Šiauliai baiminasi prarasti didmiesčio statusą - Anglija.lt
 

Šiauliai baiminasi prarasti didmiesčio statusą 

Sumažėjus gyventojų didmiesčio statuso netenka Panevėžys. Prie šios ribos artėja ir Šiauliai. Pasikeitus statusui buvę didmiesčiai gali netekti ne tik vardo – gali sumažėti jiems skiriama parama, miestui tvarkyti skiriamos lėšos. Sumažėję miestai tampa nepatrauklūs investuotojams.

Per pastaruosius trejus metus iš Šiaulių išvyko per 18 tūkst. gyventojų. Ir nors iki lemtingos 100 tūkst. ribos dar yra bemaž 8000 gyventojų, atsižvelgiant į pastarųjų metų tendencijas, Šiauliai gali netekti didmiesčio statuso po poros metų. Tada gali mažėti ir Europos Sąjungos parama. Tai pirmiausiai pajustų oro uostas, planuojantis iš kariškių atgautose teritorijose už europines lėšas kurti savo infrastruktūrą.

„Mes buvom skaičiavę,kad mums seną infrastruktūrą rekonstruoti reikia apie 15 mln.litų ir tai pakankamai užtenka mūsų plėtrai bent jau 10-15 metų į priekį,jeigu žiūrint į europines lėšas,tą,ką siūlo NAKO planas,tai ten kalba eina apie 230 mln.“, – Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys.

Premjeras ramina, kad mažėjant gyventojų skaičiui, europinė parama neturėtų mažėti.

„Yra tam tikra metodika, bet tam tikroje metodikoje yra tam tikros formulės. Aš manau, kad dėl to nereikia pergyventi, nes vis dėl to turi būti finansuojami projektai tie, kurie skatina ilgalaikį ekonomikos vystymąsi, sukuria naujas darbo vietas ir duoda didžiausią kapitalo grąžą“, – kalbėjo Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Jau dabar mieste trūksta aukštos kvalifikacijos darbininkų, kurie išvyko ieškoti geresnio gyvenimo svetur. Miesto statusą sprendžia statistikos duomenys, tačiau jie ne visada sutampa su deklaravusiųjų gyvenamąją vietą skaičiumi.

„Tai galėtų turėti ilgalaikę perspektyvą dėl tiesioginių investicijų ir dėl to, ar įmonės rinksis šias teritorijas kaip savo verslo namus, kuriuose ruošiasi daryti ilgalaikį verslą. Tai susiję su darbo vietomis, miesto socialiniais klausimais“, – sakė Šiaulių prekybos ir pramonės rūmų prezidentas Vidmantas Japertas.

Šiaulių meras dideles viltis sieja su kuriamu Pramonės parku, Logistikos centru, kitais projektais.

„Sumažėjus darbo vietų skaičiui Šiauliams, problema pasijustų visame Šiaurės regione, nes tiek maži miesteliai, išsidėstę apie 50km nuo Šiaulių, taip pat mažėtų, mat nerastų atspirties, kur dirbti šeimoms“, – atkreipė dėmesį Šiaulių meras Justinas Sartauskas.

Per pastaruosius du dešimtmečius Šiaulių pramonės milžinai – „Tauras“, „Vairas“, „Verpstas“ – gerokai sumažėjo. „Nuklonas“, pieno ir mėsos kombinatai, odos perdirbimo įmonės „Elnias“ ir „Stumbras“ bankrutavo.

Sumažėjus gyventojų didmiesčio statuso netenka Panevėžys. Prie šios ribos artėja ir Šiauliai. Pasikeitus statusui buvę didmiesčiai gali netekti ne tik vardo – gali sumažėti jiems skiriama parama, miestui tvarkyti skiriamos lėšos. Sumažėję miestai tampa nepatrauklūs investuotojams.

Per pastaruosius trejus metus iš Šiaulių išvyko per 18 tūkst. gyventojų. Ir nors iki lemtingos 100 tūkst. ribos dar yra bemaž 8000 gyventojų, atsižvelgiant į pastarųjų metų tendencijas, Šiauliai gali netekti didmiesčio statuso po poros metų. Tada gali mažėti ir Europos Sąjungos parama. Tai pirmiausiai pajustų oro uostas, planuojantis iš kariškių atgautose teritorijose už europines lėšas kurti savo infrastruktūrą.

„Mes buvom skaičiavę,kad mums seną infrastruktūrą rekonstruoti reikia apie 15 mln.litų ir tai pakankamai užtenka mūsų plėtrai bent jau 10-15 metų į priekį,jeigu žiūrint į europines lėšas,tą,ką siūlo NAKO planas,tai ten kalba eina apie 230 mln.“, – Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys.

Premjeras ramina, kad mažėjant gyventojų skaičiui, europinė parama neturėtų mažėti.

„Yra tam tikra metodika, bet tam tikroje metodikoje yra tam tikros formulės. Aš manau, kad dėl to nereikia pergyventi, nes vis dėl to turi būti finansuojami projektai tie, kurie skatina ilgalaikį ekonomikos vystymąsi, sukuria naujas darbo vietas ir duoda didžiausią kapitalo grąžą“, – kalbėjo Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Jau dabar mieste trūksta aukštos kvalifikacijos darbininkų, kurie išvyko ieškoti geresnio gyvenimo svetur. Miesto statusą sprendžia statistikos duomenys, tačiau jie ne visada sutampa su deklaravusiųjų gyvenamąją vietą skaičiumi.

„Tai galėtų turėti ilgalaikę perspektyvą dėl tiesioginių investicijų ir dėl to, ar įmonės rinksis šias teritorijas kaip savo verslo namus, kuriuose ruošiasi daryti ilgalaikį verslą. Tai susiję su darbo vietomis, miesto socialiniais klausimais“, – sakė Šiaulių prekybos ir pramonės rūmų prezidentas Vidmantas Japertas.

Šiaulių meras dideles viltis sieja su kuriamu Pramonės parku, Logistikos centru, kitais projektais.

„Sumažėjus darbo vietų skaičiui Šiauliams, problema pasijustų visame Šiaurės regione, nes tiek maži miesteliai, išsidėstę apie 50km nuo Šiaulių, taip pat mažėtų, mat nerastų atspirties, kur dirbti šeimoms“, – atkreipė dėmesį Šiaulių meras Justinas Sartauskas.

Per pastaruosius du dešimtmečius Šiaulių pramonės milžinai – „Tauras“, „Vairas“, „Verpstas“ – gerokai sumažėjo. „Nuklonas“, pieno ir mėsos kombinatai, odos perdirbimo įmonės „Elnias“ ir „Stumbras“ bankrutavo.

 (Komentarų: 2)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: