Šiemet bedarbių skaičius mažės žymiai lėčiau nei pernai. Nedžiuginančios euro zonos perspektyvos, lėtėjantis Lietuvos ekonomikos augimas pesimistiškai nuteikia verslininkus ir dauguma jų įmonių plėtros kol kas neplanuoja. Vadinasi, ir naujų darbuotojų samdys nedaug įmonių, tik nebijančios investuoti sunkmečiu.

Saulės energijos technologijų bendrovės „Baltic Solar Energy“ ir „Baltic Solar Solutions“ šiemet ketina pasamdyti 50 aukštos kvalifikacijos specialistų. Dar keli šimtai darbuotojų įmonėse darbą ras per artimiausius kelerius metus. Aukščiausio rango inžinierių, chemijos, puslaidininkių specialistų, operatorių, mokslininkų prireiks naujo saulės energijos centro Vilniuje statybos metu ir darbui jame.

„Jau esame davę skelbimus ieškodami specialistų. Norime auginti jaunimą, nes tikrų specialistų, turinčių patirties mūsų segmente, kaip ir nėra. Minėtų įmonių akcininkas, diskų gamintojos „BOD Group“ vadovas Vidmantas Janulevičius, pasakojo, kad bendrovė naudojasi ir Darbo biržos paslaugomis.

Tačiau tokių pavyzdžių Lietuvoje mažai. Lėtėjant ekonomikai ir dėl to prastėjant verslininkų lūkesčiams, šie verslo plėtrą planuoja atsargiai ir labiau linkę palaukti palankesnės ekonomikos situacijos naujiems darbuotojams samdyti.

Nėra specialistų

Statistikos departamento duomenimis, pernai nedarbas Lietuvoje siekė 15,4 proc. ir buvo maždaug 3 proc. mažesnis nei prieš metus.

Tačiau sausio pabaigoje skelbti Lietuvos darbo biržos registruoto nedarbo duomenys verčia sunerimti – praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo 227 tūkst. registruotų bedarbių, o šių metų sausio pabaigoje – jau 238 tūkst.

Specialistų teigimu, nedarbo lygis šiemet neaugs, tačiau bedarbių mažės lėčiau.

Pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad nepaisant aukšto nedarbo lygio, itin didelių grėsmių darbo rinkai nemato.

Analitiko teigimu, kas antras bedarbis šalyje nedirba ilgiau nei vienerius metus, didžiausia problema specialistas ir įvardija ilgalaikį nedarbą, dėl kurio smunka žmonių kompetencijų lygis ir grįžti į darbo rinką jiems tampa labai sudėtinga.

Kita didelė nerimą kelianti problema - jaunimo nedarbas.

„Didelis jaunimo nedarbas, tikėtina, ir toliau skatins emigraciją ir kada nors tikrai pajusime visus neigiamus su emigracija susijusius veiksnius – gyventojų skaičiaus sumažėjimą, darbingo amžiaus žmonių skaičiaus sumažėjimą, spaudimą šalies viešiesiems finansams, švietimo sistemai, „Sodrai“, – kalbėjo analitikas.

Jaunų žmonių nedarbą kaip didelę darbo rinkos problemą įvardijo ir bendrovės „CV–Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė. Ji pabrėžia, kad sunkiau darbą randančių žmonių grupės yra dvi - ką tik aukštąją mokyklą baigusieji ir vyresni nei 45 metų amžiaus žmonės.

R.Kravaitienės teigimu, ypač sunku darbą rasti socialinius mokslus baigusiems žmonės, didelė konkurencija administravimo, teisės, žmogiškųjų išteklių, prekybos sferose.

Tačiau kai kurie darbdaviai darbo rinkoje neranda pakankamai kvalifikuotų specialistų. Ypač reikalavimus atitinkančių kandidatų trūksta IT ir transporto srityje.

A.Izgorodino teigimu, labai daug darbo vietų pernai sukūrė pramonė – apie 20 proc. visų laisvų darbo vietų. Tačiau specialistų, galinčių užimti šias darbo vietas, neatsirado.

Pramonininkų konfederacijos atstovas pabrėžė, kad jeigu Lietuvoje esanti darbo pasiūla atitiktų paklausą, nedarbas mažėtų daug greičiau.

Parengta pagal www.15min.lt informaciją