Iškilmingame Seimo posėdyje, skirtame tragiškos Sausio 13-osios devynioliktosioms metinėms, valstybės vadovai klausė susirinkusiųjų, ar Lietuva išmoko istorijos pamokas ir suprato, kad laisvė ir nepriklausomybė yra brangesnės vertybės už materialinius turtus, pigesnes dujas ar elektros kilovatvalandę.

„Tuomet mus vedė ir telkė du žodžiai: laisvė ir nepriklausomybė. Anuomet mes neskaičiavome ir negalvojome: kiek ir kas turi turto, kas gyvena geriau ar blogiau. Tuomet norėjome gyventi laisvoje ir nepriklausomoje valstybėje ir patys kurti savo gyvenimo, savo vaikų ir anūkų ateitį. Tai mus vienijo. Šiandien, išnykus aiškiai regimoms grėsmėms valstybei, amžinosios ir dvasinės vertybės tarsi pasitraukė į antrą planą. Šiandien vertiname tik tai, kas yra materialu“, – apgailestavo Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Pasak jos, dabartinį sunkmetį Lietuvai taip pat turėtų padėti išgyventi vidinis susitelkimas, tikrųjų vertybių iškėlimas aukščiau materialiųjų. Ji priminė, kad ir Sausio 13-ąją buvo tokių žmonių, kurie galvojo tik apie naudą sau, bet dabar net ir jiems gėda tai atsiminti.

„Ar išmokome šias istorijos pamokas? Ar per šiuos devyniolika metų išlikome tokie patys, kokie buvome tuomet? Koks mūsų vidus? Ar tuomet įsišaknijusi erozija ir tik savosios naudos ieškojimas nėra mūsų dabarties neatskiriami palydovai? [...] Kokioje Lietuvoje mes norime gyventi: Sausio 13-osios stebuklo Lietuvoje ar ekonominio ir energetinio vergo nakties šalyje?“ – iš Seimo tribūnos susirinkusių garbingų svečių trečiadienį klausė I. Degutienė.

Dvejojantiems ji patarė mintyse pasitarti su už nepriklausomybę žuvusiais Sausio 13-osios naktį ir kvietė nežeminti jų vardo vardan materialių vertybių.

„Juk šio mūsų pasirinkto kelio vertybes gindami Sausio 13-ąją žuvo Lietuvos didvyriai. Todėl nežeminkime jų žygdarbio ir jų atminimo vardan siaurų vienadienių interesų, vardan pigesnio kubinio metro dujų ar elektros kilovatvalandės“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Seime kalbėjęs arkivyskupas Sigitas Tamkevičius teigė, kad Sausio 13-ąją Lietuvą apgynė besimeldžiantys žmonės, o dabar, pasak arkivyskupo, malda esą laikoma gadinančiu reputaciją dalyku.

Jis priekaištavo žiniasklaidai už tai, kad dalis jos pasmerkė ministrą už tai, kad jis meldžiasi.

„Ačiū Dievui, kad ministras meldžiasi, – sakė S. Tamkevičius, – jei malda jau laikoma nusižengimu, tai gal klaida yra vyskupą pakviesti į Seimą?“ – retoriškai klausė jis.

Sausio 13-ąją tėvą palaidojęs Robertas Povilaitis iš Seimo tribūnos teigė, jog devyniolika nepriklausomybės metų vargu ar išmokė Lietuvą vertinti gyvybę, laisvą žodį ir mintį.

„Šiandien entuziazmas išblėso ir mes tarsi vėl atsidūrėme kryžkelėje – nebežinome, kur eiti toliau, suabejojome atviros visuomenės vertybėmis, nusivylėme demokratija, nors jos dar nespėjome įtvirtinti, ir tarsi dairomės atgal, jausdami nostalgiją prievartos ir nepakantos kultūrai“, – teigė jis.

Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas apgailestavo, kad taip greitai ištrynėme tautos atmintį, kad nebesugebame įvardinti vardais visų dėl Lietuvos laisvės per šimtmečius gyvybes aukojusiųjų. Pasak jo, be visų savo gyvybes už Lietuvą paaukojusių didvyrių mes patys būtume tik „beveidė minia, klajojanti supermarketų dykvietėmis, išplėstais vyzdžiais, reginčiais vien savojo ego sukurtus miražus.“

Savo ruožtu istorikas Antanas Tyla vienintelis pabrėžė, kad Lietuva per dvidešimtmetį nė kiek neatitolo nuo Sausio 13-ąją apgintų vertybių – laisvės ir nepriklausomybės. Jis tikino, kad Lietuvos prisijungimas prie ES ir NATO yra adekvatūs pasiaukojusiųjų dėl laisvės siekiams.

„Tačiau net ir turėdami tvirtus mūsų sąjungininkus, mes negalime pamiršti, kad Sausio 13-ji dar nesibaigė. Kremliaus vadai skelbia, kad sovietinės imperijos žlugimas (taigi ir mūsų išsilaisvinimas) esą buvusi geopolitinė katastrofa, teisina nusikalstamą Molotovo–Ribbentropo paktą. Dabartinis Rusijos prezidentas Lietuvos žurnalistui nevienareikšmiškai patarė nelaužyti istorijos“, – priminė istorikas.

Jis griežtai pasmerkė Lietuvos politikės Kazimiros Prunskienės atvirą bendradarbiavimą su Rusija kuriant naują politinę partiją. Tokios partijos kūrimas, pasak A. Tylos, yra savotiškas Sausio 13-osios aukų išniekinimas.
„Su Maskvos parama Lietuvoje įkurta atvirai save prorusiška vadinanti partija, kuri iš esmės yra Sausio 13-osios aukų atminimo išniekinimas. Man, kaip piliečiui, nesuprantamas ir buvusio Seimo vadovybės abejingumas į 14 seimūnų politiškai nepaaiškinamą reisą į Maskvą ir antivalstybinį mentalitetą“, – sakė A. Tyla.

Liepa Pečeliūnaitė, Alfa.lt