Seimo pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Viktoras Pranckietis, šį rytą kalbėdamas Žinių radijo laidoje „Pozicija“, nusistebėjo – kodėl lietuviai skundžiasi savo atlyginimais, jei ukrainiečiai sutiktų už juos dirbti?

Žinių radijo paklaustas, kodėl žmonės ieško geresnio darbo išvažiuodami iš Lietuvos, V. Pranckietis pareiškė: „Sunku tiesiog kalbėti tuo klausimu, nes kai kalbi su tais, kurie ieško darbuotojų, jie sako, kad negali jų rasti. Kai kalba tie, kurie ieško atlyginimo, jie sako: mes nerandame darbo. Toks keistas nesusikalbėjimas. Arba gal jau tie norai pasidaro mūsų gerokai kitokie. Kai, žinote, kalbamės su ukrainiečiais, jie norėtų čia dirbti ir juos tenkina tos mūsų algos“.

Emigracijos „slenkstis“ - 1000 eurų

Seimo vadovas pridūrė suprantantis, kad atlyginimai ne visur vienodi, taip pat įvardijo sumą, kuri galėtų tenkinti apie emigraciją galvojančius Lietuvos darbuotojus. „Jeigu kalbame apie tai, kad vidutinė alga pasiektų 1000 eurų, tai pasiekę tokią algą, sustabdysime emigraciją“, - teigė jis.

Kalbėdamas apie augančius emigracijos srautus, V. Pranckietis samprotavo, kad didesni skaičiai gali būti susiję su gerėjančiu Statistikos departamento darbu. „Dėl emigracijos didėjimo turbūt turėtume galvoti ir apie tai, kad tiesiog ir deklaravimas yra susietas su tuo. Tiesiog mes daugiau žinome gal tos emigracijos, o ne tai, kad ji nuolat didėja. Galbūt ir didėja. Bet statistika taip pat – ji gerėja. Gerėja ta prasme, kad ji daugiau užrašoma“, - aiškino Seimo pirmininkas.

Netrukus jis pridūrė, kad šioje problemoje „nėra jokių pasiteisinimų“. „Taip, emigraciją mes turime, ir turime didžiulę problemą Lietuvoje“, - pabrėžė V. Pranckietis.

Kalbėjo apie darbo jėgos trūkumą

Kovo pabaigoje „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ dalyvavęs nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis teigė, kad jau daug kartų kalbėta, kad darbo jėgos Lietuvoje trūksta. „Galima kalbėti, kiek nori, kad imkime iš Darbo biržos, Lietuvos, kurie nori dirbti ir neturi darbo, bet jei jie nenori dirbti, tai kaip juos priversi dirbti“, – kalbėjo verslininkas.

Tuo metu jis minėjo, kad darbo jėgos trūkumą nulemia emigracija ir struktūrinės problemos, taip pat yra sritys, kur žmonės nenori dirbti. „Tai statybose nenori dirbti nei norvegai, nei švedai, ir dabar jau net lietuviai nelabai nori“, – komentavo A. Avulis.

„Hanner“ vadovas „Žinių radijui“ teigė, kad verslas jau kelerius metus valdžios prašo supaprastinti darbo jėgos įvežimo į Lietuvą procedūrą, nes anksčiau gauti darbo leidimą trečiosios šalies piliečiui užtrukdavo ir keturis mėnesius. Pasak jo, todėl valdžia pasiūlė supaprastinti tvarką komandiruotėms. „Lietuviai gali važiuoti lygiai taip pat su komandiruotėmis važiuoti dirbti į Švediją ar kitur. Čia nėra jokio nusikaltimo. Tiesiog yra tam tikri procesai, kuriuos galima supaprastinti ir greičiau spręsti problemą“, – diskutavo jis.

Pasiteiravus A. Avulio, ar pirmenybė įdarbinant turėtų būti teikiama Lietuvos piliečiams, verslininkas teigė, kad čia reikia žiūrėti išsikeltą tikslą. „Jei mes siekiame ekonomikos augimo, tai reikia supaprastinti, žiūrėti liberaliau ir ne Seimo lygmenyje vykdyti reguliavimą. Tai galėtų būti patikėta Vyriausybei. Jei norime daugiau spręsti emigracijos klausimus ar nuogąstaujame dėl saugumo, tai čia visai kiti klausimai. Čia reikia skirti daugiau lėšų toms institucijoms, kurios stebi užsieniečių veiklą. Mes ir šiai dienai turime pakankamai daug kontrolės ir pas mus ateina kiekvieną savaitę Darbo inspekcija ir skaičiuoja, kiek yra užsieniečių. Jei užsienietis, viską tikrina, leidimus. Neprisimenu savaitės, kai to nebūna“, – kalbėjo „Hanner“ vadovas.

Įžvelgė pavojus

Kovo pabaigoje grupė Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių - Laurynas Kasčiūnas, Audronis Ažubalis, Žygimantas Povilionis ir Paulius Saudargas ž kreipėsi į Vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną, prašydami įvertinti riziką, kurią, jų nuomone, kelia A. Avulio paminėti nuo šių metų pradžios įsigalioję pakeitimai, tam tikromis sąlygomis atleidžiantys užsieniečius nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.

Tuo metu išpaltintame pranešime L.Kasčiūnas teigė, kad dėl nelygiavertės konkurencijos su trečiųjų šalių piliečiais gali mažėti už tokius pat darbus mokamas atlyginimas Lietuvos piliečiams. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad net nemokant su darbo santykiais susijusių mokesčių sveikatos sutrikdymo atveju, komandiruojamam asmeniui vis vien būtų teikiama skubioji medicininė pagalba Lietuvos mokesčių mokėtojų sąskaita.

Diskutuodamas „Žinių radijuje“, L. Kasčiūnas teigė galvojantis, kad įsigaliojus pakeitimams dėl trečiųjų šalių asmenų įdarbinimo galėjo atsirasti landa gauti darbo vizą pasinaudojant komandiruojamų asmenų sąvoka. „Pagal šitą naują pataisą Lietuvos įmonė gali sumokėti tam tikrą pinigų sumą pagal paslaugų sutartį su trečiosios šalies įmone, ar tai būtų Rusija, ar Baltarusija, ar Ukraina, ir iš tos trečiosios šalies įmonės galėtų atvažiuoti tam tikra grupė, nėra jokių apribojimų, žmonių. Mokama ne darbuotojui, o įmonei“, - aiškino jis.

Pasak jo, tokiu atveju tokie žmonės galėtų Lietuvoje dirbti iki metų. „Kur čia problema? Mes puikiai suprantame, kad Lietuvos verslui dažnai reikia kvalifikuotos darbo jėgos, kurios trūksta, – kalbėjo Seimo narys. – Komandiruojamo žmogaus atsiradusi galimybė leidžia atsivežti darbuotojus ir ne iš 27 trūkstamos kvalifikacijos darbuotojų Lietuvoje sąrašo, kuris yra patvirtintas Vyriausybės. Todėl kyla klausimas, ar neatsiranda landa, kad galima apeiti tą sąrašą ir gali atsivežti ir nekvalifikuotą darbo jėgą. Tuomet gali kilti klausimai, ar ta darbo jėga nenukonkuruoja vietos darbo jėgos, ar tai nedempinguoja atlyginimų“.

L Kasčiūnas teigė turintis statistiką, kad nuo metų pradžios darbo vizų trečios šalies piliečiams išdavimų skaičius, palyginus su praėjusiais metais, išaugo dvigubai. „Vietoj dviejų tūkstančių sausio mėnesiui turime keturis tūkstančius“, – tvirtino laidos dalyvis.