Seimas pritarė prezidento veto dėl Pilietybės įstatymo 

Seimas antradienį pritarė prezidento veto ir atmetė prieš kelias savaites žymia balsų persvara paties Seimo priimtą Pilietybės įstatymą, pagal kurį užsienyje gimę išeivių vaikai ir ES ar NATO valstybių pilietybę įgyjantys lietuviai galėjo turėti du pasus.

Seimas tuo pačiu pritarė prezidento pasiūlytoms Pilietybės įstatymo pataisoms, kuriomis dvigubos pilietybės suteikimo sąlygos gerokai susiaurinamos.

Nuo šiol dvigubą pilietybę galės įgyti užsienyje gimę Lietuvos piliečių vaikai, dviguba pilietybė taip pat galės būti suteikta tų valstybių piliečiams, su kuriomis Lietuva bus pasirašiusi sutartis dėl dvigubos pilietybės. Iki šiol Lietuva nėra pasirašiusi tokių sutarčių.

Pritarus prezidento siūlytam projektui, atsisakyta nuostatos, kad ES ar NATO valstybių pilietybę įgyjantys lietuviai galėtų turėti du pasus.

Be to, pritariant prezidento pozicijai atsisakyta nuostatos, kad lietuvių kilmės asmenys, gyvenantys kitose valstybėse, "teisę į Lietuvos pilietybę įgyvendina, kai atsisako turimos kitos valstybės pilietybės. Ši sąlyga netaikoma lietuvių kilmės asmenims, tradiciškai gyvenantiems valstybėse, su kuriomis skiria Lietuvos valstybės siena".

Per kelias savaites Seimas kardinaliai pakeitė savo požiūrį į Pilietybės įstatymą - birželio 30 - ąją Seimo rengtą įstatymo projektą palaikė 78 parlamentarai.

Antradienį dauguma iš jų pakeitė nuomones ir parėmė Valdo Adamkaus siūlymus.

Už prezidento pasiūlytą projektą antradienį balsavo 65, prieš 10, susilaikė 7 Seimo nariai.

Praėjusią savaitę vetuodamas įstatymą prezidentas pabrėžė gavęs teisininkų išvadas, kad šis įstatymas "prieštarauja Konstitucijai ir kartu apeina griežtą Konstitucinio Teismo nutarimą".

"Teisinėje valstybėje niekam nevalia pažeidinėti pagrindinio įstatymo. Konstitucija yra viršiausia tarp visų kitų įstatymų. Nepaisydamas įvairių vertinimų ar emocijų, visada stovėsiu jos pusėje", - praėjusį penktadienį kalbėjo V.Adamkus.

Anot šalies vadovo, Seimo priimtame naujame Pilietybės įstatyme nebuvo paisoma konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu tik ypač retais - išimtiniais - atvejais. Priešingai - įstatyme dar labiau išplečiamos dvigubos pilietybės suteikimo ir išsaugojimo galimybės.

Įstatyme numatytos galimybės išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, įgijusiems Europos Sąjungos ar NATO valstybės narės pilietybę, prezidento nuomone, pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą.

Pagal prezidento vetuotą birželį Seimo priimtą įstatymą, dvigubą pilietybę buvo numatoma suteikti iš viso 7 grupėms: ES ar NATO valstybių piliečiams, politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų trijų kartų atžaloms, sovietų okupacijos metu iš Lietuvos pasitraukusiesiems bei jų palikuonims, tradiciškai gausiai "salelėse" kaimyninėse valstybėse gyvenantiems lietuviams, išimties tvarka gavusiems lietuvišką pasą, šalia jau kitos valstybės turimo dokumento, taip pat Lietuvos piliečių vaikams bei tų valstybių piliečiams, su kuriomis Lietuva pasirašytų tarptautinę sutartį dėl dvigubos pilietybės. Šiuo metu Lietuva nėra sudariusi nė vienos panašaus pobūdžio sutarties.

Birželį svarstant daug prieštaravimų sukėlusį įstatymą, daugiausia ginčų kilo dėl numatytos dvigubos pilietybės ES ar NATO valstybėse gyvenantiems lietuviams. Kai kurie parlamentarai šią nuostatą vadino diskriminacine kitų valstybių - pavyzdžiui, Australijos, Naujosios Zelandijos, Ukrainos - išeivių atžvilgiu.

Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra itin aktualus užsienio lietuviams - tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos pasą.

2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančius pagrindiniam šalies įstatymui.

www.anglija.lt

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Seimas antradienį pritarė prezidento veto ir atmetė prieš kelias savaites žymia balsų persvara paties Seimo priimtą Pilietybės įstatymą, pagal kurį užsienyje gimę išeivių vaikai ir ES ar NATO valstybių pilietybę įgyjantys lietuviai galėjo turėti du pasus.

Seimas tuo pačiu pritarė prezidento pasiūlytoms Pilietybės įstatymo pataisoms, kuriomis dvigubos pilietybės suteikimo sąlygos gerokai susiaurinamos.

Nuo šiol dvigubą pilietybę galės įgyti užsienyje gimę Lietuvos piliečių vaikai, dviguba pilietybė taip pat galės būti suteikta tų valstybių piliečiams, su kuriomis Lietuva bus pasirašiusi sutartis dėl dvigubos pilietybės. Iki šiol Lietuva nėra pasirašiusi tokių sutarčių.

Pritarus prezidento siūlytam projektui, atsisakyta nuostatos, kad ES ar NATO valstybių pilietybę įgyjantys lietuviai galėtų turėti du pasus.

Be to, pritariant prezidento pozicijai atsisakyta nuostatos, kad lietuvių kilmės asmenys, gyvenantys kitose valstybėse, "teisę į Lietuvos pilietybę įgyvendina, kai atsisako turimos kitos valstybės pilietybės. Ši sąlyga netaikoma lietuvių kilmės asmenims, tradiciškai gyvenantiems valstybėse, su kuriomis skiria Lietuvos valstybės siena".

Per kelias savaites Seimas kardinaliai pakeitė savo požiūrį į Pilietybės įstatymą - birželio 30 - ąją Seimo rengtą įstatymo projektą palaikė 78 parlamentarai.

Antradienį dauguma iš jų pakeitė nuomones ir parėmė Valdo Adamkaus siūlymus.

Už prezidento pasiūlytą projektą antradienį balsavo 65, prieš 10, susilaikė 7 Seimo nariai.

Praėjusią savaitę vetuodamas įstatymą prezidentas pabrėžė gavęs teisininkų išvadas, kad šis įstatymas "prieštarauja Konstitucijai ir kartu apeina griežtą Konstitucinio Teismo nutarimą".

"Teisinėje valstybėje niekam nevalia pažeidinėti pagrindinio įstatymo. Konstitucija yra viršiausia tarp visų kitų įstatymų. Nepaisydamas įvairių vertinimų ar emocijų, visada stovėsiu jos pusėje", - praėjusį penktadienį kalbėjo V.Adamkus.

Anot šalies vadovo, Seimo priimtame naujame Pilietybės įstatyme nebuvo paisoma konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu tik ypač retais - išimtiniais - atvejais. Priešingai - įstatyme dar labiau išplečiamos dvigubos pilietybės suteikimo ir išsaugojimo galimybės.

Įstatyme numatytos galimybės išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, įgijusiems Europos Sąjungos ar NATO valstybės narės pilietybę, prezidento nuomone, pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą.

Pagal prezidento vetuotą birželį Seimo priimtą įstatymą, dvigubą pilietybę buvo numatoma suteikti iš viso 7 grupėms: ES ar NATO valstybių piliečiams, politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų trijų kartų atžaloms, sovietų okupacijos metu iš Lietuvos pasitraukusiesiems bei jų palikuonims, tradiciškai gausiai "salelėse" kaimyninėse valstybėse gyvenantiems lietuviams, išimties tvarka gavusiems lietuvišką pasą, šalia jau kitos valstybės turimo dokumento, taip pat Lietuvos piliečių vaikams bei tų valstybių piliečiams, su kuriomis Lietuva pasirašytų tarptautinę sutartį dėl dvigubos pilietybės. Šiuo metu Lietuva nėra sudariusi nė vienos panašaus pobūdžio sutarties.

Birželį svarstant daug prieštaravimų sukėlusį įstatymą, daugiausia ginčų kilo dėl numatytos dvigubos pilietybės ES ar NATO valstybėse gyvenantiems lietuviams. Kai kurie parlamentarai šią nuostatą vadino diskriminacine kitų valstybių - pavyzdžiui, Australijos, Naujosios Zelandijos, Ukrainos - išeivių atžvilgiu.

Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra itin aktualus užsienio lietuviams - tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos pasą.

2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančius pagrindiniam šalies įstatymui.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: