Sekso vergių dalia - nežmoniškas elgesys - Anglija.lt
 

Sekso vergių dalia - nežmoniškas elgesys 

Grupiniai prievartavimai, išdaužyti dantys, talžymas virbais, kelios dienos automobilio bagažinėje, moters pažeminimas ant jos šlapinantis ar tuštinantis. Tokia prostitucijai į užsienį parduotų moterų dalia, kuri neaplenkia ir lietuvių. Skaičiuojama, kad iš Lietuvos gali būti išvežama ir į sekso vergiją parduodama po 2-3 moteris per dieną.

Mokslininkei iš JAV Sienos koledžo Aušrai Park, vizituojančiai Vytauto Didžiojo universitete, susidaro įspūdis, kad lietuviams prekybos moterimis problema tarsi neegzistuoja. Interviu, kurį davė DELFI portalui, mokslininkė atskleidė šios žiaurios rinkos faktus ir prielaidas.

Anot A.Park, pagal JAV Valstybės Departamento ataskaitas kiekvienais metais pasaulyje į priverstinę prostituciją patenka 600-800 tūkst. žmonių, o įskaičiavus ir vaikus, šis skaičius išaugtų iki trijų milijonų. Manoma, kad tai tik teoriniai skaičiai - realieji mąsteliai, įtariama, kur kas didesni.

Maždaug pusę priverstinės prostitucijos aukų pasaulyje sudaro vaikai. Skaičiuojama, kad apskritai iš šio "verslo" kasmet uždirbama 32 mljrd. dolerių. Pasauliniu mastu tai – labiausiai ir greičiausiai plintanti nusikalstama veikla.

Verbuojamos pažeidžiamos merginos

A.Park pasakoja, kad merginos į prostitucijos pinkles dažniausiai pakliūva ieškodamos darbo: joms pasiūlomas fantastiškas atlyginimas, nieko nereikalaujant mainais. Neretai joms siūlomas modelio darbas, o jų, išsirengusių per fotosesiją, nuotraukomis paprastai vėliau šantažuojama.

Kitas būdas - siūlyti fiktyvias vedybas už indo ar pakistaniečio. "Nutekėjusios" tokios merginos sužino, kad šeima, į kurią ji "ateina", turinti skolų, kurias ji turės "išmokėti" teikdama seksualines paslaugas šeimos nariams ir draugams.

Anksčiau dažniau paplitęs metodas buvo paprasčiausias pagrobimas klube, diskotekoje ar pan.

Suteneriai paprastai taikosi į "silpnesnes" moteris - vienišas, globos namų auklėtines, kaimo merginas. Pastebima tendencija orientuotis į lengva protinę ar fizinę negalią turinčias merginas, nes jos nesuvokia, kas su jomis vyksta. Į "taikinį" patenka ir daug studenčių, kurios tikisi, kad šiek tiek padirbės ir "išlips", tačiau tai, pasirodo, nėra paprasta.

"Verslininkai" - jauni pažįstami

Paprastai moteris šiam "verslui" atrenka ir išsiunčia pažįstami, jauni "verslininkai", kartais nepilnamečiai. Jie verbuoja drauges, pažįstamas, klasiokes, puikiai suvokdami, kur jas siunčia. Išsivežę ar išvilioję į užsienį, jas parduoda suteneriams.

Anot mokslininkės, daugiausia lietuvių išvežama į išsivysčiusias Europos Sąjungos šalis – Vokietiją, Olandiją, Didžiąją Britaniją, Graikiją, vežama ir į Turkiją, Izraelį, Jungtinius Arabų Emyratus.

Vaikų prostitucija - ir Lietuvoje

"Ypatingai žiauri situacija Pietryčių Azijoje – tokiose šalyse kaip Vietnamas, Kambodža, Laosas, Nepalas, Indija," pasakoja A.Park.

"Kai kurie bordeliai priėję iki tiek, kad žmonėms kaip restorane išdalijamas meniu su mergaičių nuotraukomis. Surašyta, kokias paslaugas ir už kiek jos teikia. 14-metė jau yra susenusi, sunaudota prekė, kainuoja labai pigiai. O jei nori visiškai nekaltos mergaičiukės, 10-metės, 11-metės ar galbūt 8-metės, tai kaina bus visiškai kitokia. Kalbame apie 120, 150 dolerių už pirmą kartą, kadangi ji atiduos savo nekaltybę.

Po tokio mergaitės išnaudojimo, jai iš naujo susiuvama mergystės plėvė. Kitąkart ji vėl bus parduota kaip „šviežia prekė“. Dokumentiniuose nevyriausybinių organizacijų filmuose merginos pasakoja, kad joms mergystės plėvė buvo užsiūta 5 ar 6 kartus tam, kad parduotų."

Mokslininkė tikina, kad siaubingų atvejų pasitaiko ir Lietuvoje, kur vaikas kartais parduodamas už "butelį". Ši tendencija ypač plinta kaimuose ir rajonuose, kur "suteneriais" veikia broliai ar tėvai, "mainydami" savo seseris.

Įspūdingi skaičiai

Nors statistika grėsminga, daugelis institucijų problemą neigia. Anot A.Park, Europolo duomenimis, per metus iš Lietuvos parduodama nuo tūkstančio iki tūkstančio dviejų šimtų moterų, arba po dvi - tris kasdien, o mažai šaliai tai milžiniški skaičiai.

Nevyriausybinės organizacijos dėl to skambina varpais, o valstybinės institucijos, policija sako, kad taip nėra, nereikia kelti ažiotažo.

"Centrinėje Rytų Europoje Lietuva priskiriama prie šalių, kur prekybos žmonėmis mastas labai aukštas. Pagal paskutinę Londono policijos statistiką, lietuvaitės – antros po rusių. Vokietijoje, kur prostitucija legali, lietuvės sudaro vieną septintadalį. Tokiai mažai šaliai kaip Lietuva, tai gana įspūdingi skaičiai.

Baisiausia situacija Bosnijoje ir Hercegovinoje. Čia turguje moterys pardavinėjamos kaip gyvuliai, nuogos ar pusnuogės sustatomos ant šaligatvio, o pro šalį važiuodami suteneriai iš automobilių renkasi, ką pirkti," pasakoja Aušra Park.

Metodai palaužti pranoksta konclagerius

Apie tai, kaip merginos paverčiamos vergėmis, mokslininkė Aušra Park papasakojo be užuolankų.

"Suteneriai naudoja stalinistinius fašistinius metodus. Pirmiausia merginos patiria izoliaciją: nepažįsti aplinkos, nešneki užsienio kalba, nepasitiki niekuo, matai tik sutenerį. Kalba, kad esi visiškai nuo jo priklausoma ir niekam kitam nerūpi – niekas kitas neieškos.

Toliau eina valios palaužimas, kuris atliekamas viešai: šalia grupės merginų vyksta vieši, dažniausiai grupiniai, išprievartavimai. Taip siunčiama žinia, kad jei priešinsies, ateis ir tavo eilė. Jei to neužtenka, tyčiojamasi toliau – ant merginų šlapinamasi, tuštinamasi, jos daužomos virbais, joms išdaužomi dantys. Jos pridaužomos iki sąmonės netekimo, kai kurios komoje išguli 10 dienų ir su kai kuriomis tokiomis lavoninėmis moterimis santykiaujama.

Trečia stadija – uždarymas į vienutę. Čia vyksta tolesnis terorizavimas: daužomos durys, leidžiami garsai, neleidžiama miegoti, naudotis tualetu. Visiškai sutrypiama žmogaus savigarba – įkalama, kad esi visiška šiukšlė.
Praėjus visas tris stadijas, bus palaužtas bet kas – ar tu būsi su universitetiniu išsilavinimu, ar būsi tebaigusi 5-6 klases, nežiūrint to, ar tu iš turtingos šeimos, ar ne. Lageriuose palūždavo dauguma, ir jie nebūdavo išnaudojami tiek, kiek šios merginos: jiems nereikėdavo aptarnauti iki 30-50 vyrų per dieną.

Po visų trijų stadijų, su žmogumi gali daryti, ką nori. Jei dar netyčia priešinsiesi, tave įgrūs į bagažinę ir joje pavėžins dvi tris dienas: be vandens, be tualeto, be maisto. Kai tokias moteris nevyriausybinės organizacijos atstovai pamatė, jos buvo kaip iš koncentracijos stovyklų: ant jų oda kabėjo kaip skalbiniai.

Yra dar vienas metodas: rodo video, kai aptarnaujant klientą, jis merginai perrėžia gerklę. Dėl to visos sutinka, kad dėl „saugumo“ būtų instaliuotos kameros. Tačiau iš tikrųjų tai – 24 valandų per parą kontrolė, kai galima sekti, ar gerai aptarnauji klientą, kiek imi pinigų.

Po tokių pavyzdžių nereikia durų rakinti – jos nebebėgs, nes žino pasekmes. Pas šitas merginas jau atsiranda grotos galvoje. Jų diena reguliuojama, gyvenimas visiškai kontroliuojamas – moterys tampa daiktais arba, tiksliau, vergėmis."

Gyvenimas - kaip siaubo filme

A.Park paneigė ir kino pramonės įtvirtintą mitą, kad prostitucija užsiiminėjama viešbučiuose. Anot mokslininkės, viskas dažniausiai vyksta apleistuose fabrikuose, prastuose kambariukuose.

Dirbti gali tekti iki dvidešimties - trisdešimties metų, priklausomai nuo "susidėvėjimo" ir paklausos.

"Moterys greitai „susinaudoja“, nes dauguma klientų nori sekso be prezervatyvo. Užsikrečiama sifiliu, AIDS, įvairų formų hepatitais, gonorėja ir kitomis ligomis. Taip moterys tampa minėtų ligų židiniais.

Nuo tokio darbo pradeda vystytis šizofrenija, depresija, tad naudojama daugiau narkotikų, cigarečių, alkoholio. Dauguma jų, apie 30 tūkst. kasmet, neišgyvena, nes miršta nuo ligų, išsekimo, ar nusižudo. Jei paskaičiuosime, kiek aukų bus per 10 metų, tai – daugiau aukų nei dvi atominės bombos, kurios buvo numestos ant Hirošimos ir Nagasakio," sukrečiančius faktus vardija mokslininkė.

"Susinaudojusias" merginas paprastai paleidžia. Kartais jos grįžta į namus, pasiseka toms, kurios patenka į nevyriausybinių organizacijų globą. Lietuvoje tokių organizacijų yra tik dvi.

Sunku patikėti, kad įmanoma pradėti gyvenimą po dešimtmečio ar dviejų tokio darbo, anot mokslininkės, visos moterys, perėjusios šį pragarą, tampa "užantspauduotos".

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją

Grupiniai prievartavimai, išdaužyti dantys, talžymas virbais, kelios dienos automobilio bagažinėje, moters pažeminimas ant jos šlapinantis ar tuštinantis. Tokia prostitucijai į užsienį parduotų moterų dalia, kuri neaplenkia ir lietuvių. Skaičiuojama, kad iš Lietuvos gali būti išvežama ir į sekso vergiją parduodama po 2-3 moteris per dieną.

Mokslininkei iš JAV Sienos koledžo Aušrai Park, vizituojančiai Vytauto Didžiojo universitete, susidaro įspūdis, kad lietuviams prekybos moterimis problema tarsi neegzistuoja. Interviu, kurį davė DELFI portalui, mokslininkė atskleidė šios žiaurios rinkos faktus ir prielaidas.

Anot A.Park, pagal JAV Valstybės Departamento ataskaitas kiekvienais metais pasaulyje į priverstinę prostituciją patenka 600-800 tūkst. žmonių, o įskaičiavus ir vaikus, šis skaičius išaugtų iki trijų milijonų. Manoma, kad tai tik teoriniai skaičiai - realieji mąsteliai, įtariama, kur kas didesni.

Maždaug pusę priverstinės prostitucijos aukų pasaulyje sudaro vaikai. Skaičiuojama, kad apskritai iš šio "verslo" kasmet uždirbama 32 mljrd. dolerių. Pasauliniu mastu tai – labiausiai ir greičiausiai plintanti nusikalstama veikla.

Verbuojamos pažeidžiamos merginos

A.Park pasakoja, kad merginos į prostitucijos pinkles dažniausiai pakliūva ieškodamos darbo: joms pasiūlomas fantastiškas atlyginimas, nieko nereikalaujant mainais. Neretai joms siūlomas modelio darbas, o jų, išsirengusių per fotosesiją, nuotraukomis paprastai vėliau šantažuojama.

Kitas būdas - siūlyti fiktyvias vedybas už indo ar pakistaniečio. "Nutekėjusios" tokios merginos sužino, kad šeima, į kurią ji "ateina", turinti skolų, kurias ji turės "išmokėti" teikdama seksualines paslaugas šeimos nariams ir draugams.

Anksčiau dažniau paplitęs metodas buvo paprasčiausias pagrobimas klube, diskotekoje ar pan.

Suteneriai paprastai taikosi į "silpnesnes" moteris - vienišas, globos namų auklėtines, kaimo merginas. Pastebima tendencija orientuotis į lengva protinę ar fizinę negalią turinčias merginas, nes jos nesuvokia, kas su jomis vyksta. Į "taikinį" patenka ir daug studenčių, kurios tikisi, kad šiek tiek padirbės ir "išlips", tačiau tai, pasirodo, nėra paprasta.

"Verslininkai" - jauni pažįstami

Paprastai moteris šiam "verslui" atrenka ir išsiunčia pažįstami, jauni "verslininkai", kartais nepilnamečiai. Jie verbuoja drauges, pažįstamas, klasiokes, puikiai suvokdami, kur jas siunčia. Išsivežę ar išvilioję į užsienį, jas parduoda suteneriams.

Anot mokslininkės, daugiausia lietuvių išvežama į išsivysčiusias Europos Sąjungos šalis – Vokietiją, Olandiją, Didžiąją Britaniją, Graikiją, vežama ir į Turkiją, Izraelį, Jungtinius Arabų Emyratus.

Vaikų prostitucija - ir Lietuvoje

"Ypatingai žiauri situacija Pietryčių Azijoje – tokiose šalyse kaip Vietnamas, Kambodža, Laosas, Nepalas, Indija," pasakoja A.Park.

"Kai kurie bordeliai priėję iki tiek, kad žmonėms kaip restorane išdalijamas meniu su mergaičių nuotraukomis. Surašyta, kokias paslaugas ir už kiek jos teikia. 14-metė jau yra susenusi, sunaudota prekė, kainuoja labai pigiai. O jei nori visiškai nekaltos mergaičiukės, 10-metės, 11-metės ar galbūt 8-metės, tai kaina bus visiškai kitokia. Kalbame apie 120, 150 dolerių už pirmą kartą, kadangi ji atiduos savo nekaltybę.

Po tokio mergaitės išnaudojimo, jai iš naujo susiuvama mergystės plėvė. Kitąkart ji vėl bus parduota kaip „šviežia prekė“. Dokumentiniuose nevyriausybinių organizacijų filmuose merginos pasakoja, kad joms mergystės plėvė buvo užsiūta 5 ar 6 kartus tam, kad parduotų."

Mokslininkė tikina, kad siaubingų atvejų pasitaiko ir Lietuvoje, kur vaikas kartais parduodamas už "butelį". Ši tendencija ypač plinta kaimuose ir rajonuose, kur "suteneriais" veikia broliai ar tėvai, "mainydami" savo seseris.

Įspūdingi skaičiai

Nors statistika grėsminga, daugelis institucijų problemą neigia. Anot A.Park, Europolo duomenimis, per metus iš Lietuvos parduodama nuo tūkstančio iki tūkstančio dviejų šimtų moterų, arba po dvi - tris kasdien, o mažai šaliai tai milžiniški skaičiai.

Nevyriausybinės organizacijos dėl to skambina varpais, o valstybinės institucijos, policija sako, kad taip nėra, nereikia kelti ažiotažo.

"Centrinėje Rytų Europoje Lietuva priskiriama prie šalių, kur prekybos žmonėmis mastas labai aukštas. Pagal paskutinę Londono policijos statistiką, lietuvaitės – antros po rusių. Vokietijoje, kur prostitucija legali, lietuvės sudaro vieną septintadalį. Tokiai mažai šaliai kaip Lietuva, tai gana įspūdingi skaičiai.

Baisiausia situacija Bosnijoje ir Hercegovinoje. Čia turguje moterys pardavinėjamos kaip gyvuliai, nuogos ar pusnuogės sustatomos ant šaligatvio, o pro šalį važiuodami suteneriai iš automobilių renkasi, ką pirkti," pasakoja Aušra Park.

Metodai palaužti pranoksta konclagerius

Apie tai, kaip merginos paverčiamos vergėmis, mokslininkė Aušra Park papasakojo be užuolankų.

"Suteneriai naudoja stalinistinius fašistinius metodus. Pirmiausia merginos patiria izoliaciją: nepažįsti aplinkos, nešneki užsienio kalba, nepasitiki niekuo, matai tik sutenerį. Kalba, kad esi visiškai nuo jo priklausoma ir niekam kitam nerūpi – niekas kitas neieškos.

Toliau eina valios palaužimas, kuris atliekamas viešai: šalia grupės merginų vyksta vieši, dažniausiai grupiniai, išprievartavimai. Taip siunčiama žinia, kad jei priešinsies, ateis ir tavo eilė. Jei to neužtenka, tyčiojamasi toliau – ant merginų šlapinamasi, tuštinamasi, jos daužomos virbais, joms išdaužomi dantys. Jos pridaužomos iki sąmonės netekimo, kai kurios komoje išguli 10 dienų ir su kai kuriomis tokiomis lavoninėmis moterimis santykiaujama.

Trečia stadija – uždarymas į vienutę. Čia vyksta tolesnis terorizavimas: daužomos durys, leidžiami garsai, neleidžiama miegoti, naudotis tualetu. Visiškai sutrypiama žmogaus savigarba – įkalama, kad esi visiška šiukšlė.
Praėjus visas tris stadijas, bus palaužtas bet kas – ar tu būsi su universitetiniu išsilavinimu, ar būsi tebaigusi 5-6 klases, nežiūrint to, ar tu iš turtingos šeimos, ar ne. Lageriuose palūždavo dauguma, ir jie nebūdavo išnaudojami tiek, kiek šios merginos: jiems nereikėdavo aptarnauti iki 30-50 vyrų per dieną.

Po visų trijų stadijų, su žmogumi gali daryti, ką nori. Jei dar netyčia priešinsiesi, tave įgrūs į bagažinę ir joje pavėžins dvi tris dienas: be vandens, be tualeto, be maisto. Kai tokias moteris nevyriausybinės organizacijos atstovai pamatė, jos buvo kaip iš koncentracijos stovyklų: ant jų oda kabėjo kaip skalbiniai.

Yra dar vienas metodas: rodo video, kai aptarnaujant klientą, jis merginai perrėžia gerklę. Dėl to visos sutinka, kad dėl „saugumo“ būtų instaliuotos kameros. Tačiau iš tikrųjų tai – 24 valandų per parą kontrolė, kai galima sekti, ar gerai aptarnauji klientą, kiek imi pinigų.

Po tokių pavyzdžių nereikia durų rakinti – jos nebebėgs, nes žino pasekmes. Pas šitas merginas jau atsiranda grotos galvoje. Jų diena reguliuojama, gyvenimas visiškai kontroliuojamas – moterys tampa daiktais arba, tiksliau, vergėmis."

Gyvenimas - kaip siaubo filme

A.Park paneigė ir kino pramonės įtvirtintą mitą, kad prostitucija užsiiminėjama viešbučiuose. Anot mokslininkės, viskas dažniausiai vyksta apleistuose fabrikuose, prastuose kambariukuose.

Dirbti gali tekti iki dvidešimties - trisdešimties metų, priklausomai nuo "susidėvėjimo" ir paklausos.

"Moterys greitai „susinaudoja“, nes dauguma klientų nori sekso be prezervatyvo. Užsikrečiama sifiliu, AIDS, įvairų formų hepatitais, gonorėja ir kitomis ligomis. Taip moterys tampa minėtų ligų židiniais.

Nuo tokio darbo pradeda vystytis šizofrenija, depresija, tad naudojama daugiau narkotikų, cigarečių, alkoholio. Dauguma jų, apie 30 tūkst. kasmet, neišgyvena, nes miršta nuo ligų, išsekimo, ar nusižudo. Jei paskaičiuosime, kiek aukų bus per 10 metų, tai – daugiau aukų nei dvi atominės bombos, kurios buvo numestos ant Hirošimos ir Nagasakio," sukrečiančius faktus vardija mokslininkė.

"Susinaudojusias" merginas paprastai paleidžia. Kartais jos grįžta į namus, pasiseka toms, kurios patenka į nevyriausybinių organizacijų globą. Lietuvoje tokių organizacijų yra tik dvi.

Sunku patikėti, kad įmanoma pradėti gyvenimą po dešimtmečio ar dviejų tokio darbo, anot mokslininkės, visos moterys, perėjusios šį pragarą, tampa "užantspauduotos".

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją

 (Komentarų: 37)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: