Sausio 13-osios žuvusiųjų artimieji: jausmas toks, lyg tai įvyko vakar
Keturiolikos gyvybių, tiek pareikalavo kruvinosios Sausio 13-osios nakties įvykiai. Jų lūpose sustingo vienas žodis: „Lietuva“.
Lemtingąją 1991 m. sausio mėnesio naktį buvo sužalota šimtai tautos laisvės ginti atvykusių lietuvių. Ne tik iš Vilniaus, bet iš visų, net ir atokiausių Lietuvos kampelių.
„Man teko ypatingu būdu dalyvauti Sausio 13 dienos įvykiuose. Buvau paskirta į TV bokšto gynimo štabą. Rūpinausi maistu, kurį turėjau pristatyti ligoninėse gulintiems sužeistiesiems. Pinigų maistui nebuvo, todėl panaudojome represuotų žmonių fondus. Sukome, kaip tik išmanėme“, – Alfa.lt kalbėjo Sausio 13 brolijos pirmininkė Jadvyga Bieliauskienė.
Moteris prisiminė vieną nutikimą Raudonojo Kryžiaus ligoninėje: „Mums atvykus į Raudonąjį Kryžių, gydytojai papasakojo, kad tik ką buvo atėję OMON kariai ir pareikalavo parodyti žuvusiuosius ir sužeistuosius. Sakė, kad nori juos išsivežti. Tada gydytojai nenorėdami su kareiviais pyktis, atidarė vienos palatos duris, kur gulėjo Loretos Asanavičiūtės kūnas. Jie pasakė OMON kariams, kad šie gali vežtis jos kūną, nes mergina tik ką mirė. Gydytojai pastebėjo, siaubo iškreiptus jaunų kareivių veidus. Omonistai išsigando kraupaus vaizdo ir išėjo nieko nepešę.“
Asanavičienė: Loreta mylėjo Lietuvą
„Aš nenoriu apie tai kalbėti, ne dėl laiko stokos, bet man tiesiog pritrūksta oro. Jausmas toks pats, koks ir buvo pirmais metais. Akyse viskas atsinaujina, o tas negeras jausmas išlieka iki šiol ir nepasitrauks visą gyvenimą“, – pasakojo žuvusios Loretos Asanavičiūtės motina Stasė.
S. Asanavičienė prasitarė, kad po dukros mirties rado nemažai jos užrašų, eilėraščių: „Mūsų visa giminė buvo tokia, tėvas buvo didelis patriotas. Aš visą laiką aiškinau Loretai dėl sovietinės santvarkos, ji domėjosi, kodėl reikia rusiškai kalbėti, aiškinau, nes esame okupuoti, tada klausdavo, kas yra okupacija ir t.t. Jai pionieriškas kaklaraiščio nešiojimas buvo didžiulė tragedija, rusų kalbą ji mokinosi per prievartą. Nuo keturiolikos metų ji pradėjo prieš sovietinę veiklą. Įsivaizduokite 14 metų mergaitę, kuri kelia klausimą, kodėl pavergta tėvynė?“
Sūnus atsigulė prie tėvo
Kitos Sausio 13 aukos Tito Masiulio motina su nusivylimu atkreipė dėmesį, jeigu Titas prisikeltų iš numirusiųjų, tai jis išsigąstų. „Ne tokios Lietuvos jis norėjo. Dabar žmonės tokie skirtingi, jie pikti, bet yra dalis, kurie atrado save ir jaučiasi laimingi. Pasišnekame su kitais tėvais, kurie neteko savo vaikų. Mūsų pareiga namai, kapeliai, namai“, – pasakojo Vitalija Krivickienė.
Moteris prasitarė, kad prie kapelių nuvažiavus, atrodo net pavyksta pasišnekėti su savo sūnumi: „Palaidojome Kaune, kad arčiau būtų, šalia jo biologinio tėvo, kurio Titas taip ir nebuvo matęs. Prieš gimdymą jis nuskendo. Už Titą man nebuvo nieko svarbesnio. Sūnaus vardu Kaune yra pavadinta mokykla. Ten į muziejų atidaviau daug jo nuotraukų. Maniau jų bus nedaug, bet kai pradėjau rankioti, susidėliojo keletas albumų. Kai jis mirė buvau labai išsigandusi, galvojau neturiu nė vienos nuotraukos, nes visur jis pats fotografuodavo.“
V. Krivickienė teigė negalėjusi sulaikyti sūnaus noro vykti į Vilnių. „Jis buvo apsisprendęs keliauti į sostinę. Dieną prieš tai buvo Vilniuje, grįžo, apsitvarkė ir šeštadienį dviem mašinom, devyniese išvažiavo atgal. Jis man sakė: „Mama, reikia...“. Jo meilė tėvynei buvo svarbesnė nei gyvenimui. Titas išvertus iš lotynų kalbos reiškia balandis. Jis buvo taikos balandis, labai taikus ir taktiškas, visus sugebėdavo sutaikyti.“
Tautos pasididžiavimas
Iš viso sausio tryliktąją žuvo keturiolika žmonių. Tarp aukų buvo vienintelė mergina – Loreta Asanavičiūtė. Bet buvo ir jaunesnių Sausio 13-osios aukų nei 24 metų Loreta.
Sausio 13-ąją žuvo 22 m. Virginijus Druskis, 18 m. Darius Gerbutavičius, 22 m. Rolandas Jankauskas bei aštuoniolikmetis Ignas Šimulionis.
Tragišką 1991 m. naktį gyvybes už Lietuvos laisvę paaukojo: Rimantas Juknevičius (25 m.), Alvydas Kanapinskas (39 m.), Algimantas Petras Kavoliukas (52 m.), Vidas Maciulevičius (25 m.), Titas Masiulis (29 m.), Alvydas Matulka (36 m.), Apolinaras Juozas Povilaitis (54 m.), Vytautas Vaitkus (48 m.), Vytautas Koncevičius (50 m.).
Keturiolikos gyvybių, tiek pareikalavo kruvinosios Sausio 13-osios nakties įvykiai. Jų lūpose sustingo vienas žodis: „Lietuva“.
Lemtingąją 1991 m. sausio mėnesio naktį buvo sužalota šimtai tautos laisvės ginti atvykusių lietuvių. Ne tik iš Vilniaus, bet iš visų, net ir atokiausių Lietuvos kampelių.
„Man teko ypatingu būdu dalyvauti Sausio 13 dienos įvykiuose. Buvau paskirta į TV bokšto gynimo štabą. Rūpinausi maistu, kurį turėjau pristatyti ligoninėse gulintiems sužeistiesiems. Pinigų maistui nebuvo, todėl panaudojome represuotų žmonių fondus. Sukome, kaip tik išmanėme“, – Alfa.lt kalbėjo Sausio 13 brolijos pirmininkė Jadvyga Bieliauskienė.
Moteris prisiminė vieną nutikimą Raudonojo Kryžiaus ligoninėje: „Mums atvykus į Raudonąjį Kryžių, gydytojai papasakojo, kad tik ką buvo atėję OMON kariai ir pareikalavo parodyti žuvusiuosius ir sužeistuosius. Sakė, kad nori juos išsivežti. Tada gydytojai nenorėdami su kareiviais pyktis, atidarė vienos palatos duris, kur gulėjo Loretos Asanavičiūtės kūnas. Jie pasakė OMON kariams, kad šie gali vežtis jos kūną, nes mergina tik ką mirė. Gydytojai pastebėjo, siaubo iškreiptus jaunų kareivių veidus. Omonistai išsigando kraupaus vaizdo ir išėjo nieko nepešę.“
Asanavičienė: Loreta mylėjo Lietuvą
„Aš nenoriu apie tai kalbėti, ne dėl laiko stokos, bet man tiesiog pritrūksta oro. Jausmas toks pats, koks ir buvo pirmais metais. Akyse viskas atsinaujina, o tas negeras jausmas išlieka iki šiol ir nepasitrauks visą gyvenimą“, – pasakojo žuvusios Loretos Asanavičiūtės motina Stasė.
S. Asanavičienė prasitarė, kad po dukros mirties rado nemažai jos užrašų, eilėraščių: „Mūsų visa giminė buvo tokia, tėvas buvo didelis patriotas. Aš visą laiką aiškinau Loretai dėl sovietinės santvarkos, ji domėjosi, kodėl reikia rusiškai kalbėti, aiškinau, nes esame okupuoti, tada klausdavo, kas yra okupacija ir t.t. Jai pionieriškas kaklaraiščio nešiojimas buvo didžiulė tragedija, rusų kalbą ji mokinosi per prievartą. Nuo keturiolikos metų ji pradėjo prieš sovietinę veiklą. Įsivaizduokite 14 metų mergaitę, kuri kelia klausimą, kodėl pavergta tėvynė?“
Sūnus atsigulė prie tėvo
Kitos Sausio 13 aukos Tito Masiulio motina su nusivylimu atkreipė dėmesį, jeigu Titas prisikeltų iš numirusiųjų, tai jis išsigąstų. „Ne tokios Lietuvos jis norėjo. Dabar žmonės tokie skirtingi, jie pikti, bet yra dalis, kurie atrado save ir jaučiasi laimingi. Pasišnekame su kitais tėvais, kurie neteko savo vaikų. Mūsų pareiga namai, kapeliai, namai“, – pasakojo Vitalija Krivickienė.
Moteris prasitarė, kad prie kapelių nuvažiavus, atrodo net pavyksta pasišnekėti su savo sūnumi: „Palaidojome Kaune, kad arčiau būtų, šalia jo biologinio tėvo, kurio Titas taip ir nebuvo matęs. Prieš gimdymą jis nuskendo. Už Titą man nebuvo nieko svarbesnio. Sūnaus vardu Kaune yra pavadinta mokykla. Ten į muziejų atidaviau daug jo nuotraukų. Maniau jų bus nedaug, bet kai pradėjau rankioti, susidėliojo keletas albumų. Kai jis mirė buvau labai išsigandusi, galvojau neturiu nė vienos nuotraukos, nes visur jis pats fotografuodavo.“
V. Krivickienė teigė negalėjusi sulaikyti sūnaus noro vykti į Vilnių. „Jis buvo apsisprendęs keliauti į sostinę. Dieną prieš tai buvo Vilniuje, grįžo, apsitvarkė ir šeštadienį dviem mašinom, devyniese išvažiavo atgal. Jis man sakė: „Mama, reikia...“. Jo meilė tėvynei buvo svarbesnė nei gyvenimui. Titas išvertus iš lotynų kalbos reiškia balandis. Jis buvo taikos balandis, labai taikus ir taktiškas, visus sugebėdavo sutaikyti.“
Tautos pasididžiavimas
Iš viso sausio tryliktąją žuvo keturiolika žmonių. Tarp aukų buvo vienintelė mergina – Loreta Asanavičiūtė. Bet buvo ir jaunesnių Sausio 13-osios aukų nei 24 metų Loreta.
Sausio 13-ąją žuvo 22 m. Virginijus Druskis, 18 m. Darius Gerbutavičius, 22 m. Rolandas Jankauskas bei aštuoniolikmetis Ignas Šimulionis.
Tragišką 1991 m. naktį gyvybes už Lietuvos laisvę paaukojo: Rimantas Juknevičius (25 m.), Alvydas Kanapinskas (39 m.), Algimantas Petras Kavoliukas (52 m.), Vidas Maciulevičius (25 m.), Titas Masiulis (29 m.), Alvydas Matulka (36 m.), Apolinaras Juozas Povilaitis (54 m.), Vytautas Vaitkus (48 m.), Vytautas Koncevičius (50 m.).
Komentarai
nu jo.....
Kovojo ir zuvo del laisves ,bet ar mes turim?????
zouru tesog
tikrai gaila
AČIŪ TIEMS KURIE KOVOJO UŽ MŪSŲ LAISVĘ.!!!.
Gaila moters Loretos, ją tankas pervažiavo. Žiauriu.
Gaila, kad neteko aktyviai dalyvauti Sausio 13-aja.Nes tuo metu dar gyvenau toli už Lietuvos rybų.Užjaučiu žuvusiųju šeimas.Aš su Jumis.
lenkiu galva uz ju drasa ir pasiaukojima...
Ne galeti ju reika, o buti jiems dekingiems uz tai, ka siandien turim - laisva Lietuva. Ir pasistengti islikti vieni kitiems broliais, o ne vilkais. Is tiesu, kazkaip paskutiniu metu atrodo lietuvis lietuviui gerkle pasiruoses perkast... baisu. Va cia tai gaila.
O didvyriams - ACIU!!!!
Mano tėtis per Sausio 13 buvo labai smarkiai sužeistas,bet AČIŪ Dievui jis išgyveno ir dabar yra su manim.Tikrai,kad gaila man tų visų 14 nekaltų žmonių kurie stojo prieš tankus nieko nebijodami ir aukodami savo gyvybes!Lenkiuos aš jiem.
Pamenu Sausio 13-aja kaip vakar. Buvau visai maza mergaite. Labai gaila zmoniu. Tokie jauni paaukojo gyvenimus.
Gaila zmoniu.