Seimo narys negalėtų eiti ministro pareigų. Kol jis dirbtų Vyriausybėje, Seime tokį tautos išrinktąjį pakeistų kandidatų sąraše buvęs, bet į parlamentą neišrinktas asmuo.

Keisti Konstituciją ir įteisinti tokią tvarką siūlo 42 parlamentarų grupė.

Prieštaravimas Konstitucijoje

Penktadienį parlamento Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotas Konstitucijos 60 straipsnio pakeitimo projektas, kuriuo naikinama nuostata, leidžianti vienu metu dirbti du darbus: Seimo nario ir Vyriausybės nario.

Projektą parengusio Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos nario Kęstučio Čilinsko teigimu, dauguma Seimo narių supranta, kad šių dviejų pareigų vykdymas vienu metu nesuderinamas su Lietuvos teisine sistema.

Pavyzdžiui, Konstitucijos 60 straipsnyje labai aiškiai nustatyta, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybės įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, o pagal Konstitucijos 99 straipsnį Vyriausybės nariams irgi neleidžiama užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse.

Tačiau, pasak K. Čilinsko, visus tuos reikalavimus niekais paverčia Konstitucijos 60 straipsnio 2 dalis, kuri ministrui pirmininkui ir ministrams leidžia dirbti Seimo nariu. „Todėl 42 Seimo narių pasirašytame projekte siūloma panaikinti minėtą Konstitucijos 60 straipsnio 2 dalį. Projektas motyvuojamas tuo, kad pagal Konstitucijos 5 straipsnį, ir tai ne kartą yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas, įstatymų leidžiamoji valdžia ir vykdomoji valdžia turi būti atskirtos“, – teigiama Seimo nario išplatintame pranešime spaudai.

Jis anekdotiška pavadino situaciją, kai tas pats asmuo, kaip Seimo narys turi prižiūrėti Vyriausybės, t. y. savo paties, veiklą. „Kaip Seimo narys, jis gali teikti interpeliaciją ar reikšti nepasitikėjimą sau pačiam“, – atkreipė dėmesį K. Čilinskas.

Ministrą pavaduotų pakaitinis parlamentaras

Anot jo, kadangi sunku tikėtis, jog Seimo dauguma pritartų dvipareigystės panaikinimui, reikia palikti galimybę į Vyriausybę dirbti išėjusiam politikui vėliau grįžti į Seimą.

Konservatorių atstovas siūlo remtis kitų valstybių patirtimi, kur numatyta savotiško „pakaitinio“ Seimo nario pareigybė. Pagal sąrašą į parlamentą išrinktą ir ministro portfelį gavusį politiką Seime laikinai pavaduotų žemiau tame pačiame sąraše įrašytas žmogus. Tuo metu vienmandatėse apygardose reikėtų rinkti ne tik parlamentarą, bet ir pakaitinį asmenį, kuris išrinktąjį pakeistų, kai šis nueitų dirbti į Vyriausybę arba atsisakytų Seimo nario mandato.

K. Čilinsko teigimu, tokiu būdu būtų sutaupyta lėšų ir nereikėtų rengti pakartotinių rinkimų, jeigu vadinamasis vienmandatininkas sugalvotą palikti Seimą.

Konservatoriaus idėją parėmė Darbo partijos, Tėvynės sąjungos, partijos „Tvarka ir teisingumas“, Valstiečių liaudininkų sąjungos, Naujosios sąjungos, Liberalų sąjūdžio, Liberalų ir centro sąjungos frakcijų nariai.

Gailisi neatsisakęs mandato

Pats ant dviejų kėdžių sėdėjęs „darbietis“ Kęstutis Daukšys teigia esąs įsitikinęs, kad dirbdamas ministru negali gerai atlikti Seimo nario pareigų. „Mažiau dalyvauji komiteto, Seimo posėdžiuose, - Alfa.lt sakė jis. – Dabar Seime nuolat trūksta mažiausiai dešimties žmonių. Kai būna labai svarbūs balsavimai, ministrai sukviečiami iš visų pasviečių, dėl to kartais jie negali išvykti į komandiruotes, dalyvauti ministerijos pasitarimuose.“

Šios kadencijos pradžioje Seimo narių mandatų atsisakė nemaža dalis Darbo partijos narių, gavusių ministrų, viceministrų portfelius. Anot K. Daukšio, tokia buvo partijos nuostata, tačiau jis pats tapęs ūkio ministru parlamentaro mandatą pasiliko. „Dabar manau, kad blogai padariau“, – tikino jis.

„Tvarkietis“ Valentinas Mazuronis sutiko, kad uždraudus parlamentarams tuo pačiu metu būti ir Vyriausybės nariais, sunku būtų rasti gerų profesionalių ministrų. „Niekam ne paslaptis, kad ministro darbas – labai laikinas, vyriausybės dažnai keičiasi, ir tada žmonės liktų išstumti iš politikos. Bet manau, galima rasti sprendimus, kad taip nenutiktų“, – kalbėjo jis.

Tačiau Konstitucijos pataisos projektą palaikantis parlamentaras pabrėžė, kad atskirti įstatymų leidžiamąją ir vykdomąją valdžias būtina. „Manau, negali būti tas pats asmuo ir įstatymus leidžiantis, ir juos vykdantis žmogus“, – sakė V. Mazuronis.

Be to, pasak jo, būtų sutaupyta pinigų. Mat dabar ministrais dirbantys parlamentarai gauna visą ministro atlyginimą su priedais ir didelį dalį tautos išrinktiesiems skiriamų lėšų.

Valdantieji – skeptiški

Minėto projekto neparėmė nė vienas valdančiosios Socialdemokratų frakcijos narys. „Tai labai sudėtingas klausimas. Nemanau, kad (tokia tvarka – Alfa.lt) tinka mūsų sistemai. Negalima nukopijuoti idėjos iš vienos sistemos ir automatiškai ją perkelti į kitą“, – teigė šios frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.

Ji abejojo, kad šis Seimas priimtų tokią Konstitucijos pataisą. „Turime gerokai aktualesnių darbų šioje sesijoje. Negalima paimti Konstituciją ir vartalioti iš kairės ir dešinės, reikia stengtis ją kuo geriau įgyvendinti“, – tvirtino socialdemokratė.

„Kvailystė. Kas iš to? Visa Europa yra nusprendusi, kad gali būti taip, kaip dabar yra pas mus“, – pareiškė liberalcentristas Algis Čaplikas.

Jo manymu, Seimo nario mandatą gali turėti ne tik ministrai, bet tokią galimybę reikėtų suteikti ir viceministrams. „Ministrai kartais atitrūksta nuo Seimo, nežino, kas čia vyksta. Viceministrai būtų jungiamoji grandis. Prancūzija turi tokį variantą, ir jiems gerai sekasi“, – teigė A. Čaplikas.

Šiuo metu Vyriausybėje dirba dešimt Seimo narių: Gediminas Kirkilas, Petras Baguška, Vilija Blinkevičiūtė, Algirdas Butkevičius, Artūras Paulauskas, Vytas Navickas, Juozas Olekas, Kazimiera Prunskienė, Rimvydas Turčinskas, Roma Žakaitienė.

Jūratė Skėrytė, Alfa.lt
Wikipedia.org nuotrauka