Ištyrus į tolimąjį kosmosą prieš daugelį metų paleisto NASA zondo "Voyager 2" atsiųstus duomenis, paaiškėjo, kad milijonai vadovėlių, kuriuose mūsų Saulės sistema vaizduojama rutulio formos, yra neteisingi.

Nustatyta, kad Saulės veikiama sritis, vadinama heliosfera, yra labai nesimetriška ir tikrai nėra rutuliška, kaip rašoma vadovėliuose.

Heliosferai priskiriama kosmoso sritis, kurioje stebimas Saulės vėju vadinamas dalelių srautas, sklindantis iš mūsų centrinės žvaigždės. Ji tęsiasi toli už Plutono orbitos, kuri yra beveik už 6 mlrd. kilometrų nuo Saulės.

Zondas "Voyager 2", 1977 metais pasiųstas į istorinę Saulės sistemos išorinių planetų tyrimo misiją, dabar pasiekė neramią sritį, vadinamą terminaliniu šuoliu, kur heliosfera susilieja su tarpžvaigždine erdve.

"Voyager 2" dvynys "Voyager 1" tą pačią ribą kirto ketveriais metai anksčiau, tačiau kitoje vietoje ir maždaug 1,5 mlrd. kilometrų toliau nuo Saulės.

Šis skirtumas įrodo, jog heliosferos pavidalas netgi apytikriai neprimena idealaus rutulio. Didžiosios Britanijos žurnale "Nature" trečiadienį paskelbti tyrimų rezultatai rodo, jog iš tikrųjų ji yra pailga kaip kiaušinis.

Pasak mokslininkų teorijos, šio kiaušinio "drūtgalis" yra suplokštėjęs dėl nuolatinio dalelių bombardavimo, mat nuo Saulės sklindantis dalelių srautas susiduria su iš tarpžvaigždinės erdvės atskriejančiomis atominėmis dalelėmis.

"Voyager 2" per vieną dieną keletą kartų kirto "terminalinio šuolio" sritį. Toks fenomenas įrodo, jog ši riba yra nuolat kintanti, tarsi vandenynų potvyniai ir atoslūgiai.

Arizonos universiteto astronomas Randy Jokipii su pagarba paminėjo abu "Voyager" zondus, kurie be gedimų veikia nuo pat misijos pradžios 1977 metais.

"Skrydis per heliosferą atveria naują kosmoso tyrimų amžių, - sakė R.Jokipii. - Tolimųjų heliosferos sričių tiesioginių ir nuotolinių tyrimų duomenys sukėlė revoliuciją mūsų vaizdiniuose dėl to kaip Saulė sąveikauja su Galaktika".

Keletą ateinančių dešimtmečių šiedu kosmoso zondai, skriejantys tolyn nuo Saulės didesniu nei 17 kilometrų per sekundę greičiu, bus vieninteliai tolimųjų Saulės sistemos sričių tiesioginių stebėjimų šaltiniai.

"Voyager" zondai iš pradžių buvo pasiųsti, kad praskrietų pro Jupiterį ir Saturną bei atliktų šių planetų stebėjimus. Aparatai šią užduotį sėkmingai įvykdė. Buvo gauta jaudinančių rezultatų: atrasti veikiantys ugnikalniai Jupiterio palydove Ijo ir nustatyti iki tol nežinoti painių Saturno žiedų ypatumai.

Baigę šią misiją zondai pradėjo tirti kosmoso erdvę, plytinčią už Saulės sistemos planetų.

Jie tapo pirmaisiais žmogaus kūriniais, pasiekusiais šias sritis, kuriose viešpatauja šaltis ir tamsa. Nesant galimybių panaudoti Saulės šviesos energijos, zondams elektros srovę tiekia ilgai veikiančios atominės baterijos.

Šie kosminiai aparatai nuskriejo taip toli, kad iš Žemės šviesos greičiu skriejančios valdymo komandos zondus pasiekia tik po keliolikos valandų. Abu "Voyager" nuskrieja maždaug po 1,6 mln. kilometrų per dieną.

Tam atvejui, jeigu šiuos aparatus kada nors rastų nežemiškos protingos būtybės, abiejuose zonduose įtaisytos kapsulės su vadinamųjų "auksinių įrašų kolekcija", sudaryta iš garso įrašų ir nuotraukų, kuriose įamžintas gyvenimas Žemėje XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje.