Darius Pacevičius pasakoja tapęs nepageidaujamu klientu „Swedbank“, nes bankui kilo įtarimas, jog jo pajamos gali būti įgyjamos neteisėtu būdu, o jis pats gali būti naudojamas kaip tarpininkas neteisėtai įgytoms lėšoms legalizuoti.

Pats D. Pacevičius sako, kad apytiksliai kas mėnesį jis gauna po maždaug 100 eurų (345 Lt) iš „Google Ireland Ltd.“ už tai, kad savo administruojamuose skelbimų puslapiuose yra patalpinęs „Google“ reklaminę nuorodą.

„Esu šio banko klientas apie gerus 4-erius metus ir niekad nesu turėjęs problemų. Pinigus gaunu iš Google kompanijos ir bankas puikiai žino, iš kur gaunami pinigai. Pinigus pasiimu kas mėnesį arba kas du, suma siekia tik apie 100 eurų. Įdomu, kaip su tokiomis sumomis galima plauti pinigus ir finansuoti teroristus? Iš Google kompanijos per „Western Union“ perlaidas gaunu nuolat jau 3-ejus metus ir niekad nebuvo jokių problemų“, - pasakojo D. Pacevičius.

Savo ruožtu „Swedbank“ teigia, kad vadovaujasi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, tad jeigu kyla įtarimų apie galimai neteisėtai įgyjamas lėšas, nepriklausomai nuo gaunamų lėšų, bankas gali įvesti papildomų sąlygų klientui. Jam su sąlygomis nesutikus, blokuojamos mokėjimo priemonės. Tiesa, bankas nepraneša, kad dėl įtarimų apie galimą kliento neteisėtą veiklą būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas.

„Dalykiniams santykiams nutraukti užtenka paties fakto, kad klientas atsisako arba vengia pateikti informaciją“, - sakė „Swedbank“ Korporatyvinių reikalų departamento Komunikacijos projektų vadovė Orinta Barkauskaitė.

Klientas: tapau vos ne nusikaltėliu

D. Pacevičius pasakoja, kad keliuose jo paties administruojamuose interneto skelbimų puslapiuose yra patalpinęs „Google“ reklamines nuorodas ir už tai iš šios kompanijos Airijos padalinio kas mėnesį gauna maždaug po 100 eurų. Jo pasakojimu, pinigus „Western Union“ perlaidomis jam siunčia „Google Ireland Ltd.“, o „Swedbank“ su „Western Union“ yra sudaręs atstovavimo sutartį grynųjų pinigų pervedimo paslaugoms Lietuvoje teikti.

Pasak pašnekovo, pirmąją išmoką jis gavo 2009 m. balandžio 28 d. ir tai tęsėsi apie trejus metus, kol šių metų pradžioje atsiimant pinigus banko darbuotoja netikėtai prasitarė, jog jam taikomi apribojimai.

D. Pacevičius sako jokių apribojimų iš pradžių nepajutęs, bet vėliau jam buvo pranešta, kad bankas atsisako su juo sudaryti bet kokias naujas sutartis ar keisti jau sudarytas, o norėdamas atsiimti pinigų perlaidas jis turėtų kiekvieną kartą užpildyti Fizinio asmens deklaraciją bei pateikti įtikinamus paaiškinimus raštu dėl gaunamų lėšų kilmės, paaiškinti, kas jį sieja su lėšų siuntėju, už ką gaunami pinigai, pagal kokią sutartį bei pristatyti sutarties originalą.

Banko rašte nurodoma, kad jeigu sąlygos jo netenkina, jis gali pasinaudoti galimybe nutraukti su banku dalykinius santykius. Tame pačiame rašte buvo rašoma, jog „Swedbank“ turi žinių, kad per „Western Union“ pervedamos lėšos galimai yra įgyjamos neteisėtu būdų, o pats D. Pacevičius vengia nurodyti lėšų kilmę.

„Bankas mane pavertė nusikaltėliu, nes jeigu norėsiu pasiimti pinigus turėsiu jiems užpildyti krūvas dokumentų, panašiai kaip nusikaltėliai turi nuolat registruotis policijos įstaigose“, - piktinosi D. Pacevičius.

Jo teigimu, po kiek laiko nieko nepranešęs bankas užblokavo jo mokėjimo korteles bei prieigą prie elektroninės bankininkystės sistemos. Argumentacija panaši - „Swedbank“ vadovaujasi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu bei turi žinių, kad D. Pacevičius gali būti naudojamas kaip tarpininkas neteisėtai įgytoms lėšoms legalizuoti, o jo mokėjimo kortelė – neteisėtai gautų lėšų išgryninimui, siekiant nuslėpti tikrąją naudos gavėjo tapatybę. Bankas teigia, kad paprašius informacijos apie pirmąją operaciją, įvykdytą po mokėjimo paslaugų ribojimo, D. Pacevičius informacijos nesuteikė, tad kortelės blokavimas buvo būtina priemonė.

„Apie tokius kaltinimus man pranešiau prokuratūrai ir policijai, nes pagal įstatymus pats bankas turi pranešti teisėsaugai apie pinigų plovimą ir teroristų finansavimą. Pinigus iš Google kompanijos gaunu už reklamą, nes turiu skelbimų svetaines. Banke „Swedbank“ dabar esu nepageidaujamas klientas“, - nusivylimo neslėpė D. Pacevičius.

Banko atstovė: klientas vengė bendradarbiauti

O. Barkauskaitė teigia, kad bankas privalo atlikti klientų piniginių operacijų ir sandorių stebėseną ir vykdyti netiesioginės ar netyčinės nusikalstamos veikos prevenciją – užkirsti kelią galimai nusikalstamoms veikoms. Todėl, anot jos, jeigu kyla įtarimas apie galimai nusikalstamą veiką, bankas turi teisę blokuoti mokėjimo kortelę ar imtis kitų priemonių.

Paklausta, ar įtaręs apie kliento galimą nusikalstamą veiką bankas kreipėsi į teisėsaugos institucijas, „Swedbank“ atstovė aiškaus atsakymo nepateikė, tik pasakė, jog bankui ne visais atvejais būtina kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą.

Pasak banko atstovės, D. Pacevičius vengė bendradarbiauti su banku ir nepateikė prašomų duomenų. O. Barkauskaitės teigimu, bendradarbiauti su banku yra kliento pareiga, savo ruožtu bankas turi teisę prašyti informacijos ar dokumentų, nes turi vadovautis pačia naujausia ir tikslia informacija.

„Šiuo konkrečiu atveju bankui vykdant pinigų plovimo prevenciją buvo gautos pagrįstos žinios, kad klientas gali būti naudojamas kaip tarpininkas neteisėtai įgytoms lėšoms legalizuoti, o jo turima mokėjimo priemonė gali būti panaudota neteisėtai gautoms lėšoms išgryninti siekiant nuslėpti tikrąją naudos gavėjo tapatybę. Kliento buvo prašoma atsakyti į banko pateiktus klausimus apie lėšų kilmę ir naudos gavėją, tačiau jis atsisakė“, - teigė O. Barkauskaitė.

Paklausta, ar tiesa, kad D. Pacevičiaus gaunamų pinigų sumos siekė apie 100 eurų per mėnesį, „Swedbank“ atstovė teigė negalinti suteikti informacijos apie kliento operacijas, bet, jos teigimu, lėšų dydis nėra svarbus faktorius kalbant apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimą.

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją