Lietuva, Latvija ir Estija, dėl savo dydžio laikomos pažeidžiamomis, yra itin svarbios Rusijai - jos ne tik užima labai svarbią vietą Rytų Europoje geografine prasme, bet ir yra atsidavusios NATO ir Europos Sąjungos narės. Būtent dėl to, regis, Maskvai sudėtinga jas įtraukti į savo įtakos sferą.

Tiek Estijoje, tiek Latvijoje gyvena nemažai etninių rusų, būtent jie ir padeda Maskvai po truputį tvirtinti savo pozicijas – šis scenarijus itin aktualus Latvijoje, tačiau tinka ir Estijai. Tuo tarpu Lietuva Rusijai yra žymiai didesnis iššūkis, rašoma tinklapyje Stratfor.com.

Svertai

Lietuva istoriškai pasitarnavo Rusijai kaip invazijos kelias Vakarų kryptimi, tačiau Lietuva jau ne kartą metė iššūkį Rusijos valdžiai Rytų Europoje, ypač Baltarusijoje ir Ukrainoje.

Lietuvai naudinga, kad Rusija gali džiaugtis tik ribotais ryšiais su Lietuvos verslo elitu ir politinio pasaulio periferijoje esančiomis politinėmis partijomis, praktiškai neturinčioms jokios įtakos parlamente. Be to, reikšminga ir tai, kad etniniai rusai sudaro mažiau nei 10 proc. visų Lietuvos gyventojų ir mažiau nei pusė jų yra ortodoksai.

Kita vertus, Lietuvai nepalanki energetinė priklausomybė: Rusija kontroliuoja 37 proc. Lietuvos energijos bendrovės „Lietuvos dujos“, Lietuvai tiekia net 100 proc. visų gamtinių dujų išteklių ir didžiąją dalį naftos.

Rusijos taktika ir strategija

Lietuva – viena iš nuosaikiai agresyviausių ir drąsiausių Rusijai prieštarauti nebijančių valstybių, pakankamai greitai priėmusi Trečiąjį energetikos paketą ir į teismą padavusi patį „Gazprom“. Lietuva taip pat atkakliai skatina suskystintų dujų terminalo ir naujos branduolinės jėgainės statybas, nors Rusija ir stengiasi tam sutrukdyti, norėdama branduolines jėgaines statyti Kaliningrade ir Baltarusijoje. Rusijos derybos su Latvija dėl Maskvą ir Rygą sujungsiančios geležinkelio linijos – vienas iš bandymų sužlugdyti Baltijos valstybių vienybę.

Rusija atvirai demonstruoja savo galią Baltijos regione, didindama ginkluotės atsargas Kaliningrade, ir vis primena didžiulį energetikos srityje turimą potencialą – šiuo atveju kalbama apie du projektus Kaliningrade ir Baltarusijoje, visai prie pat sienos su Lietuva. Tačiau Lietuva ir toliau išlieka ištikima įsipareigojimams NATO ir Europos Sąjungai bei demonstruoja susidomėjimą regioniniais dariniais kaip „Nordic-Baltic“ grupė. Vilnius taip pat siekia daugiau naudos iš NATO per energijos saugumo centrą ir nori atkreipti JAV dėmesį, remdamas Vašingtono priešraketinės gynybos planus.

Kaip ir kitose Baltijos šalyse, Lietuvoje Rusija taip pat nori užkirsti kelią visą regioną apimančių ekonominių, energetinių ir geležinkelių projektų įgyvendinimui. Maskva siekia sužlugdyti Lietuvą ar bent jau sumažinti paramą, kurią šalis gauna iš įtakingų užsienio valstybių. Tokia taktika Lietuvos atžvilgiu – tik dalis didesnio Maskvos užmojo suskaldyti NATO.

Lietuvos pozicija

Lietuva iš kitų Baltijos šalių išsiskiria savita politine galia, kurios interesai tokiose teritorijoje kaip Baltarusija ir Ukraina istoriškai persipynė su Rusijos tradicija. Lietuva unikali ir tuo, jog geopolitiškai ir ekonomiškai labiau orientuojasi į Rytų ir Vidurio Europą, o ne į Baltijos regioną ar Skandinaviją. Be to, sąlyginai nedidelis šalyje gyvenančių etninių rusų skaičius neužtikrina Maskvai čia tokių stiprių pozicijų kaip Estijoje ir Latvijoje. Tokia situacija sustiprina Lietuvos jėgas prieštaraujant Rusijai tokiose svarbiose sferose kaip energetika (Trečiasis energetikos paketas) ir politiniai ryšiai su Europa (šalis suteikia prieglobstį ir paramą Baltarusijos opozicijos veikėjams).

Lietuva – nedidelė šalis, todėl puikiai suvokia, jog viena Maskvai iššūkio mesti negali ir dėl šios priežasties ieško partnerių regione. Tai aiškiai atsispindi siekiuose užsitikrinti NATO vaidmenį energijos diversifikavimo projektuose ir paramą tokioms regiono saugumo iniciatyvoms kaip „Nordic-Baltic“ grupė ir JAV priešraketinės gynybos sistemos Vidurio Europoje.

Lietuva sutarė su Lenkija mesti iššūkį Rusijos įtakai Baltarusijoje ir Ukrainoje, tačiau įtampa su Varšuva kultūriniais ir istoriniais klausimais šias pastangas apsunkina. Visa Lietuvos strategija Rusijos atžvilgiu pažymėta konfrontacijomis, nenoru nusileisti Maskvai nei ekonomikos, nei politikos klausimais bei bandymais niekais paversti Maskvos pasiekimus regione.

Rusijai nepavyksta tiesiogiai kištis į Lietuvos gyvenimą vien dėl to, jog šalies čia turimi svertai per menki. Tačiau Rusija ir toliau stengsis pakenkti regioninei ir institucinei paramai, kurią Lietuva bando užsitikrinti iš tokių sąjungininkų kaip NATO ir regiono bendražygių - Lenkijos ir kitų Baltijos valstybių. Dėl to įtampa gali dar augti ir galiausiai atvesti prie tiesioginės Lietuvos ir Rusijos konfrontacijos, nors karinių žaidimų tikėtis nėra pagrindo.

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją