Seimas antradienį panaikino piktnaudžiavimu tarnyba įtariamo buvusio Seimo pirmininko, "pilietininko" Viktoro Muntiano neliečiamybę.

Už tai numatančią rezoliuciją balsavo 78, susilaikė 7 parlamentarai, prieš balsuojančių nebuvo.

V.Muntiano neliečiamybei panaikinti buvo reikalinga, kad už nutarimo projektą balsuotų daugiau nei pusė - t.y. ne mažiau nei 71 iš 141 parlamentaro.

Viktoras Muntianas šį sprendimą vertina "tiesiog gerai", teigdamas, kad toks yra Seimo narių darbas. Jis teigė neatsisakysiąs Seimo nario mandato, kol teismas nepripažins jo kaltu.

"Seimo nariai elgiasi taip, kaip privalo elgtis, atitinkamai balsuoja, besilaikydami konstitucinio reikalavimo. O kada bus kaltinamasis aktas ir teisminis nagrinėjimas, kai bus įrodyta, tada atsisakysiu (mandato - BNS)",- BNS Seimo sprendimą antradienį komentavo V.Muntianas.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis pilietininkas Algimantas Matulevičius siūlė dėl rezoliucijos balsuoti slaptai, motyvuodamas savo siūlymą tuo, kad "taip būtų aišku, ko mes norime ir ko mes siekiame".

"Kad niekas nebūtų niekieno saistomas - tų kurie slapstosi pusantrų metų kažkur, kad visi nuoširdžiai išreikštume savo valią", - dėstė A.Matulevičius, tačiau jo siūlymui Seimas nepritarė.

Kiti Seimo posėdyje kalbėję parlamentarai vienbalsiai palaikė rezoliuciją, teigę, kad reikia leisti teisėsaugai atlikti savo darbą.

Pasak konservatoriaus Sauliaus Pečeliūno, nebalsuojantis už šią rezoliuciją Seimas būtų "kalbantis už kovą su korupciją, o savo veiksmais darantis visai ką kitą".

"Tvarkos ir teisingumo" frakcijos narys Egidijus Klumbys pažymėjo, kad nesutampant V.Muntiano ir prokurorų pozicijoms, būtina sudėlioti taškus.

"Aš nežinau V.Muntiano kaltės laipsnio ir ar iš vis yra ta kaltė. Iš vienos pusės prokuratūra teigia, kad yra problemų, Viktoras sako, kad nėra problemų. Turime šitoje situacijoje sudėti taškus", - sakė jis.

Laikinoji Seimo komisija, kurią sudarė įvairių Seimo frakcijų atstovai, praėjusią savaitę susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat - su operatyvine informacija, nusprendė siūlyti Seimui pritarti V.Muntiano neliečiamybės panaikinimui.

Praėjusią savaitę kalbėdamas Seime V.Muntianas apgailestavo, jog prarado kolegų pasitikėjimą, tačiau pakartojo, jog nesiėmė jokių neteisėtų veiksmų.

Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas dėl V.Muntiano neliečiamybės panaikinimo į Seimą kreipėsi birželio 17 dieną, tą pačią dieną buvo sudaryta atitinkama komisija.

Pagal įstatymus, parlamentarai be Seimo sutikimo negali būti apklausti ikiteisminiame tyrime įtariamaisiais.

V.Muntianui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi organizavimo ir dokumentų klastojimo. Iki šiol V.Muntianas prokuratūroje buvo apklaustas kaip liudytojas du kartus.

Kaip yra sakęs generalinis prokuroras, įtariama, kad V.Muntianas pasinaudojo savo, kaip Seimo pirmininko įtaka, ir siekė, jog Kauno apskrities viršininko įsakyme, kuriuo buvo tvirtinama Kėdainių rajone Angrinių kaime esančio sklypo dalijimo projektas, būtų nurodyta, kad esą jame jau egzistuoja seni pastatų pamatai, kurie suteiktų galimybę statyti naujus pastatus.

Minimas sklypas, pasak prokurorų, priklauso verslininkui M.Grūdei, tačiau jis turėjo atitekti V.Muntianui. Sklypas yra vandens telkinio apsaugos zonoje, todėl jame statybos nėra leidžiamos. Tuo metu V.Muntianas esą siekė įrodyti sklype anksčiau egzistavus pastatus, kad tai sudarytų galimybę vykdyti statybas šiame sklype ateityje.

V.Muntianas, kuriam dabar 56-eri, į Seimą 2004 metais buvo išrinktas vienmandatėje Kauno -Kėdainių rinkimų apygardoje, jį iškėlė Darbo partija. 2006 metais V.Muntianas paliko "darbiečius", įkūrė Pilietinės demokratijos partiją ir tapo jos pirmininku. Tų pačių metų balandį V.Muntianas buvo išrinktas Seimo pirmininku.

Abiejų postų V.Muntianas atsisakė šių metų pavasarį, žiniasklaidai paskelbus apie galimą jo piktnaudžiavimą tarnyba.