Žemė greičiausiai Lietuvoje bus pardavinėjama tik Lietuvai lojaliems asmenims – tiems, kurie moka lietuvių kalbą, gyvena netoli savo valdų ir yra pasiryžę žemę dirbti bent 10 metų.

Seimas ieško būdų, kaip įdarbinti žemę ir užkirsti kelią spekuliacijoms ja. Tačiau parlamente svarstomi tokie žemės įsigijimo saugiklių įstatymo projektai, kurie sumažins ne tik spekuliantų, bet ir, pavyzdžiui, mūsų emigrantų galimybes įsigyti žemės Lietuvoje.

Žemė – tik už ištikimybę

Jeigu norėsite įsigyti daugiau nei 10 hektarų žemės, turėsite Lietuvai įrodyti kelis dalykus. Visų pirma, reikės patvirtinimo, kad mokate lietuvių kalbą ir pastaruosius trejus metus gyvenate Lietuvoje. Ne tik gyvenate, bet ir vykdote žemės ūkio veiklą.

Leidimo pirkti žemę negausite, jei neįrodysite, kad turite ūkininkavimui reikalingų profesinių žinių ir kompetencijos. Gyventi privalėsite toje savivaldybėje, kurioje yra jūsų žemė, arba su ja besiribojančiose savivaldybėse.

Jeigu leidimą gausite, privalėsite žemės pirkimo-pardavimo sutartyje įsipareigoti ne mažiau kaip penkerius metus niekam neparduoti šio sklypo ir gaminti žemės ūkio produkciją, net jei tai jums bus nuostolinga.

Todėl, jeigu, pavyzdžiui, esate emigrantas, nusipirkti daugiau nei 10 hektarų žemės jūs iš viso negalėsite. Pirmiausia reiks grįžti į Lietuvą ir bent trejus metus ūkininkauti, įgyti ūkininkams reikalingų žinių. Tik tuomet galėsite prašyti leidimo įsigyti žemės, prieš tai įrodę, kad mokate lietuviškai.

Anksčiau parlamentarai siūlė, kad lojalumą Lietuvai turėtų nustatyti Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir išduoti žemės pirkimui reikalingą pažymą.

Nauji įstatymai, naujos ir spragos

„Išteku, išvykstu gyventi į Ameriką, neteksiu Lietuvos pilietybės. Ar galėsiu paveldėti žemę Lietuvoje?“ – 15min.lt klausė viena portalo skaitytoja, gyvenusi Lietuvoje visą savo gyvenimą.

Paveldėti tėvų ar senelių žemes, užimančias didesnį nei 10 hektarų plotą, mergina galės, net ir neturėdama Lietuvos pilietybės ir negyvendama Lietuvoje.

„Tiek dabar galiojantis žemės ūkio paskirties (ŽŪP) žemės įsigijimo įstatymas, tiek ir siūlomi jo pakeitimai nebūtų taikomi ŽŪP žemės įgijimui paveldėjimo ir nuosavybės teisės atkūrimo būdu“, – 15min.lt aiškino Simas Gudynas, „Lawin“ asocijuotasis partneris.

Pasak jo, taip asmenys, neatitinkantys reikalavimų, taikomų žemės pirkėjams, vis tiek galės įgyti žemės ūkio paskirties žemės. Be to, dabar galiojančiame įstatyme numatyta, kad per susijusius asmenis negalima valdyti daugiau nei 500 hektarų žemės. Tačiau žemės paveldėtojams ir ši nuostata negalioja.

„Toks privilegijos suteikimas paveldėtojams ir nuosavybės teisę į žemę atkuriantiems asmenims, manytina, galėtų būti pripažintas diskriminuojančiu kitus asmenis, kurie tokios teisės neturi, t.y. pažeidžiančiu Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygybės principą“, – sakė teisininkas.

Jo teigimu, gali būti, kad šia įstatymo spraga bus pasinaudota.

„Galbūt atsirastų ir piktnaudžiaujančių tokiu reguliavimu, pavyzdžiui, perkančių paveldėjimo teisę pagal paveldėjimo teisės pirkimo-pardavimo sutartį ir tokiu būdu apeinančių 500 hektarų limitą“, – sakė S.Gudynas.

Tuo metu žemės nepaveldintys asmenys turės įrodyti ištikimybę Lietuvai. Tačiau žemę pirkti vis tiek galės ne visi ištikimieji. Viename siūlymų yra numatyta, kad žemė turėtų būti parduodama tik ES ir Europos ekonominės erdvės piliečiams. Vadinasi, 15min.lt skaitytoja, vykstanti į JAV, žemės pirkti, jeigu būtų balsuota už jį pasiūlymą, negalės. Tuo metu Lietuva yra įsipareigojusi leisti pirkti žemę ES ir NATO piliečiams.

Žemę valdančių įmonių nebus galima įsigyti

Anksčiau užsieniečiai, pageidavę įsigyti žemės Lietuvoje, tą galėdavo padaryti įsigiję įmonę, kuri valdo žemę. Dabar ketinama apriboti ir tokius sandorius.

Seime svarstomas įstatymo projektas numato, kad įmonės, kuri valdo daugiau nei 10 hektarų žemės, ar daugiau nei ketvirtadalio jos akcijų pardavimas bus prilyginamas žemės pardavimo sandoriui, todėl asmeniui, perkančiam žemės turinčią bendrovę, bus taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir perkant žemę.

Pasak S.Gudyno, taip galimai yra pažeidžiamas Konstitucijoje numatytas asmenų lygybės principas.

Kovo pabaigoje įregistruotas dar vienas įstatymo projektas, numatantis, kad įmonė, perkanti žemę, iš žemės ūkio veiklos turi gauti ne mažiau kaip 50 proc. savo pajamų.