Seimas žengė žingsnį profesionalios kariuomenės link 

Ketvirtadienį Seimas priėmė rezoliuciją, kuria pasisako už perėjimą prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuotos Lietuvos kariuomenės.

Parlamentas siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei kuo greičiau parengti reikiamus įstatymų pakeitimų projektus bei kasmet teikti Seimui tvirtinti kariuomenės struktūrą, numatant profesionalių karių skaičius ir jos poreikius.

Be to, Seimas rezoliucija pažymėjo, kad karo tarnybos reforma, numatanti perėjimą prie profesinės ir savanorių karo tarnybos, turi būti paremta atitinkamai suformuotais valstybės biudžeto asignavimais nuosekliai didinant krašto apsaugos sistemos finansavimą.

„Profesionali tarnyba sudaro galimybę saugiau atlikti pareigą Tėvynei, kad kariai būtų paruošiami ne per pusmetį ar metus. Mes turime auklėti jaunimą nuo pat mažumės dar šeimoje, kad jie būtų patriotai, o karine prasme turime rengtis profesionaliai. Tai mūsų pareiga NATO“, – teigė Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Tačiau Seime buvo ir nuomonių, kad „samdinių kariuomenei“ bus nesvarbu su kuo ir dėl ko kariauti, kad jie nebus ištikimi Lietuvai.

Net ir iš esmės pritariantys profesionaliosios kariuomenės diegimui Lietuvoje parlamentarai smarkiai kritikavo J. Oleko paruoštą rezoliucijos tekstą.

Rezoliucijai pasiūlymus teikusi parlamentarė Rasa Juknevičienė mano, kad dabartinis rezoliucijos tekstas yra painus ir visiškai atsisakyti karinio mokymo Lietuvai nereikėtų.

„Šia rezoliucija valdžia nusprendžia, kad kai iškils grėsmė, kiekvienas pilietis turės eiti ginti tėvynės, tačiau niekaip nenurodo, kaip tie žmonės gynybai bus ruošiami“, – aiškino parlamentarė, – „Taigi ši rezoliucija sako: „eikite vyrai moterys ir plikomis rankomis ginkite Tėvynę“. Aš siūlau išlaikyti galimybę žmones gynybai paruošti ne šauktinių forma, kaip dabar, tačiau taip, kad jiems nereikėtų eiti ginti Tėvynės nieko apie gynybą neišmanant“.

Savo ruožtu J. Olekas, pasiūlęs Seimui rezoliucijos projektą, tikino, jog visa tai bus reglamentuojama Vyriausybės teikiamuose įstatymų projektuose, o Seimui nėra reikalo konkretizuoti, kaip piliečiai bus rengiami gynybai. Anot jo, frazė, jog „valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga“ nėra tokia jau „gąsdinanti“. Pasak jo, rezoliucijoje numatyti privalomąją karo tarnybą mobilizacijos atveju.

Tačiau rezoliucijai pataisas teikusi Nepriklausomybės akto signatarų grupė bei parlamentarai mano, jog rezoliucija netgi pažeidžia Konstituciją ir yra „patrankų mėsos ruošimas“. Tačiau nė viena pataisa nesulaukė Seimo palaikymo ir rezoliucijos tekstas priimtas toks, kokį pasiūlė J. Olekas.

„Lietuvos Vyriausybė pasitiki Lietuvos jaunimui ir visada sudarė bei sudarys jiems sąlygas pasiruošti nelaimei bei nedarys jų patrankų mėsa, nors ir nepritaria rezoliucijos pataisoms“, – teigė J. Olekas.

Anksčiau parlamentarai yra pritarę amžiaus, išsilavinimo, patirties reikalavimams, numatomiems profesionaliam kariui.

Perėjimas prie profesionalios kariuomenės Lietuvai per metus papildomai kainuotų maždaug 40 mln. litų, tačiau, pasak kariuomenės vado generolo majoro Valdo Tutkaus, šie pinigai atsipirks.

Prie profesionalios kariuomenės planuojama pereiti iki 2012–2013 metų.

Šiuo metu tarp 26 NATO narių, be Lietuvos, šauktinių kariuomenes turi Estija, Norvegija, Graikija, Turkija, Vokietija bei Danija, beje, pastaroji sutrumpino privalomosios tarnybos trukmę iki 3 mėnesių trunkančių mokymų.
2006-iais šauktinių atsisakė kaimynė Latvija, nuo šių metų pradžios jų atsisakė Rumunija, iki 2010 metų pabaigos atsisakys Bulgarija, 2011 metų pabaigos – Lenkija.

Liepa Pečeliūnaitė, Alfa.lt
Kam.lt nuotrauka

www.anglija.lt

Ketvirtadienį Seimas priėmė rezoliuciją, kuria pasisako už perėjimą prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuotos Lietuvos kariuomenės.

Parlamentas siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei kuo greičiau parengti reikiamus įstatymų pakeitimų projektus bei kasmet teikti Seimui tvirtinti kariuomenės struktūrą, numatant profesionalių karių skaičius ir jos poreikius.

Be to, Seimas rezoliucija pažymėjo, kad karo tarnybos reforma, numatanti perėjimą prie profesinės ir savanorių karo tarnybos, turi būti paremta atitinkamai suformuotais valstybės biudžeto asignavimais nuosekliai didinant krašto apsaugos sistemos finansavimą.

„Profesionali tarnyba sudaro galimybę saugiau atlikti pareigą Tėvynei, kad kariai būtų paruošiami ne per pusmetį ar metus. Mes turime auklėti jaunimą nuo pat mažumės dar šeimoje, kad jie būtų patriotai, o karine prasme turime rengtis profesionaliai. Tai mūsų pareiga NATO“, – teigė Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Tačiau Seime buvo ir nuomonių, kad „samdinių kariuomenei“ bus nesvarbu su kuo ir dėl ko kariauti, kad jie nebus ištikimi Lietuvai.

Net ir iš esmės pritariantys profesionaliosios kariuomenės diegimui Lietuvoje parlamentarai smarkiai kritikavo J. Oleko paruoštą rezoliucijos tekstą.

Rezoliucijai pasiūlymus teikusi parlamentarė Rasa Juknevičienė mano, kad dabartinis rezoliucijos tekstas yra painus ir visiškai atsisakyti karinio mokymo Lietuvai nereikėtų.

„Šia rezoliucija valdžia nusprendžia, kad kai iškils grėsmė, kiekvienas pilietis turės eiti ginti tėvynės, tačiau niekaip nenurodo, kaip tie žmonės gynybai bus ruošiami“, – aiškino parlamentarė, – „Taigi ši rezoliucija sako: „eikite vyrai moterys ir plikomis rankomis ginkite Tėvynę“. Aš siūlau išlaikyti galimybę žmones gynybai paruošti ne šauktinių forma, kaip dabar, tačiau taip, kad jiems nereikėtų eiti ginti Tėvynės nieko apie gynybą neišmanant“.

Savo ruožtu J. Olekas, pasiūlęs Seimui rezoliucijos projektą, tikino, jog visa tai bus reglamentuojama Vyriausybės teikiamuose įstatymų projektuose, o Seimui nėra reikalo konkretizuoti, kaip piliečiai bus rengiami gynybai. Anot jo, frazė, jog „valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga“ nėra tokia jau „gąsdinanti“. Pasak jo, rezoliucijoje numatyti privalomąją karo tarnybą mobilizacijos atveju.

Tačiau rezoliucijai pataisas teikusi Nepriklausomybės akto signatarų grupė bei parlamentarai mano, jog rezoliucija netgi pažeidžia Konstituciją ir yra „patrankų mėsos ruošimas“. Tačiau nė viena pataisa nesulaukė Seimo palaikymo ir rezoliucijos tekstas priimtas toks, kokį pasiūlė J. Olekas.

„Lietuvos Vyriausybė pasitiki Lietuvos jaunimui ir visada sudarė bei sudarys jiems sąlygas pasiruošti nelaimei bei nedarys jų patrankų mėsa, nors ir nepritaria rezoliucijos pataisoms“, – teigė J. Olekas.

Anksčiau parlamentarai yra pritarę amžiaus, išsilavinimo, patirties reikalavimams, numatomiems profesionaliam kariui.

Perėjimas prie profesionalios kariuomenės Lietuvai per metus papildomai kainuotų maždaug 40 mln. litų, tačiau, pasak kariuomenės vado generolo majoro Valdo Tutkaus, šie pinigai atsipirks.

Prie profesionalios kariuomenės planuojama pereiti iki 2012–2013 metų.

Šiuo metu tarp 26 NATO narių, be Lietuvos, šauktinių kariuomenes turi Estija, Norvegija, Graikija, Turkija, Vokietija bei Danija, beje, pastaroji sutrumpino privalomosios tarnybos trukmę iki 3 mėnesių trunkančių mokymų.
2006-iais šauktinių atsisakė kaimynė Latvija, nuo šių metų pradžios jų atsisakė Rumunija, iki 2010 metų pabaigos atsisakys Bulgarija, 2011 metų pabaigos – Lenkija.

Liepa Pečeliūnaitė, Alfa.lt
Kam.lt nuotrauka

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: