Rusų užmojai - pražūtis Kuršių nerijai? 

Iškilo pavojus, kad Kuršių nerija gali būti išbraukta iš UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašo, nes visai šalia Nidos, Rusijos Kaliningrado sričiai priklausančioje nerijos dalyje, planuojamos milžiniškos statybos.

Užsimota pastatyti dešimtis viešbučių, prie kurių bus nutiestos vandentiekio, kanalizacijos, dujotiekio trasos. Taigi bus kertami miškai, kasamos kopos, rašo "Lietuvos rytas".

"Rusija nerijoje ketina urbanizuoti beveik 320 hektarų teritoriją. Tai yra labai daug. Juk visos Lietuvai priklausančios Kuršių nerijos gyvenvietės - Nida, Preila, Pervalka, Juodkrantė, Smiltynė - sudaro vos 356 hektarus", - kalbėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė.

Turizmo ir rekreacijos ekonominei zonai nerijoje, ties įvažiavimu į pusiasalį, prie Rybačio (Rasytės) ir Morskojės (Pilkopių) gyvenviečių, jau numatyti trys sklypai. Vienas sklypų - 100 hektarų - yra tik keli kilometrai nuo Lietuvos sienos. Viena jo dalis yra prie Kuršių marių, kita apima pušyną, priekopę ir Baltijos jūros paplūdimį.

Kuršių nerijoje rusų ketinamoje steigti turizmo zonoje planuojama pastatyti 60 motelių, 11 daugiaaukščių viešbučių, tarptautinį konferencijų centrą, taip pat vaikų sveikatingumo stovyklą, sporto ir turizmo kompleksą.

Būsimoje turizmo zonoje laukiama apie milijono poilsiautojų per metus. Jau paskelbta šio projekto įgyvendinimo kaina - 7,615 milijardo rublių (apie 712 milijonų litų).

Apie tokius užmojus sužinoję Kaliningrado srities ekologai ir gamtosaugininkai ėmė skambinti pavojaus varpais. Specialistų manymu, numatoma nerijos urbanizacija neabejotinai nusiaubs gamtą. Jie baiminasi ir milžiniško turistų srauto.

Turistinei zonai numatytoje teritorijoje prie Rybačio yra užliejamos pievos, kuriose minta nerijos gyvūnai, auga unikalios orchidėjos. Čia yra ežerų tinklas, kurio hidrologinis režimas bus suardytas numelioravus šią teritoriją.

Rusų mokslininkai aštriai kritikavo valdininkų parinktą vietą prie Morskojės gyvenvietės. Čia po smėlio sluoksniu glūdi durpės, todėl baiminamasi, kad, nuo kopų nukasus augalijos sluoksnį, iškirtus kopas tvirtinančias pušis, vėl ims migruoti smėlis.

Didžiausią pavojų numatytos statybos kelia pusiasalio pradžioje. Šioje vietoje turistinę zoną ruošiamasi įkurti užakusio senojo sąsiaurio vietoje, kuri yra žemiausia nerijos vieta.

Po plonu smėlio sluoksniu čia yra durpėta žemuma, kurią Baltijos jūra gali išplauti. Tokiu atveju susiformuotų nauji sąsiauriai ir protekos, jie atskirtų neriją nuo žemyno ir sujungtų Baltiją su mariomis.

Rusijos gamtosaugininkai įžvelgia tiesioginę grėsmę ir Klaipėdos uostui. Atsiradus sąsiauriui, Nemunas pro jį imtų tekėti tiesiai į jūrą ir uosto akvatorija nusektų.

Rusijai ir Lietuvai priklausanti Kuršių nerija abiejų valstybių vyriausybių prašymu dar 2000 metų pabaigoje buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Pagal Pasaulio paveldo komiteto patvirtintą konvenciją, kurią yra pasirašiusi ir Rusija, prieš pradedant didelius restauravimo ar naujų statybų darbus pasaulinio paveldo objekto teritorijoje būtina gauti komiteto pritarimą.

Tačiau Kaliningrado srities vyriausybės Turizmo komiteto pirmininkė Marina Drutman pripažino, kad Pasaulio paveldo komitetas apie Kuršių nerijoje numatomą steigti turizmo zoną nėra informuotas. Pasak valdininkės, tai turėtų padaryti konvenciją pasirašiusi Rusijos gamtos ministerija.

Kalbėdama su "Lietuvos rytu", nuolatinė Lietuvos atstovė prie UNESCO ambasadorė Ina Marčiulionytė sutiko, kad Rusijai pradėjus numatytą Kuršių nerijos urbanizaciją pasaulio paveldo vertybės statusui iš tiesų iškiltų grėsmė. Nors Lietuva savo teritorijos dalyje konvencijos nepažeidžia, Kuršių nerija į pasaulio paveldo sąrašą buvo įtraukta kaip vientisa abiem valstybėms priklausanti vietovė.

"Jeigu numatytos statybos pažeis trapią gamtą ir vietovės vertė sumažės, Kuršių nerija gali būti išbraukta iš paveldo sąrašo", - kalbėjo ambasadorė.

BNS

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

www.anglija.lt

Anglija.lt naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti be raštiško "Anglija.lt Ltd." sutikimo draudžiama.

Iškilo pavojus, kad Kuršių nerija gali būti išbraukta iš UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašo, nes visai šalia Nidos, Rusijos Kaliningrado sričiai priklausančioje nerijos dalyje, planuojamos milžiniškos statybos.

Užsimota pastatyti dešimtis viešbučių, prie kurių bus nutiestos vandentiekio, kanalizacijos, dujotiekio trasos. Taigi bus kertami miškai, kasamos kopos, rašo "Lietuvos rytas".

"Rusija nerijoje ketina urbanizuoti beveik 320 hektarų teritoriją. Tai yra labai daug. Juk visos Lietuvai priklausančios Kuršių nerijos gyvenvietės - Nida, Preila, Pervalka, Juodkrantė, Smiltynė - sudaro vos 356 hektarus", - kalbėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė.

Turizmo ir rekreacijos ekonominei zonai nerijoje, ties įvažiavimu į pusiasalį, prie Rybačio (Rasytės) ir Morskojės (Pilkopių) gyvenviečių, jau numatyti trys sklypai. Vienas sklypų - 100 hektarų - yra tik keli kilometrai nuo Lietuvos sienos. Viena jo dalis yra prie Kuršių marių, kita apima pušyną, priekopę ir Baltijos jūros paplūdimį.

Kuršių nerijoje rusų ketinamoje steigti turizmo zonoje planuojama pastatyti 60 motelių, 11 daugiaaukščių viešbučių, tarptautinį konferencijų centrą, taip pat vaikų sveikatingumo stovyklą, sporto ir turizmo kompleksą.

Būsimoje turizmo zonoje laukiama apie milijono poilsiautojų per metus. Jau paskelbta šio projekto įgyvendinimo kaina - 7,615 milijardo rublių (apie 712 milijonų litų).

Apie tokius užmojus sužinoję Kaliningrado srities ekologai ir gamtosaugininkai ėmė skambinti pavojaus varpais. Specialistų manymu, numatoma nerijos urbanizacija neabejotinai nusiaubs gamtą. Jie baiminasi ir milžiniško turistų srauto.

Turistinei zonai numatytoje teritorijoje prie Rybačio yra užliejamos pievos, kuriose minta nerijos gyvūnai, auga unikalios orchidėjos. Čia yra ežerų tinklas, kurio hidrologinis režimas bus suardytas numelioravus šią teritoriją.

Rusų mokslininkai aštriai kritikavo valdininkų parinktą vietą prie Morskojės gyvenvietės. Čia po smėlio sluoksniu glūdi durpės, todėl baiminamasi, kad, nuo kopų nukasus augalijos sluoksnį, iškirtus kopas tvirtinančias pušis, vėl ims migruoti smėlis.

Didžiausią pavojų numatytos statybos kelia pusiasalio pradžioje. Šioje vietoje turistinę zoną ruošiamasi įkurti užakusio senojo sąsiaurio vietoje, kuri yra žemiausia nerijos vieta.

Po plonu smėlio sluoksniu čia yra durpėta žemuma, kurią Baltijos jūra gali išplauti. Tokiu atveju susiformuotų nauji sąsiauriai ir protekos, jie atskirtų neriją nuo žemyno ir sujungtų Baltiją su mariomis.

Rusijos gamtosaugininkai įžvelgia tiesioginę grėsmę ir Klaipėdos uostui. Atsiradus sąsiauriui, Nemunas pro jį imtų tekėti tiesiai į jūrą ir uosto akvatorija nusektų.

Rusijai ir Lietuvai priklausanti Kuršių nerija abiejų valstybių vyriausybių prašymu dar 2000 metų pabaigoje buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Pagal Pasaulio paveldo komiteto patvirtintą konvenciją, kurią yra pasirašiusi ir Rusija, prieš pradedant didelius restauravimo ar naujų statybų darbus pasaulinio paveldo objekto teritorijoje būtina gauti komiteto pritarimą.

Tačiau Kaliningrado srities vyriausybės Turizmo komiteto pirmininkė Marina Drutman pripažino, kad Pasaulio paveldo komitetas apie Kuršių nerijoje numatomą steigti turizmo zoną nėra informuotas. Pasak valdininkės, tai turėtų padaryti konvenciją pasirašiusi Rusijos gamtos ministerija.

Kalbėdama su "Lietuvos rytu", nuolatinė Lietuvos atstovė prie UNESCO ambasadorė Ina Marčiulionytė sutiko, kad Rusijai pradėjus numatytą Kuršių nerijos urbanizaciją pasaulio paveldo vertybės statusui iš tiesų iškiltų grėsmė. Nors Lietuva savo teritorijos dalyje konvencijos nepažeidžia, Kuršių nerija į pasaulio paveldo sąrašą buvo įtraukta kaip vientisa abiem valstybėms priklausanti vietovė.

"Jeigu numatytos statybos pažeis trapią gamtą ir vietovės vertė sumažės, Kuršių nerija gali būti išbraukta iš paveldo sąrašo", - kalbėjo ambasadorė.

BNS

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: