Sąskaita už okupacijos žalą gali būti išrašyta ne tik Rusijai, bet ir Vokietijai 

Jūratė Skėrytė
Alfa.lt

Lietuva nukentėjo ne tik nuo Sovietų sąjungos, bet ir nacių Vokietijos okupacijos. Todėl kalbant apie žalos atlyginimą reikėtų kreiptis į abi šias valstybes - taip penktadienį kalbėta Seimo Užsienio reikalų komitete (URK).

Vokietija būtų pavyzdys Rusijai

„Pasiūliau, kad į Seimo nutarimo projektą (Dėl SSRS padarytos okupacijos žalos – Alfa.lt) būtų įtraukta ir nacių okupacijos padaryta žala, – žurnalistams sakė URK pirmininkas Justinas Karosas. – Dabar Europos Sąjungoje keliamas totalitarinių režimų aspektas. Todėl mūsų nutarime reikėtų kalbėti apie okupacijų žalų atlyginimą. Tai būtų šiuolaikiška.“

Anot J. Karoso, tokiu atveju Rusija galėtų mažiau prieštarauti dėl Lietuvos pretenzijų jai. „Be to, būtų matyti, ką Vokietija daro tuo klausimu, ir kad Rusija nepadarė nė vieno žingsnio“, – svarstė parlamentaras.

Formuluos užduotis Vyriausybei

Penktadienį URK sudarė darbo grupę, kuri rengs naują Seimo nutarimo projektą dėl okupacijos žalos atlyginimo. Kaip pranešė URK vicepirmininkas Audronius Ažubalis, iki šios Seimo sesijos pabaigos tikimasi parengti dokumentą, suderintą su kitomis valstybės institucijomis, kuriame būtų nustatyta konkreti, aiški tvarka, kaip spręsti tą klausimą.

„Vyriausybė yra užsakiusi galimybių studiją dėl lėšų atgavimo fiziniams asmenims. Tačiau tai tik mažytė dalelė. Mūsų darbo esmė – parengti gaires Vyriausybei, įpareigoti ją vykdyti žmonių referendumu priimtą valią atgauti okupacijos žalą“, – sakė A. Ažubalis.

Jis priminė, kad Vyriausybė nevykdo 2000 m. priimto įstatymo. „Manau, neskubant reikia dirbti keliomis kryptimis – su Rusija, tarptautine bendruomene, dirbti Europos Sąjungos viduje ir dirbti patiems, atlikti namų darbus. Pirmiausia sudarykime darbo grupę, kuri to darbo imsis. Dabar neturime tų žmonių“, – kalbėjo URK vicepirmininkas.

Pasak jo, Seimo nutarimas bus dar vienas paraginimas Vyriausybei imtis konkrečių veiksmų. „Niekas nesako: lipkite ant ambrazūros, eikite mitinguoti prie Rusijos ambasados, plėšytis marškinių. Bet pradėkite konkretų darbą. Žingsnis po žingsnio“, – tvirtino politikas.

Jis pabrėžė, kad kalbantis su Rusija reikia atkaklumo. „Atsimenu vieną labai gerą faktą. 1990 metais į Sovietų sąjungą dėl nepriklausomybės pripažinimo ir dvišalių santykių užmezgimo kreipėmės 50 kartų. 51-ą kartą Rusija atsiliepė, ir derybos prasidėjo“, – nenuleisti rankų ragino parlamentaras.

Dalį jau kompensavo

Jis sakė pritariąs J. Karoso siūlymui dėl okupacijos žalos atlyginimo reikalavimo ir iš Vokietijos. „Jeigu yra tam pagrindas, manyčiau, tai teisinga daryti, – teigė jis. – Tačiau Vokietija atliko savo darbus. Gal tik Lietuvai ne pačiu maloniausiu būdu, 1999 metais susitardama su Rusija tiesiogiai, kad Lietuvos žmonėms, nukentėjusiems nuo nacių okupacijos, pinigai būtų grąžinami per Rusiją. Galbūt yra žmonių, kurių artimieji žuvo nacių koncentracijos stovyklose. Kiek žinau, kompensacijos išmokėtos tiems, kurie dirbo priverstinėse darbo stovyklose.“

Dėl Vokietijos įtraukimo į Seimo nutarimą bus derinama su Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijomis.

Vokietija prieš pora metų per savo fondą „Atmintis, atsakomybė ir ateitis“ išmokėjo kompensacijas žmonėms, kurie per Antrąjį pasaulinį karą priverstinai dirbo nacionalsocialistų režimo stovyklose.

Lietuvoje šias išmokas gavo beveik 12 tūkst. žmonių. Vokietija tam skyrė apie 17 mln. eurų.

1940 metais Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga, vėliau vykstant Antrajam pasauliniam karui mūsų teritoriją užėmė nacių Vokietija, 1944–1945 metais Raudonajai armijai iš Lietuvos išstūmus vokiečių kariuomenę Lietuva vėl priverstinai tapo viena Sovietų Sąjungos respublikų.

Lietuva per sovietų okupaciją dėl trėmimų, žudynių, priverstinės emigracijos neteko iki trečdalio gyventojų. Pusę amžiaus trukusios sovietinės okupacijos žalą Lietuva anksčiau buvo įvertinusi 80 mlrd. litų.

Rusija kategoriškai atsisako su Lietuva net kalbėti apie žalos atlyginimą.

www.anglija.lt

Jūratė Skėrytė
Alfa.lt

Lietuva nukentėjo ne tik nuo Sovietų sąjungos, bet ir nacių Vokietijos okupacijos. Todėl kalbant apie žalos atlyginimą reikėtų kreiptis į abi šias valstybes - taip penktadienį kalbėta Seimo Užsienio reikalų komitete (URK).

Vokietija būtų pavyzdys Rusijai

„Pasiūliau, kad į Seimo nutarimo projektą (Dėl SSRS padarytos okupacijos žalos – Alfa.lt) būtų įtraukta ir nacių okupacijos padaryta žala, – žurnalistams sakė URK pirmininkas Justinas Karosas. – Dabar Europos Sąjungoje keliamas totalitarinių režimų aspektas. Todėl mūsų nutarime reikėtų kalbėti apie okupacijų žalų atlyginimą. Tai būtų šiuolaikiška.“

Anot J. Karoso, tokiu atveju Rusija galėtų mažiau prieštarauti dėl Lietuvos pretenzijų jai. „Be to, būtų matyti, ką Vokietija daro tuo klausimu, ir kad Rusija nepadarė nė vieno žingsnio“, – svarstė parlamentaras.

Formuluos užduotis Vyriausybei

Penktadienį URK sudarė darbo grupę, kuri rengs naują Seimo nutarimo projektą dėl okupacijos žalos atlyginimo. Kaip pranešė URK vicepirmininkas Audronius Ažubalis, iki šios Seimo sesijos pabaigos tikimasi parengti dokumentą, suderintą su kitomis valstybės institucijomis, kuriame būtų nustatyta konkreti, aiški tvarka, kaip spręsti tą klausimą.

„Vyriausybė yra užsakiusi galimybių studiją dėl lėšų atgavimo fiziniams asmenims. Tačiau tai tik mažytė dalelė. Mūsų darbo esmė – parengti gaires Vyriausybei, įpareigoti ją vykdyti žmonių referendumu priimtą valią atgauti okupacijos žalą“, – sakė A. Ažubalis.

Jis priminė, kad Vyriausybė nevykdo 2000 m. priimto įstatymo. „Manau, neskubant reikia dirbti keliomis kryptimis – su Rusija, tarptautine bendruomene, dirbti Europos Sąjungos viduje ir dirbti patiems, atlikti namų darbus. Pirmiausia sudarykime darbo grupę, kuri to darbo imsis. Dabar neturime tų žmonių“, – kalbėjo URK vicepirmininkas.

Pasak jo, Seimo nutarimas bus dar vienas paraginimas Vyriausybei imtis konkrečių veiksmų. „Niekas nesako: lipkite ant ambrazūros, eikite mitinguoti prie Rusijos ambasados, plėšytis marškinių. Bet pradėkite konkretų darbą. Žingsnis po žingsnio“, – tvirtino politikas.

Jis pabrėžė, kad kalbantis su Rusija reikia atkaklumo. „Atsimenu vieną labai gerą faktą. 1990 metais į Sovietų sąjungą dėl nepriklausomybės pripažinimo ir dvišalių santykių užmezgimo kreipėmės 50 kartų. 51-ą kartą Rusija atsiliepė, ir derybos prasidėjo“, – nenuleisti rankų ragino parlamentaras.

Dalį jau kompensavo

Jis sakė pritariąs J. Karoso siūlymui dėl okupacijos žalos atlyginimo reikalavimo ir iš Vokietijos. „Jeigu yra tam pagrindas, manyčiau, tai teisinga daryti, – teigė jis. – Tačiau Vokietija atliko savo darbus. Gal tik Lietuvai ne pačiu maloniausiu būdu, 1999 metais susitardama su Rusija tiesiogiai, kad Lietuvos žmonėms, nukentėjusiems nuo nacių okupacijos, pinigai būtų grąžinami per Rusiją. Galbūt yra žmonių, kurių artimieji žuvo nacių koncentracijos stovyklose. Kiek žinau, kompensacijos išmokėtos tiems, kurie dirbo priverstinėse darbo stovyklose.“

Dėl Vokietijos įtraukimo į Seimo nutarimą bus derinama su Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijomis.

Vokietija prieš pora metų per savo fondą „Atmintis, atsakomybė ir ateitis“ išmokėjo kompensacijas žmonėms, kurie per Antrąjį pasaulinį karą priverstinai dirbo nacionalsocialistų režimo stovyklose.

Lietuvoje šias išmokas gavo beveik 12 tūkst. žmonių. Vokietija tam skyrė apie 17 mln. eurų.

1940 metais Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga, vėliau vykstant Antrajam pasauliniam karui mūsų teritoriją užėmė nacių Vokietija, 1944–1945 metais Raudonajai armijai iš Lietuvos išstūmus vokiečių kariuomenę Lietuva vėl priverstinai tapo viena Sovietų Sąjungos respublikų.

Lietuva per sovietų okupaciją dėl trėmimų, žudynių, priverstinės emigracijos neteko iki trečdalio gyventojų. Pusę amžiaus trukusios sovietinės okupacijos žalą Lietuva anksčiau buvo įvertinusi 80 mlrd. litų.

Rusija kategoriškai atsisako su Lietuva net kalbėti apie žalos atlyginimą.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: