Šeštasis istorijoje kosmoso turistas - amerikietis kompiuterinių žaidimų kūrėjas Richardas Garriottas trečiadienį patvirtino, kad sumokėjo Rusijos kosmoso agentūrai už savo vaikystės svajonės įgyvendinimą 30 mln. dolerių, praneša BBC naujienų svetainė.

"Atvirai sakant, skrydžio kaina surys dalį mano turto", - pareiškė jis spaudos konferencijoje NASA skrydžių valdymo centre Hjustone.

Spalio 12 dieną R.Garriottas vyks į Tarptautinę kosmoso stotį Rusijos kosminiu laivu "Sojuz" drauge su JAV astronautu Michaelu Fincke ir Rusijos kosmonautu Jurijumi Lončiakovu.

Naujasis kosmoso turistas yra sūnus astronauto Oweno Garriotto, kuris 1973 metais buvo pirmosios Amerikos orbitinės stoties "Skylab 3" įgulos narys, po to dalyvavo keliuose daugkartinių erdvėlaivių skrydžiuose.

Dešimt dienų Owenas Garriottas stebės sūnaus skrydį iš Rusijos Skrydžių valdymo centro. Kosmoso turistas sakė, kad jo tėvas dalyvavo rengiant mokslinius eksperimentus, kuriuos jis ketina atlikti tarptautinėje kosmoso stotyje.

Be to, R.Garriottas pasiims su savimi kompiuterinę duomenų bazę "Immortality Drive", kurioje yra didžiausių žmonijos atradimų aprašymas ir žmogaus DNR struktūros skaitmeninis įrašas. Jis nori, kad programa būtų saugoma Tarptautinėje kosmoso stotyje tam atvejui, jeigu įvyktų pasaulinė katastrofa Žemėje.

Anksčiau kosminiu laivu "Sojuz" į TKS buvo atskridę penki kosmoso turistai, arba, pagal Rusijos kosmoso agentūros terminologiją, "neprofesionalūs kosminių skrydžių dalyviai": 2001 metais Dennisas Tito, 2002 metais Markas Shuttleworthas, 2005 metais Gregory Olsenas , 2006 metais Anousheh Ansari ir 2007 metais Charlesas Simonyi.

Be verslininko iš Pietų Afrikos Respublikos M.Shuttlewortho, visi jie - JAV piliečiai.

Kosmoso turistai sumokėjo už galimybę pažvelgti į Žemę iš orbitos vidutiniškai po 25 mln. dolerių.

NASA tokiuose projektuose nedalyvauja. Būdami Tarptautinėje kosmoso stotyje turistai negali išeiti už stoties Rusijos dalies ribų.

Tuo tarpu privati Kalifornijos bendrovė "Virgin Galactic", priklausanti Britanijos milijardieriui Richardui Brensonui baigia kurti komercinį erdvėlaivį, skirtą skrydžiams į kosmosą.