Pirmadienį į pirmąją Seimo pavasario sesiją susirinkę parlamentarai ėmėsi Seimo nutarimo dėl referendumo, kuriuo siūloma uždrausti užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje, surengimo. Nors Seime buvo mėginama pakeisti referendumo datą ir surengti jį kartu su rinkimais į Europos Parlamentą gegužės 25 d., ši iniciatyva bent jau kol kas palaikymo nesulaukė. Pagal dabartinį įstatymo projektą referendumą numatoma rengti birželio 29 d.

Dokumentą pristačiusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė priminė, kad yra gauti visi reikalingi Vyriausiosios rinkimų komisijos dokumentai, susiję su privalomuoju referendumu.

Ji pažymėjo, kad yra surinkta daugiau negu 300 tūkst. piliečių parašų. Referendumą siūloma surengti birželio 29 d. Tiesa, grupė Seimo narių jau spėjo įregistruoti pasiūlymą, kad referendumas būtų surengtas anksčiau, tai yra gegužės 25 d.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis klausė, ar nebus taip, kad Seimo ekspertų grupė pareikš, kad referendumo siūlymai prieštarauja Konstitucijai.

Seimo pirmininkė pažymėjo, kad ekspertų išvados „nestabdys referendumo”. Be to, anot L. Graužinienės, parlamentarai neturi teisės kvestionuoti žmonių valios.

„Mes, išrinkti tautos, politikai neturi teisės kvestionuoti piliečių valios”, – sakė L. Graužinienė.

Seimo narė Rima Baškienė tikino, kad rengti referendumą birželio 29 d. nėra racionalu, mat valstybė išleis papildomų pinigų. Ji ragino referendumo datą paankstinti.

„Jeigu referendumas vyks, kaip numatyta, tai kainuos 14 milijonų litų, o jei sutaps su Europos Parlamento rinkimais, tai papildomus 2 milijonus”, – apie referendumo rengimo išlaidas kalbėjo L. Graužinienė. Ji patikino, jog referendumo nereikėtų rengti su rinkimais, taip išskiriant patį referendumą, suteikiant jam svarbos.

Ragino aiškintis dėl parašų skaičiaus

„Darbietė” Virginija Baltraitienė pabrėžė, kad diskutuoti dėl referendumo siūlymų tikrai reikia, tačiau negalima abejoti pačia iniciatyva.

„Joks politikas, jokia partija negali neleisti referendumo”, – sakė V. Baltraitienė.

Liberalas E. Masiulis dėstė sutinkantis, kad piliečių valia yra svarbiausia, tačiau, jo teigimu, reikia išsiaiškinti, ar tikrai galima rengti referendumą.

„Mes ir neturime atsakymo, ar surinkti 300 tūkstančių parašų, ar pateikti”, – pažymėjo Seimo narys. „Prieš priimant sprendimą, mes turime su Konstitucinio Teismo sprendimu sužinoti, ar galėsime to referendumo sprendimą įgyvendint”, – pridūrė E. Masiulis.

Seimo opozicijos lyderis, konservatorių vadovas Andrius Kubilius antrino E. Masiuliui ir ragino prieš priimant sprendimą aiškintis dėl surinktų parašų referendumui surengti skaičiaus.

„Siūlau balsuoti dėl protokolinio nutarimo, kuris atsakys į klausimą, ar yra surinkta 300 tūkstančių parašų”, – sakė A. Kubilius.

Galiausiai parlamentas po pateikimo pritarė Seimo nutarimui dėl referendumo surengimo. Už tai balsavo 79 Seimo nariai, 5 prieštaravo, 24 susilaikė. Toliau vyks klausimo svarstymas komitetuose.

Nutarė kreiptis į Vyriausybę

Po pateikimo pritarus Seimo nutarimui dėl referendumo surengimo parlamentarai ėmė diskutuoti dėl įvairių pasiūlymų.

Seimas pritarė konservatoriaus Jurgio Razmos pasiūlymui dėl parlamento nutarimo paprašyti Vyriausybės išvados.