Parlamento Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Jonas Šimėnas sakė, jog prezidentė Dalia Grybauskaitė Statybų įstatymo pataisas turbūt vetavo į jas neįsigilinusi – esą ji atmetusi labai naudingus statybų tvarkos pakeitimus. Tuo tarpu Teisingumo ministerijos išvadose, kuriomis rėmėsi prezidentė, pastebima, jog vetuotame įstatyme aprašyta nelegalių statybų įteisinimo tvarka yra per plati, ji sudaro sąlygas „iš neteisės atsirasti teisei“.

„Manau, prezidentė vetuoto įstatymo neskaitė. Jei būtų skaičiusi, būtų supratusi, ką mes siūlome įteisinti ir daryti, – Alfa.lt sakė J. Šimėnas. – Manau, kad prezidentė nežino problemos ir vetavo įstatymą jo nežinodama. Kitaip negaliu vertinti, nes problemą, kurią sprendžia įstatymas, puikiai paaiškina teismai, kurie sako, kad nelegalių statybų atveju neįmanoma pritaikyti protingumo principo. Tai, kad gali būti atvejų, kuriais piktnaudžiauti bandoma, – neatmestinas variantas. Bet tam turime tarnybas, Statybų inspekciją, kurios ir turi prižiūrėti statybas.“

Ji žada: jei jau prezidentė ėmėsi iniciatyvos vetuoti įstatymą, tai nuo šiol jai persiųs visus gyventojų skundus, kad šie neva neproporcingai nukenčia dėl menkų statybų tvarkos pažeidimų.

„Įstatyme aiškios nuostatos: įteisinti pastatus, kur nedraudžiama juos statyti, bet nėra kalbos, kad juos įteisinti ten, kur draudžiama. Todėl ir galvoju, kad gal prezidentė net neskaitė įstatymo jį vetuodama. Antra, įteisinimas vyktų vyriausybės nustatyta tvarka, ji nusakytų, kuriuos statinius galima įteisinti. Nuogąstavimai dėl įteisinimo kartais perlenkti“, – svarstė J. Šimėnas.

Parlamentaras dėstė, jog šiuo metu nelegalų pastatą privalu tik nugriauti, kitų būdų tvarkytis nėra. Tai esą ir sprendžia įstatymo pataisa, kurią vetavo prezidentė.

„Tarkime, statinys pastatytas pusę metro į šoną, nei turi būti. Jei dabar apskundžia prokuratūra – vienintelis būdas yra jį nugriauti, patraukti puse metro į šoną ir vėl pastatyti. Tais atvejais nėra protingumo kriterijų, kad galbūt galima keisti statybų leidimą“, – aiškina J. Šimėnas.

Taip pat, svarstė parlamentaras, iki 2006-ųjų spalio pabaigos galiojo tvarka, leidusi statinius įteisinti jau pradėjus statybą. „Iki to laiko pradėti statiniai atsidūrė „teisinėse žirklėse“ – pradėti prie vieno įstatymo, baigti prie kito“.

J. Šimėnas taip pat piktinasi, kad prezidentūra nepateikė siūlymų, kaip pakeisti tvarką.

Nelegalių statybų įteisinimas „prikabintas“ prie renovacijos
Galimybė įteisinti statybas, dėl kurios prezidentė vetavo visą Statybų įstatymą, buvo įrašytos tik po to, kai šį įstatymą vyriausybė perdavė svarstyti parlamentui.

Šis įstatymas yra vienas iš keleto būtinų tam, kad rudenį prasidėtų pastatų renovacija. Neoficialiai spėliojama, kad prisidengiant renovacija buvo bandoma „stumti“ neteisėtų statybų įteisinimą. Mat pristabdžius šį įstatymą pristabdoma ir valstybinės renovacijos programos pradžia, t. y. bankrutuojančios ir statybų bendrovės užsakymų turės laukti dar ilgiau.

Įstatymą svarstant Seime, į jį buvo įrašyta J. Šimėno pasiūlyta pataisa: „Iki 2006 m. spalio 31 d. baigtiems savavališkiems statiniams šio straipsnio nuostatos gali būti netaikomos ir šie statiniai gali būti pripažinti tinkamais naudoti vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“

Parlamente buvo įtariama, jog ši pataisa galėjo tapti landa korupcijai – esą labiau apsimokės padirbti pažymėjimą, kad pastatas pradėtas statyti ar pastatytas iki 2006-ųjų pabaigos, nei tą pastatą nugriauti.

Taip pat svarstyta, kad tokia pataisa įteisins visus iki 2006-ųjų statytus nelegalius pastatus, dėl kurių valstybė ginčijasi teisme. Tarp jų – ir bene visus statinius Kuršių Nerijoje.

Prieš pat priimdamas įstatymą parlamentas šią pataisą atmetė, tačiau įrašė kitą grupės konservatorių pasiūlytą pakeitimą.

Pagal jį nugriauti pastatą gali būti pareikalaujama tik tada, kai „žemės sklype, kuriame vykdoma naujo statinio statyba ar statinio rekonstrukcija, tokie statybos darbai yra draudžiami“.

Tačiau „jei statinio statyba atlikus atitinkamas administracines procedūras gali būti vykdoma“, valstybė turi „leisti statytojui parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą“.

Dėl šios nuostatos įstatymas buvo vetuotas prezidentūroje. Beje, už minėtą pataisą balsavo 82 parlamentarai iš 141, t. y. 11 parlamentarų daugiau, nei reikėtų prezidentės veto atmesti.

Teisingumo ministerija: iš neteisės kiltų teisė

Įstatymą vetavusi prezidentė argumentavo, kad taip įstatyme negali likti jokios galimybės piktnaudžiauti: įstatymas turi nustatyti aiškius kriterijus visiems atvejams vertinti, o pareigūnų laisvė spręsti, ką daryti su savavališka statyba, turi būti apribota. Pvz., įstatymas turi apibrėžti, ką daryti, jei statyba vyko su leidimu ar be jo.

Priimdama sprendimą vetuoti įstatymą, prezidentė D. Grybauskaitė rėmėsi Specialiųjų tyrimų tarnybos, Teisingumo ministerijos išvadomis.

Prezidentūrai pateiktose išvadose Teisingumo ministerija svarsto, kad dabartinis įstatymas išties turėtų būti išsamesnis, jame turėtų būti galimybių įteisinti bent dalį nelegalių statybų (pvz., pastatytų nukrypstant nuo projekto), tačiau Seimo patvirtinta tvarka yra per plati, todėl turi būti patikslinta.

„Manytina, jog įstatymu siekiamas įtvirtinti reglamentavimas, kai statytojui suteikiama teisė įteisinti statybą nepriklausomai nuo jo padarytų pažeidimų pobūdžio, tarp jų kai pastatas buvo pastatytas be leidimo (išimtimi numatant tik statybą sklype, kur tokie darbai draudžiami), nėra tinkamas. Manytina, jog toks teisinis reglamentavimas prieštarauja principui, kad iš neteisės negali atsirasti teisė. Galimai būtų pažeistas lygiateisiškumo principas – asmenims, kurie savavališkų pastatų geranoriškai nelikvidavo ar kuriems teismas iki šiol nenurodė pastatus nugriauti, gali juos įteisinti“, – rašoma ministerijos išvadose.

Ministerija siūlo numatyti skirtingas nuobaudas statant pastatą be leidimo bei nukrypus nuo leidimo. Pažeidėjai turėtų kreiptis į Apskrities viršininko administraciją ar Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją per nustatytą terminą, kad ši apsispręstų, ką reikėtų daryti.

„Dabar statytojas įpareigojamas savavališką statinį nugriauti ar pertvarkyti neatsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, galimai pažeidžia proporcingumo principą. Kitaip tariant, tokios statybos padarinių šalinimas gali būti neadekvatus padarytam pažeidimui“, – rašoma Teisingumo ministerijos išvadose.

Be to, ministerijos nuomone, keičiant įstatymus būtina nustatyti saugiklius, kad iki 2006 metų spalio pabaigos pastatytų pastatų statytojai negalėtų piktnaudžiauti – mat tada galioję įstatymai leido savavališkus statinius įteisinti.

STT vadovas Žimantas Pacevičius žiniasklaidai aiškino taip: „Pagal tą įstatymą vieni reikalavimus įgyvendino ir nugriovė savo namus, o kitiems dabar po to įsigaliojimo leis iki 2006 metų pastatytiems [pastatams] to nedaryti. Klausimas, kas kompensuos tiems žmonėms, kurie įgyvendino tas nuostatas? Kita vertus, kas eis ir žiūrės, kada tas namas buvo pabaigtas?“