Viešumoje pasirodė siūlymai sukurti sutrumpintą Lietuvos valstybinio himno versiją, kuri galėtų skambėtų sportinių renginių metu. Palaikantieji šią idėją sako, kad tai padėtų išvengti „Tautiškos giesmės“ iškarpymų ar iškraipymų. Tačiau nėra aišku, ar mes galime savarankiškai trumpinti savo himną ir ar tikrai tokia jo versija bus naudojama renginių metu.

Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) skelbia, kad per olimpines žaidynes skambančių himnų trukmė negali būti ilgesnė nei 90 sekundžių, o olimpiadai pateikiamą himno versiją patvirtina kiekvienos šalies olimpinės misijos vadovas.

Ministro Pirmininko patarėjas Mindaugas Špokas, buvęs „Eurobasket 2011“ organizacinio komiteto vykdomasis direktorius, sako, kad jam teko patirti nesklandumų, kai per sporto renginius organizatoriai savo nuožiūra sutrumpina himną.

„Aš pats, kaip komandos vadovas 2008 metų vyrų rinktinėje, savo kailiu patyriau, kad trumpindavo himną, jį nutraukdavo, sirgaliai būdavo nepatenkinti, tad teko eiti į techninę komisiją, prašyti, kad paliktų ilgąjį himną. Ir man buvo atsakyta labai paprastai: jūs ne mus kaltinkite, kad nukerpame himną, nes, pagal reglamentą, olimpinėse žaidynėse kiekviena valstybė turi pateikti savo trumpinį. Man sakė: kadangi jūsų šalis neturi tokios versijos, tai organizatoriai patys savo iniciatyva sutrumpina tą himną toje vietoje, kur priklauso. Iš tikro, tai reikia susitvarkyti, nes kitoje olimpiadoje bus lygiai tas pats. Jeigu mes neturime sutrumpintos versijos, tai bet kas gali trumpinti, karpyti“, – sako M. Špokas.

Anot jo, šalys, kurių himnai labai ilgi, turi ir trumpąją ir ilgąją himno versiją.

Tačiau Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) užsienio ryšių direktorė Ijolė Domarkienė teigia priešingai. Anot jos, Tarptautinis olimpinis komitetas visus himnus sutrumpina savo nuožiūra. I. Domarkienė sako, kad kiekviena valstybė iš IOC gauna sutrumpinto himno įrašą, turi jį perklausyti ir jei yra kokių nors netikslumų, gali pareikšti savo pretenzijas.

Lietuvos olimpinės misijos vadovas Algirdas Raslanas teigia, kad sutrumpinto himno varianto prieš olimpines žaidynes nebuvo girdėjęs, jį išgirdo tik atvykęs į Londoną.

„Kasmet vyksta dešimtys čempionatų, kuriuose visuose sėkmės atveju grojamas Lietuvos himnas. Ir praktiškai beveik visur naudojamas sutrumpintas variantas, paimtas vienokiu ar kitokiu būdu ar iš olimpinių žaidynių, ar dar iš kažkur. Bet už tai yra atsakingos Lietuvos federacijos. Jos privalo pateikti varžybų organizatoriams vėliavą ir himną, kad jie atitiktų reikalavimus. Dabar šioje vietoje tokios labai tiksliai nustatytos tvarkos kaip ir nebuvo, ir mes ėmėmės iniciatyvos, kad olimpinis komitetas galėtų užsakyti Lietuvos nacionalinio orkestro įrašą, kuris truktų iki 80 sekundžių.

Šiuo metu tas variantas trunka 57–58 sekundes, ir visi pageidauja, kad jis būtų ilgesnis. Jeigu mes turėtume [sutrumpintą variantą] iki 80 sekundžių, tai jis praktiškai atitiktų visus reikalavimus, manau, taip himnas būtų sutrumpintas labai nedaug. Pagrindinė idėja yra tokia: padaryti, kad himnas būtų ir Lietuvos žmonėms tinkamas, ir sporto organizacijos prie jo „nebekibtų“, – tvirtina A. Raslanas.

Jis sako, kad nė viena valstybė, išskyrus Lietuvą, nėra kėlusi klausimo dėl himno ilgio.

Lietuvos olimpinės misijos vadovas sako, kad per auksą iškovojusios Rūtos Meilutytės apdovanojimą skambėjusio himno nesklandumai nėra susiję su himno trumpinimu. Tai, anot jo, buvo techninės problemos.

„Mes pateikėme protestą dėl himno sutrikimo per R. Meilutytės apdovanojimą. Mums operatyviai atsiuntė atsiprašymo raštą, kad jie atsiprašo, jog himnas buvo sutrikęs. Tas sutrikimas buvo organizatorių techninė klaida. Jie dėl to mūsų atsiprašė ir mes apie tai informavome Prezidentūrą“, – tvirtina A. Raslanas.