Tarnybos, besirūpinančios politiniais pabėgėliais West Midlands ir Rytų Anglijos regionuose, operacijų vadovo Samio Azizo manymu, kiekvienoje bendruomenėje yra įvairių problemų, tad niekam nenaudinga kalbant apie negatyvius reiškinius pabrėžti tautybę. Su S. Azizu apie lietuvius ir jų gyvenimą Jungtinėje Karalystėje kalbėjosi Anglija.lt

Esate organizacijos, kuri rūpinasi politiniais pabėgėliais atstovas ar dažnai tenka bendrauti su lietuviais?

Dirbdamas savo darbą susiduriu su vietinėmis gyventojų bendruomenėmis iš daugelio šalių, o tuo pačiu ir su lietuviais. Daugybė į Britaniją atvykusių žmonių atsiduria svetimoje aplinkoje, tad galbūt yra šiek tiek izoliuoti. Turbūt geriausias būdas jiems integruotis į visuomenę – burtis į tautines bendruomenes. Tai yra jų stiprybė – būdami kartu jie gali padėti vieni kitiems. Mūsų organizacija stengiasi tas bendruomenes remti.

Esame daugiau nei laimingi galėdami prisidėti prie bendruomenių gyvavimo bei veiklos, kadangi mažoms grupėms susiburti į organizaciją užtrunka visą amžinybę ir reikalauja didžiulių pastangų. Be to, dėl ribotų resursų net ir mažiausia pagalba toms grupėms yra labai svarbi.

Kaip jūs dirbate kartu su lietuvių bendruomene? Kaip tiesiogiai jusu darbas susijes su lietuviais?

Pabėgėlių tarnyba – tai organizacija, kuri Jungtinėje Karalystėje padeda politiniams pabėgėliams bei pabėgėlio statuso prašantiems žmonėms. Mes taip pat padedame mažoms etninėms grupėms: remiame jas kuriant bendruomenes bei vystant tų bendruomenių veiklą. Tuo pačiu esame suinteresuoti padėti ir čia gyvenantiems lietuviams.

Prieš įstojant į Europos Sąjungą gan daug lietuvių Jungtinėje Karalystėje prašė politinio prieglobsčio, tačiau dabar situacija yra pasikeitusi.

Po to, kai Lietuva įstojo į ES, lietuviai turi teisę laisvai gyventi Jungtinėje Karalystėje, tad norint čia pasilikti, jiems nebereikia prašyti prieglobsčio. Tiesa, pavieniai žmonės ir toliau gali teikti prašymus politiniam prieglobsčiui gauti, tačiau reikalavimai tokiems prašymams po jūsų šalies prisijungimo prie ES sugriežtėjo. Dabar politinio prieglobsčio prašantiems Lietuvos piliečiams būtų sunku įrodyti, dėl ko toks statusas jiems turėtų būti suteikiamas. Bet kuriuo atveju, pildyti prašymą – kiekvieno žmogaus teisė.

Su kokiomis problemomis susiduriate bendraudami su Jungtinės Karalystės lietuviais?

Lietuvių, kaip ir iš kitų šalių atvykusių bendruomenių problema – anglų kalba – nemokant kalbos bendruomenių atstovams gan sudėtinga adaptuotis čionykštėje visuomenėje. Kitos problemos kyla dėl skirtingose šalyse esančios skirtingos sistemos, įstatymų bei reikalavimų. Taip pat dėl atsiradusios izoliacijos, dėl išgyvenimų atsiskyrus nuo savo bendruomenės gimtojoje šalyje. Be abejo, žmonės suranda būdus, kaip prisitaikyti prie sistemos, tačiau būtent mano išvardintose sferose kyla daugiausiai problemų. Šios problemos, manau, yra būdingos visiems naujai atvykusiems į Jungtinę Karalystę ir lietuviai nėra išimtis.

Esu tikras, kad lietuviai čia įsitvirtins ir, manau Britanija pamatys kokią naudą bei privalumus, atneša jūsų buvimas šioje šalyje. Daug atvykusiųjų yra aukštos kvalifikacijos specialistai. Esu sutikęs ir medicinos seselių, ir daktarų, kurių čia labai trūksta. Man sunku suprasti tokią situacija, kai sveikatos apsaugos sistemoje trūksta specialistų, o tuo tarpu daugybė atvykusių aukštos kvalifikacijos šios profesijos atstovų negali susirasti darbo. Naujai atvykę žmonės yra resursai, ir gaila, jei jų nepanaudojus tie resursai prarandami. Esu tikras, kad ateityje teigiamą imigrantų indėlį mes matysime dar geriau.

Ar galėtumėte lietuvius, gyvenančius Jungtinėje Karalystėje išskirti iš kitų naujai atvykusių Rytų Europiečių?

Manau, visi naujai atvykusieji dalinasi tomis pačiomis problemomis, o ypatingai įsidarbinant. Mano nuomone, šiuo metu darbo užmokestis yra tikrai mažas, tad naujai atvykusiems žmonėms sunku susirasti gerai apmokamą darbą. Net ir aukštos kvalifikacijos žmonėms čia nėra lengva, kadangi mokymo sistema Didžiojoje Britanijoje nėra visiškai suderinta su kitų šalių mokymo sistemomis, todėl kai kuriose srityse įsidarbinti užsieniečiams gali būti labai sudėtinga. Be to, Britanijoje apskritai nelengva susirasti darbą. Apskritai manau, kad iš Rytų Europos šalių atvykę imigrantai daugiau ar mažiau susiduria su tais pačiais integracijos Jungtinėje Karalystėje iššūkiais.

O kaip, Jūsų manymu, vyksta lietuvių integracija į Britanijos visuomenę?

Tai klausimas, į kurį atsakyti labai sunku. Manau, kad viskas priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualiai. Viskas priklauso nuo to, kaip ta integracija įsivaizduojama.

Kiekvienas žmogus prieš atvažiuodamas į naują bendruomenę ir naują aplinką gali turėti skirtingą įsivaizdavimą apie šalį bei čia laukiančius sunkumus, tačiau mano nuomone, integracijos lygį geriausiai parodo stabilus darbas ir galimybė žmogui save realizuoti, įgyti naujų įgūdžių. Įsikūrimas naujoje šalyje, be abejo užtrunka.

Ne paslaptis, kad dalis lietuvių Jungtinėje Karalystėje atneša ne tik naudą ekonomikai ar vietinei bendruomenei, tačiau sukelia ir problemų. Dažniausiai minimas vairavimas išgėrus, kriminaliniai nusikaltimai. Ar išsiskiriame šiuo atžvilgiu iš kitų, šalyje jau seniau gyvenančių etninių grupių?

Minimos problemos egzistuoja visoje visuomenėje. Kiekvienoje bendruomenėje galima surasti įvairių – tiek teigiamų, tiek neigiamų pavyzdžių, tad, manau, yra neteisinga dėl vienos ar kitos problemos kaltinti kažkurią konkrečią bendruomenę. Apibendrinimai ir negatyvių pusių akcentavimas kalbant apie skirtingas tautybes niekam nepadeda. Juk kiekvienas miestas, kiekviena valstybė turi savų problemų. Jungtinė Karalystė čia taip pat ne išimtis.

Kalbėjosi Vytautas Kraujalis, Anglija.lt
Nuotraukoje Sami Aziz šoka su West Midlands lietuviais