Šešios Indijos įmonės į Britaniją atsivežė 11 tūkstančių darbuotojų - Anglija.lt
 

Šešios Indijos įmonės į Britaniją atsivežė 11 tūkstančių darbuotojų 

Per 2006 metus šešios Indijoje įsikūrusios informacinių technologijų bendrovės į Jungtinę Karalystę darbui šioje šalyje iš viso atsivežė 11,6 tūkstančio indų, Vidaus reikalų ministerijos turimus duomenis paskelbė „The Sunday Telegraph“. Žiūrint į juos galima daryti prielaidą, kad darbdaviai išnaudojo britišką darbo leidimų sistemą ir į šalį veždavo daugybę tūkstančių kitataučių.

Darbuotojų profesinės sąjungos „Unite“ atstovas Peteris Skyte'as komentuodamas tokius skaičius teigė, jog darbo jėga iš užsienio turėtų būti atvežama racionaliai: „Galbūt yra sričių, kurias galėtų patenkinti darbuotojai iš kitų šalių, tačiau tai neturėtų būti daroma Britanijos gyventojų sąskaita.“

Anot vyro, reikėtų kelti klausimus ar nemanipuliuojama darbo leidimų sistema bei ar įmonės nenaudoja šios sistemos tam, kad darbuotojams galėtų mokėti mažesnius atlyginimus.

Per septynerius metus Indijos bendrovės „Tata Consultancy Services“, „Wipro“, „Mahindra-BT“, „Mastek“, „Infosys Technologies“ bei „Satyam Computer Services“ gavo leidimus į Britaniją atsivežti 47 tūkstančius užsieniečių. Kiekvienais metais šia schema įdarbinamų darbuotojų skaičius stabiliai augo, o nuo 2003 metų - padvigubėjo.

2006 metais daugiausiai darbo leidimų užsieniečiams gavo „Tata“ - 6 tūkstančius. Tuo tarpu 2000 metais į Britaniją ji atsivežė 1,6 tūkstančio.

Didžioji dauguma per šias įmones į šalį atvykusių žmonių – Indijos piliečiai. Vidaus reikalų ministerija neturi duomenų, kiek iš jų pasiliko ir įleido šaknis Jungtinėje Karalystėje, o kiek grįžo į gimtinę.

„Unite“ labiausiai kritikavo darbo leidimų sistemos dalį, kuri reglamentuoja vidinę įmonės darbuotojų migraciją – iš užsienio perkeliant juos į tos pačios įmonės padalinį Britanijoje.

Kai kurios bendrovės darbuotojus iš Indijos pasikvietė specialiai tam, kad jie, prieš uždarant įmonės padalinius, pavyzdžiui, skambinimo centrus, perprastų darbo specifiką ir vėliau sukauptą patirtį galėtų panaudoti Indijoje.

Tiesa, būtent tokia užsieniečių darbo leidimų tvarka jau greitai pasikeis – dar šiais metais turėtų pradėti galioti taškais grįsta imigracinė sistema, sukurta pagal Australijoje veikiantį modulį.

Per 2006 metus šešios Indijoje įsikūrusios informacinių technologijų bendrovės į Jungtinę Karalystę darbui šioje šalyje iš viso atsivežė 11,6 tūkstančio indų, Vidaus reikalų ministerijos turimus duomenis paskelbė „The Sunday Telegraph“. Žiūrint į juos galima daryti prielaidą, kad darbdaviai išnaudojo britišką darbo leidimų sistemą ir į šalį veždavo daugybę tūkstančių kitataučių.

Darbuotojų profesinės sąjungos „Unite“ atstovas Peteris Skyte'as komentuodamas tokius skaičius teigė, jog darbo jėga iš užsienio turėtų būti atvežama racionaliai: „Galbūt yra sričių, kurias galėtų patenkinti darbuotojai iš kitų šalių, tačiau tai neturėtų būti daroma Britanijos gyventojų sąskaita.“

Anot vyro, reikėtų kelti klausimus ar nemanipuliuojama darbo leidimų sistema bei ar įmonės nenaudoja šios sistemos tam, kad darbuotojams galėtų mokėti mažesnius atlyginimus.

Per septynerius metus Indijos bendrovės „Tata Consultancy Services“, „Wipro“, „Mahindra-BT“, „Mastek“, „Infosys Technologies“ bei „Satyam Computer Services“ gavo leidimus į Britaniją atsivežti 47 tūkstančius užsieniečių. Kiekvienais metais šia schema įdarbinamų darbuotojų skaičius stabiliai augo, o nuo 2003 metų - padvigubėjo.

2006 metais daugiausiai darbo leidimų užsieniečiams gavo „Tata“ - 6 tūkstančius. Tuo tarpu 2000 metais į Britaniją ji atsivežė 1,6 tūkstančio.

Didžioji dauguma per šias įmones į šalį atvykusių žmonių – Indijos piliečiai. Vidaus reikalų ministerija neturi duomenų, kiek iš jų pasiliko ir įleido šaknis Jungtinėje Karalystėje, o kiek grįžo į gimtinę.

„Unite“ labiausiai kritikavo darbo leidimų sistemos dalį, kuri reglamentuoja vidinę įmonės darbuotojų migraciją – iš užsienio perkeliant juos į tos pačios įmonės padalinį Britanijoje.

Kai kurios bendrovės darbuotojus iš Indijos pasikvietė specialiai tam, kad jie, prieš uždarant įmonės padalinius, pavyzdžiui, skambinimo centrus, perprastų darbo specifiką ir vėliau sukauptą patirtį galėtų panaudoti Indijoje.

Tiesa, būtent tokia užsieniečių darbo leidimų tvarka jau greitai pasikeis – dar šiais metais turėtų pradėti galioti taškais grįsta imigracinė sistema, sukurta pagal Australijoje veikiantį modulį.

 (Komentarų: 3)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: