Seimas ketvirtadienį pradėjo svarstyti aukštojo mokslo reformos klausimus ir po pateikimo pritarė dviem alternatyviems parlamentarų bei Vyriausybės paruoštiems Mokslo ir studijų įstatymų projektams.

Pasak siūlomą variantą pristačiusios iš posto besitraukiančios švietimo ir mokslo ministrės Romos Žakaitienės, abu teisės aktų projektai sutampa 80-čia procentų, tačiau tiek ji, tiek alternatyvų įstatymą pateikęs liberalsąjūdietis Gintaras Steponavičius subtiliai bandė aiškintis, kas nuo ko nusirašė.

Pagrindinis įstatymų projektų skirtumas - rektorių rinkimų tvarka. Pagal G.Steponavičiaus ir opozicinės Tėvynės sąjungos lyderio Andriaus Kubiliaus paruoštą projektą, aukštųjų mokyklų rektorius turėtų rinkti Taryba, sudaryta iš universiteto dėstytojų, studentų, darbuotojų pasiūlytų asmenų bei socialinių partnerių, kuriuos Aukštojo mokslo tarybos teikimu paskirtų švietimo ir mokslo ministras.

Tuo metu Vyriausybės pasiūlymu universitetų rektorius, kaip ir dabar rinktų Senatas. Skirtumas nuo dabartinės tvarkos tas, kad šiuo atveju Taryba nustatytų viešo konkurso tvarką, parinktų 3 kandidatus, o vėliau galutinį žodį tartų Senatas.

"Mes turėjome įsiklausyti tiek į rektorių konferencijos, tiek į kitos akademinės bendruomenės siūlymus, kad Taryba nėra tinkama rinkti rektorius", - posėdyje sakė R.Žakaitienė.

Studentai yra išreiškę nepasitenkinimą dabartine rinkimų tvarka, tačiau rektoriai neatiduoda įtakos svertų taryboms, kuriose dirba verslininkai, visuomenininkai bei kiti visuomeninę universitetų priežiūrą vykdantys asmenys.

Mokesčio už mokslą klausimas panašiai apibrėžiamas abiejuose projektuose - tiek ministrų kabineto, tiek parlamentarų siūlymai studijų kainą leidžia nustatyti aukštosioms mokykloms, tačiau valstybės nustatytuose rėmuose.

Nustatytojo mokesčio abiem atvejais nemokėtų gerai besimokantys studentai, tačiau jų skaičiaus nustatymas procentais sukėlė diskusijas, mat Konstitucinis Teismas neseniai yra išaiškinęs, kad gerai besimokančiųjų studentų skaičius neturi būti nustatomas konkrečiais procentais - esą neįmanoma iš anksto tiksliai numatyti, kiek studentų iš tikrųjų mokysis gerai, o kiek - ne.

Už mokslą nemokėtų trečiosios pakopos studentai - tai yra studijuojantys doktorantūrą.

Stipendijos abiejuose projektuose yra skirstomos į socialines ir skatinamąsias. Tokios stipendijos egzistuoja ir dabar, jų dydį nustatytų aukštosios mokyklos.

Abu teisės aktų projektai taip pat numato principą - "pinigai vaikšto paskui studentą". Tai reiškia, kad kiekvienas studentas turi valstybės numatytą "krepšelį", kuris skiriamas tai aukštajai mokyklai, į kurią studentas ateina.

Tačiau valstybė galėtų nuspręsti, jog Lietuvoje, pavyzdžiui, trūksta lituanistų, todėl universitetams būtų duodamas užsakymas ir valstybės lėšomis būtų ruošiama daugiau šios srities specialistų, nei tai būtų daroma normaliomis aplinkybėmis. Dėl tokių užsakymų konkuruotų tiek valstybinės, tiek nevalstybinės aukštosios mokyklos.

G.Steponavičiaus ir A.Kubiliaus siūlomame įstatyme atsiranda nepriklausomas Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, kuris veiktų tokiais pat pagrindais, kaip, pavyzdžiui, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Toks kontrolierius prižiūrėtų, kad už akademinį nesąžiningumą tiek studentų, tiek dėstytojų lauktų pelnytos bausmės. Pavyzdžiui, jeigu dėstytojas būtų pripažintas pažeidęs akademinę etiką, jam grėstų mokslinio laipsnio atėmimas. O jeigu aukštoji mokykla pernelyg atlaidžiai žiūrėtų į tokius reikalus, tokiu atveju pačiai mokyklai grėstų negauti akreditacijos studijų programoms.

Tokio pobūdžio institucijos Vyriausybės parengtame projekte nėra.

Du parlamentarai taip pat siūlo naują dalyką - skelbti konkursus dėstytojų bei universitetų katedrų vadovų pareigoms užimti. Pasak G.Steponavičiaus, tai sudarytų konkurencines sąlygas ir ilguoju laikotarpiu pakeltų dėstytojų bei katedrų vadovų lygį.

Be kita ko, dviejų Seimo narių projektas numato, kad valstybinės aukštosios mokyklos būtų ne biudžetinės, o viešosios įstaigos - esą tai užtikrintų tikrąją autonomiją ir leistų daugelį sumanymų įgyvendinti kur kas savarankiškiau.

Tuo metu "Tvarkos ir teisingumo" frakcijos narys Egidijus Klumbys išreiškė nepasitenkinimą, jog įstatymu norima plėsti aukštųjų mokyklų autonomiją. "Ko mums reikia, tai stipresnio valstybinio kontroliavimo", - sakė parlamentaras.

Vyriausybės variante - valstybinės aukštosios mokyklos būtų arba viešosios, arba biudžetinės.

Dėl mokslo ir studijų pertvarkos principų dar pernai birželį susitarė socialdemokratų, konservatorių, liberalcentristų, Liberalų sąjūdžio, valstiečių liaudininkų ir Pilietinės demokratijos partijos, tačiau galutinis sutarimas dėl konkrečių įstatymų nepasiektas.

BNS

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.