Seimo nariai pabendrauti su vaikų namų auklėtiniais nepanoro - Anglija.lt
 

Seimo nariai pabendrauti su vaikų namų auklėtiniais nepanoro 

Minint Jungtinių Tautų priimtos Vaiko teisių konvencijos metines, lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko diskusija „Vaiko teisės vaikų globos namuose. Ar taip yra?“ Susitikimą organizavo VO „Gelbėkit vaikus“ ir Seimo Žmogaus teisių komitetas. Į diskusiją atvyko Vaiko teisių tarnybos kontrolierė R. Šalaševičiūtė, Seimo narys Petras Auštrevičius, „Išsipildymo akcijos“ globėja Nomeda Marčėnaitė, vaikai iš „Paparčių“ globos namų ir kiti vaikų teisių klausimais besirūpinantys specialistai. Nors visiems Seimo nariams buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti diskusijoje, nė vienas iš Seimo narių su vaikų globos namų auklėtiniais pabendrauti nepanoro.

Vaikų teisių tarnybos kontrolierė R. Šalaševičiūtė, kalbėdama apie situaciją šalies vaikų globos namuose, pabrėžė, kad statistika nedžiugina: kasmet daugėja be tėvų globos likusių vaikų, o įvaikinimas dėl įstatymų spragų taip pat stringa. „2800 vaikų šiandien negloboja tėvai, trečdalis jų dar nėra sulaukę septynerių metų. Dar viena opi problema – įvaikinimo metu išskiriami vaikai. Dažnai globėjai nenori imtis atsakomybės už du ar daugiau vaikų ir taip šeimos išskiriamos. Įvaikinimas tampa panašus į turgų: šitas patinka, o šis ne“ – sakė R. Šalaševičiūtė.

P. Auštrevičius kalbėdamas pabrėžė, kad vaikų teisių ir globos temai reikia skirti daugiau dėmesio, bet kaip išspręsti dabartines problemas, politikas teigė nežinantis.

Nomeda Marčėnaitė, kalbėdama apie beglobius vaikus, negalėjo nuslėpti jaudulio: „Šioje Seimo salėje šalta kaip vaikų namuose. Galim vieni kitus girti, bet faktai bado akis. Nemanau, kad daug gražių žodžių apie vaikų teises ką nors pakeis – trūksta politinės valios ir visuomenės palaikymo.“

Į klausimą, kodėl diskusija nesusilaukė parlamentarų dėmesio, Nomeda sakė: „Juk šie vaikai ne rinkėjai... Pensininkai už savo teises dar gali pakovoti ir būti išgirsti, o šie vaikai net ir žinodami, kad jų teisės pažeidžiamos, negali nieko pakeisti. Kaip mūsų visuomenė nesupranta, kad žmonės užaugę vaikų globos namuose, gimdo vaikus, kurių nemoka auginti, nes patys augo be šilumos. Ar vaikai kalti dėl to, kad jų teisė gyventi pilnavertį gyvenimą buvo pažeista dar vaikystėje?“

Nomeda negailėjo aštrių žodžių valstybės pareigūnams: „Tokie susitikimai nieko nepakeis, kol įstatymai, reglamentuojantys įvaikinimą, gulės stalčiuose. Jei kurioje nors srityje būtų toks požiūris, kaip žiūrima į vaikų globą šiandien, tokia įmonė bankrutuotų iš karto. Juk valstybės tarnautojui, kad jis laiku nesutvarkė įvaikinimo dokumentų ir vaikas liko globos namuose, nė kiek neblogiau, o štai vaiko gyvenimas nestovi vietoje. Vaiko teisių tarnybos darbuotojas niekada nenukentės, kad neatliko savo darbo, juk jiems dėl to atlyginimas nedidėja....“

Minint Jungtinių Tautų priimtos Vaiko teisių konvencijos metines, lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko diskusija „Vaiko teisės vaikų globos namuose. Ar taip yra?“ Susitikimą organizavo VO „Gelbėkit vaikus“ ir Seimo Žmogaus teisių komitetas. Į diskusiją atvyko Vaiko teisių tarnybos kontrolierė R. Šalaševičiūtė, Seimo narys Petras Auštrevičius, „Išsipildymo akcijos“ globėja Nomeda Marčėnaitė, vaikai iš „Paparčių“ globos namų ir kiti vaikų teisių klausimais besirūpinantys specialistai. Nors visiems Seimo nariams buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti diskusijoje, nė vienas iš Seimo narių su vaikų globos namų auklėtiniais pabendrauti nepanoro.

Vaikų teisių tarnybos kontrolierė R. Šalaševičiūtė, kalbėdama apie situaciją šalies vaikų globos namuose, pabrėžė, kad statistika nedžiugina: kasmet daugėja be tėvų globos likusių vaikų, o įvaikinimas dėl įstatymų spragų taip pat stringa. „2800 vaikų šiandien negloboja tėvai, trečdalis jų dar nėra sulaukę septynerių metų. Dar viena opi problema – įvaikinimo metu išskiriami vaikai. Dažnai globėjai nenori imtis atsakomybės už du ar daugiau vaikų ir taip šeimos išskiriamos. Įvaikinimas tampa panašus į turgų: šitas patinka, o šis ne“ – sakė R. Šalaševičiūtė.

P. Auštrevičius kalbėdamas pabrėžė, kad vaikų teisių ir globos temai reikia skirti daugiau dėmesio, bet kaip išspręsti dabartines problemas, politikas teigė nežinantis.

Nomeda Marčėnaitė, kalbėdama apie beglobius vaikus, negalėjo nuslėpti jaudulio: „Šioje Seimo salėje šalta kaip vaikų namuose. Galim vieni kitus girti, bet faktai bado akis. Nemanau, kad daug gražių žodžių apie vaikų teises ką nors pakeis – trūksta politinės valios ir visuomenės palaikymo.“

Į klausimą, kodėl diskusija nesusilaukė parlamentarų dėmesio, Nomeda sakė: „Juk šie vaikai ne rinkėjai... Pensininkai už savo teises dar gali pakovoti ir būti išgirsti, o šie vaikai net ir žinodami, kad jų teisės pažeidžiamos, negali nieko pakeisti. Kaip mūsų visuomenė nesupranta, kad žmonės užaugę vaikų globos namuose, gimdo vaikus, kurių nemoka auginti, nes patys augo be šilumos. Ar vaikai kalti dėl to, kad jų teisė gyventi pilnavertį gyvenimą buvo pažeista dar vaikystėje?“

Nomeda negailėjo aštrių žodžių valstybės pareigūnams: „Tokie susitikimai nieko nepakeis, kol įstatymai, reglamentuojantys įvaikinimą, gulės stalčiuose. Jei kurioje nors srityje būtų toks požiūris, kaip žiūrima į vaikų globą šiandien, tokia įmonė bankrutuotų iš karto. Juk valstybės tarnautojui, kad jis laiku nesutvarkė įvaikinimo dokumentų ir vaikas liko globos namuose, nė kiek neblogiau, o štai vaiko gyvenimas nestovi vietoje. Vaiko teisių tarnybos darbuotojas niekada nenukentės, kad neatliko savo darbo, juk jiems dėl to atlyginimas nedidėja....“

 (Komentarų: 2)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: