Savanoriams Lietuvoje tenka mokytis nebūti išnaudojamiems 

Didelius darbus, kurių negali atlikti Vyriausybė ar savivaldybės, galėtų išjudinti savanoriai. Toks kiek idealistiškai skambantis teiginys praktiškai įrodytas ne vienoje Europos šalyje. Lietuvoje nėra savanoriavimo tradicijos, tuo užsiimti norinčius žmones dažnai išnaudoja komercinių renginių organizatoriai, bet pastaruosius trejus metus situacija keičiasi.

„Savanorystė mūsų šalyje dar jauna, pradėjusi augti su laisva Lietuva. Jos pakilimą pastebime pastaruosius trejus metus. Jei reikėtų apibūdinti savanorio portretą, tai – jaunas žmogus, paskutinių klasių moksleivis arba studentas, nes Lietuvoje dar prabanga savanoriauti. Nėra tradicijos, perduodamos iš kartos į kartą.

Savanoriauja jauni žmonės, kuriems tai – įdomi, prasminga veikla, norisi padėti ir kartu mokytis, bet nėra tęstinumo – baigi mokyklą, universitetą, ir savanoriavimas baigiasi, nes susiduri su realybe, kad reikia dirbti, uždirbti; žmonės ima paskolas, kuria šeimas, savanorystė nebetampa gyvenimo dalimi. Bet yra tokių žmonių, kurie savanoriauja daugiau nei dešimt, penkiolika metų, skirtingose veiklose, organizacijose, ir tikiu, kad dabartinė karta savanoriaus, nes iš tėvų perims tokią tradiciją“, – savo nuomone pasidalijo daugiau nei dešimtmetį savanoriaujanti Akvilė Budreckytė, rugpjūtį kartu su bendraminčiais ir Europos savanorių tarnybos asociacija „Saltes“ surengsianti pirmąjį šalies savanorių festivalį.

Pirmą kartą marga savanorių bendruomenė susiburs į vieną vietą, dalysis savo patyrimais, susitiks su mūsų šalyje savanoriaujančiais užsieniečiais, mokysis ir linksminsis.

Anglija.lt

Didelius darbus, kurių negali atlikti Vyriausybė ar savivaldybės, galėtų išjudinti savanoriai. Toks kiek idealistiškai skambantis teiginys praktiškai įrodytas ne vienoje Europos šalyje. Lietuvoje nėra savanoriavimo tradicijos, tuo užsiimti norinčius žmones dažnai išnaudoja komercinių renginių organizatoriai, bet pastaruosius trejus metus situacija keičiasi.

„Savanorystė mūsų šalyje dar jauna, pradėjusi augti su laisva Lietuva. Jos pakilimą pastebime pastaruosius trejus metus. Jei reikėtų apibūdinti savanorio portretą, tai – jaunas žmogus, paskutinių klasių moksleivis arba studentas, nes Lietuvoje dar prabanga savanoriauti. Nėra tradicijos, perduodamos iš kartos į kartą.

Savanoriauja jauni žmonės, kuriems tai – įdomi, prasminga veikla, norisi padėti ir kartu mokytis, bet nėra tęstinumo – baigi mokyklą, universitetą, ir savanoriavimas baigiasi, nes susiduri su realybe, kad reikia dirbti, uždirbti; žmonės ima paskolas, kuria šeimas, savanorystė nebetampa gyvenimo dalimi. Bet yra tokių žmonių, kurie savanoriauja daugiau nei dešimt, penkiolika metų, skirtingose veiklose, organizacijose, ir tikiu, kad dabartinė karta savanoriaus, nes iš tėvų perims tokią tradiciją“, – savo nuomone pasidalijo daugiau nei dešimtmetį savanoriaujanti Akvilė Budreckytė, rugpjūtį kartu su bendraminčiais ir Europos savanorių tarnybos asociacija „Saltes“ surengsianti pirmąjį šalies savanorių festivalį.

Pirmą kartą marga savanorių bendruomenė susiburs į vieną vietą, dalysis savo patyrimais, susitiks su mūsų šalyje savanoriaujančiais užsieniečiais, mokysis ir linksminsis.

 (Komentarų: 0)

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: