atlyginimo, prieš kelias savaites Seimo priimtas sovietinius simbolius draudžiantis įstatymas, taip pat - Lietuvos veto ES ir Rusijos deryboms, bei pasklidusios nepatvirtintos žinios apie tariamas JAV ir Lietuvos derybas dėl galimo priešraketinės gynybos skydo elementų dislokavimo Lietuvoje.

"Spekuliuodami gana nevienareikšmiais prieškario ir pokario Lietuvos istorijos įvykiais, radikaliai nusiteikę šios šalies politikai bando sulyginti nacistinės Vokietijos nusikaltimus ir Sovietų Sąjungos veiksmus Antrojo pasaulinio karo metais, užmiršdami, kad pats šiuolaikinės Lietuvos valstybės egzistavimas su dabartinėmis jos sienomis ir sostine Vilniumi yra galutinio pokario sureguliavimo, kuriame SSRS suvaidino lemiamą vaidmenį, pasekmė", - pažymima dokumente.

Jame taip pat pabrėžiama, kad eiliniu bandymu perrašyti istoriją "įsiteikiant politinei konjunktūrai" tapo Lietuvos Seimo birželio 17 dieną priimtos įstatymo pataisos, kuriose sovietinė ir komunistinė simbolika prilyginama nacistinei ir uždraudžiama.

"Valstybės Dūmos deputatų įsitikinimu, šie veiksmai įžeidžia nacizmo nugalėtojų atminimą, nes jie, kovodami po sovietinėmis vėliavomis, paaukojo savo gyvybes, kad Lietuva ir visa Europa būtų išvaduota iš fašistinės priespaudos, kuriai esant nebūtų likę vietos nei Lietuvos valstybingumui, nei pačiai lietuvių tautai", - sakoma Dūmos pareiškime.

Autoriai konstatuoja, kad Lietuvoje dabar taikomi įstatyminiai suvaržymai, apsunkinantys Rusijos verslo veiklą ekonomikos srityje.

"Rusijai ir ES praktiškai priartėjus prie svarbiausių susitarimų, apimančių visą tarpusavio santykių spektrą, pasirašymo, būtent Lietuvos valdžia bandė blokuoti šį procesą", - sakoma toliau.

Dūmos parlamentarai taip pat reiškia susirūpinimą žiniasklaidoje nuskambėjusia informacija, kad Lenkijai atsisakius leisti dislokuoti savo teritorijoje Amerikos PRG komponentus, jie gali būti dislokuoti Lietuvoje.

"Deja, Lietuvos Respublikos valdžia nerado savyje drąsos jau šioje stadijoje oficialiai atsisakyti priimti į savo teritoriją JAV globalinės PRG komponentus", - pabrėžia Valstybės Dūma.

Anksčiau Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas pranešė žurnalistams, kad priėmus pareiškimą jis bus nusiųstas ne tik Lietuvos Seimui, bet ir Europos Parlamentui, Europos Tarybos parlamentinėms asamblėjoms, ESBO ir kitoms institucijoms.