Šarkinas ir Glaveckas pareiškė: litas devalvuotas nebus - Anglija.lt
 

Šarkinas ir Glaveckas pareiškė: litas devalvuotas nebus  

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas teigia buvęs neteisingai suprastas ir pareiškė, kad šiuo metu nei politinio, nei ekonominio būtinumo devalvuoti litą nėra.

„Nėra nei politinės valios, nei ekonominio būtinumo devalvuoti ar revalvuoti litą. Lito ir euro santykį garantuoja Lito patikimumo įstatymas, konkrečiai 8-ajame straipsnyje yra nustatyti lito stabilumo saugikliai ir garantijos“, – pirmadienį išplatintame pranešime spaudai sakė K. Glaveckas.

K. Glaveckas patikslino, kad praėjusią savaitę spaudos konferencijoje, kalbėdamas apie spekuliacijas lito devalvavimo klausimu, jis norėjo pasakyti, kad lito devalvavimui nėra jokio realaus pagrindo ir būtinybės.

Anot jo, per 15 metų, kai Lietuva turi patikimą nacionalinę valiutą – litą, jos valiutos atsargos ir lito padengimas valiuta bei auksu žymiai sustiprėjo ir šiuo metu lito padengimas valiuta turi pakankamą rezervą.

„Lito kurso keitimas euro atžvilgiu šiandien nepadėtų siekti finansinio stabilumo, o įvestų daug nereikalingos sumaišties“, – teigė K. Glaveckas.

Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas dar kartą pareiškė, kad valdžia nesiruošia devalvuoti lito, o žmonės, kurie pasidavė panikai ir praėjusį savaitgalį masiškai keitė litus į kitas valiutas, turės nusivilti ir vėl keisti jas į litus.

Lietuvos centrinio banko vadovo išplatintame pranešime politikai ir žiniasklaida raginami atsakingai išsakyti nuomonę dėl dabartinio lito kurso ir nekelti visuomenei kenkiančios panikos.

Komentuodamas banke gaunamus gyventojų klausimus šia tema, R. Šarkinas sakė: „Nėra jokio pagrindo devalvuoti lito – tai neduotų niekam naudos, jokių problemų taip neišspręstume.“

Lietuvos centrinio banko vadovas primena, kad Lietuva įsipareigojusi išlaikyti dabartinį lito kursą iki euro įvedimo mūsų šalyje.

„Gandai dėl lito devalvavimo pirmiausia kenkia tiems žmonėms, kurie patiki tokiomis kalbomis ir bėga į komercinius bankus keisti litų į užsienio valiutą. O rytoj ar poryt vėl turės ten eiti ir vėl keisti ją į litus“, – pastebėjo R. Šarkinas.

Politikų kalbų išprovokuotu gandu, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį turėjo būti devalvuotas litas, patikėję šimtai žmonių savaitgalį užplūdo bankų skyrius. Daugiausia išsigandusių klientų sulaukė Vilniuje įsikūrę bankai.

Gyventojų pasitikėjimas litu susvyravo, kai praėjusią savaitę kai kurie politikai ir ekonomistai vėl viešai pradėjo diskutuoti apie galimą lito devalvavimą, rašo agentūra BNS. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K. Glaveckas pareiškė, kad, įvedant eurą, litai į eurus tikriausiai būtų keičiami kitokiu nei dabar, nepalankesniu, santykiu.

Nuo 2002 m. vasario 2 d. litas yra susietas su euru pastoviu kursu: 3,4528 lito už 1 eurą.

Nuo 2004 m. birželio 28 d. Lietuva prisijungė prie antrojo valiutų kurso mechanizmo (VKM II), kuris yra vienas iš euro įvedimui būtinų žingsnių, išlaikydama galiojusią lito kurso tvarką ir nustatytą pastovų lito kursą euro atžvilgiu.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas teigia buvęs neteisingai suprastas ir pareiškė, kad šiuo metu nei politinio, nei ekonominio būtinumo devalvuoti litą nėra.

„Nėra nei politinės valios, nei ekonominio būtinumo devalvuoti ar revalvuoti litą. Lito ir euro santykį garantuoja Lito patikimumo įstatymas, konkrečiai 8-ajame straipsnyje yra nustatyti lito stabilumo saugikliai ir garantijos“, – pirmadienį išplatintame pranešime spaudai sakė K. Glaveckas.

K. Glaveckas patikslino, kad praėjusią savaitę spaudos konferencijoje, kalbėdamas apie spekuliacijas lito devalvavimo klausimu, jis norėjo pasakyti, kad lito devalvavimui nėra jokio realaus pagrindo ir būtinybės.

Anot jo, per 15 metų, kai Lietuva turi patikimą nacionalinę valiutą – litą, jos valiutos atsargos ir lito padengimas valiuta bei auksu žymiai sustiprėjo ir šiuo metu lito padengimas valiuta turi pakankamą rezervą.

„Lito kurso keitimas euro atžvilgiu šiandien nepadėtų siekti finansinio stabilumo, o įvestų daug nereikalingos sumaišties“, – teigė K. Glaveckas.

Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas dar kartą pareiškė, kad valdžia nesiruošia devalvuoti lito, o žmonės, kurie pasidavė panikai ir praėjusį savaitgalį masiškai keitė litus į kitas valiutas, turės nusivilti ir vėl keisti jas į litus.

Lietuvos centrinio banko vadovo išplatintame pranešime politikai ir žiniasklaida raginami atsakingai išsakyti nuomonę dėl dabartinio lito kurso ir nekelti visuomenei kenkiančios panikos.

Komentuodamas banke gaunamus gyventojų klausimus šia tema, R. Šarkinas sakė: „Nėra jokio pagrindo devalvuoti lito – tai neduotų niekam naudos, jokių problemų taip neišspręstume.“

Lietuvos centrinio banko vadovas primena, kad Lietuva įsipareigojusi išlaikyti dabartinį lito kursą iki euro įvedimo mūsų šalyje.

„Gandai dėl lito devalvavimo pirmiausia kenkia tiems žmonėms, kurie patiki tokiomis kalbomis ir bėga į komercinius bankus keisti litų į užsienio valiutą. O rytoj ar poryt vėl turės ten eiti ir vėl keisti ją į litus“, – pastebėjo R. Šarkinas.

Politikų kalbų išprovokuotu gandu, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį turėjo būti devalvuotas litas, patikėję šimtai žmonių savaitgalį užplūdo bankų skyrius. Daugiausia išsigandusių klientų sulaukė Vilniuje įsikūrę bankai.

Gyventojų pasitikėjimas litu susvyravo, kai praėjusią savaitę kai kurie politikai ir ekonomistai vėl viešai pradėjo diskutuoti apie galimą lito devalvavimą, rašo agentūra BNS. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K. Glaveckas pareiškė, kad, įvedant eurą, litai į eurus tikriausiai būtų keičiami kitokiu nei dabar, nepalankesniu, santykiu.

Nuo 2002 m. vasario 2 d. litas yra susietas su euru pastoviu kursu: 3,4528 lito už 1 eurą.

Nuo 2004 m. birželio 28 d. Lietuva prisijungė prie antrojo valiutų kurso mechanizmo (VKM II), kuris yra vienas iš euro įvedimui būtinų žingsnių, išlaikydama galiojusią lito kurso tvarką ir nustatytą pastovų lito kursą euro atžvilgiu.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: