Prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino laikinai premjerą pavaduojančią Finansų ministrę Ingridą Šimonytę ir Užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką sušaukti Krizių valdymo komiteto posėdį.

Anot prezidentės, tokiu būdu Lietuvos žinybų darbas siekiant išlaisvinti prie Nigerijos krantų pagrobtus lietuvius jūrininkus būtų geriau koordinuotas. Iki šiol įkaitų išlaisvinimo siekė Užsienio reikalų ministerijos suburta tarpžinybinė krizių valdymo darbo grupė.

Pagal įstatymus, Krizių valdymo komitetą sudaro premjeras, vidaus reikalų, krašto apsaugos, užsienio reikalų ir finansų ministrai. Šiuo metu neatostogauja tik du šio komiteto nariai – finansų ministrė I. Šimonytė ir užsienio reikalų ministras V. Ušackas, kurį vakar prezidentė atšaukė iš atostogų.

Tačiau premjerą pavaduojanti I. Šimonytė nemano, kad situacija reikalauja visų komitetui priklausančių ministrų nutraukti atostogas.

„Aš, kaip pavaduojanti ministrą pirmininką, turiu visas galimybes sukviesti šitą komiteto posėdį ir mes galime jo metu apsitarti su tais ministrais, kurie šiuo metu neatostogauja“, - teigė I. Šimonytė.

Ji tikino, kad valstybės institucijos besilaikydamos nekomentavimo politikos elgiasi teisingai.

„Aš nemanau, kad šalis ką nors slepia, aš manau, kad visos valstybinės institucijos imasi visų priemonių, kurios duotų maksimalią naudą ir maksimalų saugumą tiems žmonėms. Manau, kad tai yra nuosekli pozicija, o tai, kad žiniasklaida tais klausimais samprotauja, rašo, rodo, yra natūralu“, - sakė I. Šimonytė.

Pasak V. Ušacko, Lietuvos veiksmai siekiant išlaisvinti jūreivius įkaitus yra labai operatyvūs ir adekvatūs situacijai.

„Lietuvos valstybė reagavo operatyviai ir adekvačiai į šį visiems labai nemalonų įvykį. Antradienį, kai buvo pagrobti penki Lietuvos piliečiai, praėjus 8 val. po įvykio ir tik valandai po to, kai gavome oficialią informaciją iš „Limarko“ kompanijos, buvo surinkta operatyvinė krizių valdymo tarpžinybinė grupė, kurioje dalyvauja visų reikiamų institucijų atstovai ir kiekvienas atlieka savo veiklą“, - mano, kad visi Lietuvos žingsniai teisingi V. Ušackas.

Anot jo, gerai, kad apie prie Nigerijos krantų įkaitais paimtus lietuvius užsienio spauda beveik nerašo.

„Kuo mažiau viešumo šiuo klausimu, tuo geriau“, - tikina ministras.

Komentuoti, kokiomis priemonėmis buvo siekiama išlaisvinti jūrininkus, ministras pažadėjo „po to, kai Lietuvos piliečiai jau bus laisvi ir saugūs“.

Ministras dar kartą patvirtino, kad Lietuva neketina derėtis su pagrobėjais.

„Lietuvos valstybė su pagrobėjais ar kitais nusikaltėliais, teroristais, derybų nevedė ir neves. Visų pirma tai yra mūsų pačių Lietuvos piliečių intereso labui, kad netaptume ateities taikiniais ir įkaitais. Tokia yra tarptautinė parktika, tokios pozicijos laikosi visos Vakarų šakys, visi mūsų Vakarų partneriai“, - tikino V. Ušackas.

Savo ruožtu derėtis su pagrobėjais galėtų pati laivo savininkė „Limarko“, nes, pasak ministro, tarp Lietuvos valstybės ir laivo savininkės veiksmų „yra aiški takoskyra“.

„Mes, Lietuvos vyriausybė, palaikome diplomatinius kontaktus ir per juos siekiame prisdėti prie Lietuvos piliečių išlaisvinimo. Savo ruožtu, yra aiški takoskyra tarp atsakomybės, tarp vyriausybės ir laivo savininkų, kurie savais kontaktais ir būdais siekia užtikrinti, kad jų darbuotojai būtų saugūs ir laisvėje“, - teigė V. Ušackas.

Iš Lietuvos laivininkystės kompanijai „Limarko“ priklausančio laivo Nigerijos pakrantėje, Eskravos įlankoje, pirmadienį ginkluoti užpuolikai įkaitais paėmė 5 iš 14 įgulos narių ir išgabeno juos greitaeige valtimi nežinoma kryptimi.

Nei „Limarko“ laivininkystės kompanija, nei tarpžinybinę krizės valdymo grupę koordinuojanti Užsienio reikalų ministerija kol kas nepateikia jokios detalesnės informacijos apie tai, kaip sprendžiama ši situacija.

Nėra žinoma, ar pagrobėjai susisiekė su Lietuva, ar yra reikalaujama išpirkos.

Kompanija kol kas apsiribojo komentaru, kad visi pagrobti jūreiviai yra sveiki.

URM ir bendrovė tikina, kad komentarai nepateikiami saugumo sumetimais.

Liepa Pečeliūnaitė