Siūlo ruoštis nelegalų antplūdžiui į Lietuvą - Anglija.lt
 

Siūlo ruoštis nelegalų antplūdžiui į Lietuvą 

Lietuvoje siekia likti maždaug dešimtadalis iš čia patenkančių nelegalių migrantų, kitų tikslas – Vakarų Europa. Tuo metu parlamentaras Artūras Paulauskas siūlo keisti įstatymus, kad žmonės iš Lietuvos kai kuriais atvejais galėtų būti išsiunčiami ir be teismo sprendimo.

Užsieniečių registracijos centre Pabradėje šiuo metu yra 180 užsieniečių. Iš jų 76 prašo prieglobsčio Lietuvoje. Daugiausia sulaikytųjų – beveik 80 – yra vietnamiečiai, per trisdešimt – ukrainiečių, 25 gruzinai, 15 čečėnų ir po keletą įvairių kitų valstybių piliečių.

Centro darbuotojai sako, kad į Lietuvą nelegaliai patekusių vietnamiečių tikslas – Vakarų Europos valstybės. Už tai nelegaliems kurjeriams jie sumoka nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. JAV dolerių.

„Lietuva tikrai nėra tiktai tranzito šalis. Aišku, daugiau nei 90 proc. sudaro tik tranzitas, bet (...) kad ir nedidelis 10 procentų – tai jau duoda savo indikaciją“, – sako Užsieniečių registracijos centro vadas Remigijus Volikas.

Pernai iš viso Lietuvoje prieglobstį gavo 177 asmenys iš beveik 500 jo prašiusiųjų. Tai daugiausia afganistaniečiai, ukrainiečiai ir rusai.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas sako, kad turi būti tobulinama teisinė bazė, ruošiantis galimai didesnei nelegaliai migracijai.

„Užsieniečių teisinės padėties įstatymas yra pakankamai naujas, bet jau dabar sako, kad kai kurios procedūros, sakysim, teisminių sprendimų priėmimas, labai ilgai užsitęsia. Pagaliau, jeigu žmogus pažeidinėja, kaip čia buvo sakoma, vagiliauja, narkotikus vartoja, kitus pažeidimus daro, vis tiek dar labai ilgai užtrunka, kol jį mes iš tos šalies išvežam arba išleidžiam. Tai norėtųsi, kad greičiau tos procedūros baigtųsi, gal kai kada nereiktų teismo sprendimo, o priimti administracinį, gal po to tik turėtų teisę apskųsti“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

Pasak užsieniečių registracijos centro darbuotojų, dauguma ukrainiečių ir čečėnų siekia likti Lietuvoje. Jie stengiasi išmokti lietuvių kalbą, vaikus leidžia į lietuviškas mokyklas.

Lietuvoje siekia likti maždaug dešimtadalis iš čia patenkančių nelegalių migrantų, kitų tikslas – Vakarų Europa. Tuo metu parlamentaras Artūras Paulauskas siūlo keisti įstatymus, kad žmonės iš Lietuvos kai kuriais atvejais galėtų būti išsiunčiami ir be teismo sprendimo.

Užsieniečių registracijos centre Pabradėje šiuo metu yra 180 užsieniečių. Iš jų 76 prašo prieglobsčio Lietuvoje. Daugiausia sulaikytųjų – beveik 80 – yra vietnamiečiai, per trisdešimt – ukrainiečių, 25 gruzinai, 15 čečėnų ir po keletą įvairių kitų valstybių piliečių.

Centro darbuotojai sako, kad į Lietuvą nelegaliai patekusių vietnamiečių tikslas – Vakarų Europos valstybės. Už tai nelegaliems kurjeriams jie sumoka nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. JAV dolerių.

„Lietuva tikrai nėra tiktai tranzito šalis. Aišku, daugiau nei 90 proc. sudaro tik tranzitas, bet (...) kad ir nedidelis 10 procentų – tai jau duoda savo indikaciją“, – sako Užsieniečių registracijos centro vadas Remigijus Volikas.

Pernai iš viso Lietuvoje prieglobstį gavo 177 asmenys iš beveik 500 jo prašiusiųjų. Tai daugiausia afganistaniečiai, ukrainiečiai ir rusai.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas sako, kad turi būti tobulinama teisinė bazė, ruošiantis galimai didesnei nelegaliai migracijai.

„Užsieniečių teisinės padėties įstatymas yra pakankamai naujas, bet jau dabar sako, kad kai kurios procedūros, sakysim, teisminių sprendimų priėmimas, labai ilgai užsitęsia. Pagaliau, jeigu žmogus pažeidinėja, kaip čia buvo sakoma, vagiliauja, narkotikus vartoja, kitus pažeidimus daro, vis tiek dar labai ilgai užtrunka, kol jį mes iš tos šalies išvežam arba išleidžiam. Tai norėtųsi, kad greičiau tos procedūros baigtųsi, gal kai kada nereiktų teismo sprendimo, o priimti administracinį, gal po to tik turėtų teisę apskųsti“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

Pasak užsieniečių registracijos centro darbuotojų, dauguma ukrainiečių ir čečėnų siekia likti Lietuvoje. Jie stengiasi išmokti lietuvių kalbą, vaikus leidžia į lietuviškas mokyklas.

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: